Rajono pasėliuose šeimininkauja žvėrys

Rajono pasėliuose šeimininkauja žvėrys

Šaltesnė nei anksčiau žiema miško žvėris išginė uoliau ieškoti sotesnio kąsnio ūkininkų pasėliuose. Panevėžio rajono savivaldybei jau plaukia nusiaubtų laukų savininkų prašymai kompensuoti gyvūnų padarytą žalą.

Prognozuojama, kad šįmet kompensacijoms prireiks gerokai didesnės sumos. Daugiausia nuostolių Panevėžio krašto žemdirbiams pridarė taurieji elniais ir rajono pasididžiavimas – girių milžinai stumbrai.

Prasidėjus pavasariui, Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių pasiekia pirmieji žemdirbių prašymai atlyginti laukinių žvėrių pasėliams padarytą žalą. Kovo–balandžio mėnesiais, kai prasideda augalų vegetacija, jau būna aišku, kiek stirnos, elniai ir kiti miško gyventojai per žiemą pakenkė būsimam derliui.

Šiemet ūkininkų skundai dėl patirtų nuostolių rajono Savivaldybę užgriuvo dar iki suželiant augmenijai. Vien per pirmąją balandžio savaitę pateikti jau keturi prašymą atlyginti nuostolius.

Pasak Žemės ūkio skyriaus specialistės Dalios Klemkienės, skundai atsiųsti Krekenavos bei Upytės seniūnijų žemdirbių. Nukentėjo šių apylinkių žieminių rapsų laukai.

Panevėžio rajono savivaldybei jau plaukia nusiaubtų laukų savininkų prašymai kompensuoti gyvūnų padarytą žalą. G. Karaliūnaitės nuotr.

„Dar reikia palaukti šiltesnio meto, po savaitės kitos privalėsime nuvykti apžiūrėti ir įvertinti pasėlius. Prasidėjus vegetacijai, bus aiškiau, kiek rapsų visai sunaikinta, kiek dar ištvėrė žvėrių viešnages. Dabar ten likę tik dideli išklampoti žemės plotai su nugraužtais augalais“, – sako specialistė.

D. Klemkienės nuomone, po tokios šaltos žiemos šiemet galima prognozuoti, kad laukiniai gyvūnai pridarė daugiau žalos nei ansktesniaisiais metais.

Daugiausia, pasak specialistės, laukuose pasidarbavo taurieji elniai. Ši žvarbi žiema juos pakankino badu, tad genami alkio žvėrys labiau taikėsi į žemdirbių turtą.

Atlygins metų gale

Kartu su pateiktais skundais Žemės ūkio skyrius sulaukė ir vaizdinės medžiagos. Vienas ūkininkas dronu nufilmavo Krekenavos apylinkėse po pasėlius gulinėjančius stumbrus. Po šių svečių pasibuvimo sudygusių javų lauke liko plytėti juodos žemės salelės.

„Nukentėjusius laukus apžiūri seniūnija bei žvėrių žemės ūkiui padarytos žalos komisija. Pirmiausia suskaičiuojami nukentėję plotai ir įvertinamas žalos dydis“, – aiškino specialistė.

Nuostolių kompensacijos suskaičiuojamos tik metų pabaigoje, kai žinomas praėjusių metų derlius ir jo pardavimo kainos. Pagal pastarąsias nustatomos ir dėl laukinės gamtos prarastos lėšos.

Praėjusiais metais Panevėžio rajono savivaldybė žvėrių padarytai žalai kompensuoti ūkininkams išmokėjo 62,7 tūkst. eurų. Iš jų 39,1 tūkst. eurų atlyginti vien stumbrų padaryti nuostoliai.

Dalis lėšų atiteko vilkų papjautų gyvulių savininkams. Pernai Panevėžio rajone pilkiai susimedžiojo 16 avių.
Panašios kompensacijų sumos už žvėrių padarytą žalą žemdirbiams išmokėtos ir pastaruosius trejus metus.

„Paskutiniais metais skundų dėl žvėrių ūkiuose mažėjo dėl šernų maro. Jų gausi populiacija smarkiai išknisdavo laukus, dabar bent jau tokių rūpesčių beveik neliko“, – teigia D. Klemkienė.

Įsitaiso pasėliuose

Prašymą atlyginti žvėrių padarytą žalą rajono Savivaldybei pateikęs Upytės seniūnijos ūkininkas Antanas Zopelis 80 ha plotuose po šios žiemos pastebi gausiai nugraužtus rapsus. Anot jo, beveik visiškai nuskabytas 20 ha sklypas šalia miško.

„Nemanau, kad dėl šaltos žiemos žvėrys mane užpuolė. Tiesiog sėjomaina pastaraisiais metais privertė sėti rapsus prie miško, o kuo jis arčiau, tuo elniams, stirnoms, danieliams geriau. Jie nori ėsti ir eina. Kitą kartą po 2–3 kartus per parą į tą patį lauką grįžta ir galiausiai netgi randu juos čia gulinčius“, – pasakoja ūkininkas.

Dėl žvėrių ūkiui padarytos žalos kompensacijos kreipėsi ir ūkininkaujanti jo dukra.

„Kiek nuostolių padaryta, dar sunku spręsti. Jei nugraužtuose laukuose kas ir atžels, vis tiek nebebus tokio derliaus, koks turėjo būti. Komisija įvertins, suskaičiuos, kas liko“, – teigia A. Zopelis.

Nuo žvėrių ūkininkas nukenčia ne pirmą kartą, tik atlygio Savivaldybės prašo ne kasmet. Kitą kartą, anot jo, gaila laiko ir pastangų kompensacijai už nuostolius ieškoti. Pasak ūkininko, praradus derlių, kompensacija geriau nei nieko.

„Pernai irgi patyriau žalos dėl žvėrių, bet neprašiau kompensuoti. Laukinių gyvūnų buvo ir bus, nesinori trukdyti kitų dėl tokių reikalų, jei jie nėra labai nuostolingi“, – sako žemdirbys.

Jis taip pat spėja, kad šiemet ūkininkų laukuose miško žvėrys lankosi dažniau dar ir dėl to, kad per karantiną buvo apribotos medžioklės.

Prisitaikė prie gamtos

Lengviau šiemet gali atsikvėpti seniau tiek miško žvėrių, tiek paukščių savo pasėliuose itin gausiai sulaukdavęs Ėriškių ūkininkas Gerimantas Voiška. Dar užpernai į jo laukus atklysdavo dešimtys, o kartais ir per šimtą elnių. Jie tykodavo į kaupą supiltų, nukultų kukurūzų.

„Būdavo, tik atšąla ir jau lauk. Ateina, iškapsto kaupą“, – pasakoja G. Voiška.

Tie patys kanopiniai mielai lauke ganydavosi kartu su ūkininko karvėmis. O kartais iš po nakties ūkininkas šalia savo gyvulių išvysdavo net stumbrų bandą.

Labai įkyrios būdavo ir varnos, snapais išdraskydavusios kukurūzų saugyklos dangą ir lesdavusios rastą grobį.

„Šiais metais pas mane svečių iš miško jau mažiau. Norėjau atsisakyti karvių, tad nebesėjau pernai ir kukurūzų. Kai jų neliko, nebėra ko elniams ir kitiems čia beeiti. Tik vienas kitas stumbras po ganyklą pavaikšto, bet ką jis blogo padarys pievoje“, – sako ūkininkas.

G. Voiška spėja, kad buvę keturkojai svečiai patraukė ieškoti sotesnių vietų. Dabar daugiau žvėrių pastebima teritorijose link Pašilių.

„Gal ir vilkas koks juos mūsų apylinkėse pravaikė“, – svarsto žemdirbys.

Kompensacija ne išsigelbėjimas

Prieš porą metų ir jam teko prašyti kompensacijos už žvėrių nugraužtus kukurūzus. Šios kultūros pardavimo kaina tada siekė daugiau nei 50 eurų už toną, o kompensacija – kone tris kartus mažiau. Tąkart ūkininkas už žvėrių padarytas eibes atgavo apie 900 eurų.

O už stumbro sužalotą karvę ūkininkui nebuvo visai kompensuota.

„Žinau ūkininkę Vadoklių seniūnijoje, kuriai varnos snapais nupešė 6–7 ha kukurūzų pasėlių ir vis tiek žala nebuvo atlyginta. Gervės mėgsta šieną iš rulonų išpešioti – tokia žala taip pat neskaičiuojama. Gyvūnai gali daug nuostolių padaryti, bet kompensuojami medžiojamų gyvūnų padaryti nuostoliai, o nei gervės, nei varnos į šį sąrašą nepatenka“, – stebisi G. Voiška.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų