Gyvenantieji daugiabučiuose Panevėžio rajone buvo šokiruoti, išvydę šildymo sąskaitas, ir su nerimu laukia, kokia bus tolesnė žiema. P. Židonio nuotr.

Rajono gyventojams – ledinis sąskaitų dušas

Rajono gyventojams – ledinis sąskaitų dušas

Šiluma kaulų nelaužo, tačiau, kaip rodo nūdienos realijos, sąskaitos už ją gali lengvai palikti be kelnių. Panevėžio rajono gyventojai skundžiasi, kad jiems tiekiamos šilumos kaina jau sumušė visus rekordus: už porą savaičių vos gyvų radiatorių spalį kai kurie būstų savininkai sulaukė sąskaitų su beveik triženkle suma.

Panevėžio rajono gyventojai pasipiktinę: Velžio komunalinio ūkio tiekiamos šilumos kaina sumušė visus rekordus.
Dembavoje gyvenanti Danutė, sulaukusi pirmosios sąskaitos už šildymą, net prisėdo. Nors daugiabutis spalį šildytas vos dvi savaites, už 49 kvadratinių metrų būsto plotą jai suskaičiuota be kelių centų 80 eurų.

Pasak moters, pernai didžiausia sąskaita už šalčiausią vasario mėnesį buvo 120 eurų.

„Patyriau šoką. Tai kokios sąskaitos bus dabar, kai paspaus didesnis šaltis? Vadinasi, šią žiemą kone pusę atlyginimo reikės pakloti už šildymą? Kažkas nesuvokiamo“, – gauta sąskaita dembaviškę išmušė iš vėžių.

Taupyti, anot Danutės, galimybių nėra. Jų namas nerenovuotas. Vienintelė paguoda, kad amžinatilsį vyras dar spėjo apšiltinti buto sienas iš vidaus, tad bute bent komfortiška. Užtat kiti daugiabučio gyventojai guodžiasi, kad namuose per šalta – pas kai kuriuos temperatūra kambariuose siekia vos 17 laipsnių.

„Tokia situacija įžiebė nesantaiką ir tarp kaimynų. Vieni piktinasi, kad šąla, o kiti linkę geriau pakentėti, nes baiminasi, kad nepajėgs susimokėti už šildymą“, – kalbėjo Danutė.

Panevėžio rajono gyventojams, besišildantiems centralizuotai tiekiama šilumos energija, bent kol kas gerų žinių nėra. P. Židonio nuotr.

Mieste skundžiasi ir mažesnėmis

Pasiguodusi kolegėms, kokią sąskaitą gavusi už šildymą, Dembavos gyventoja sulaukė patarimo kreiptis kompensacijos.

Iki šiol Danutė valstybės parama niekada nesinaudojusi – vienoje miesto įmonių dirbanti meistre, neslepia gaunanti didesnę nei minimalią algą, tad net nebūtų pamaniusi, kad jai priklausytų kompensacija.

„Kolegės, gyvenančios mieste, už dviejų kambarių buto šildymą mokėjo kelis kartus mažiau. Viena – 16, kita – 25 eurus, bet ir tai guodėsi, kad daug. Tai ką kalbėti apie mano šildymo sąskaitą?“ – gūžčioja Danutė.

„Dvejojau, ar kreiptis dėl kompensacijos, bet pati supratau, kad jeigu bus šalta žiema, sumokėjus sąskaitas algos nebeužteks pragyventi“, – pridūrė moteris.

Stumia į skurdo spąstus

Ir išties, susitvarkius dokumentus, reikalingus kompensacijai gauti, dembaviškės šildymo sąskaita sumažėjo iki 35 eurų.

Anot Danutės, ji puikiai suprantanti, kad kompensacijos – ne valdžios malonė, o visų mokesčių mokėtojų sunešti pinigai. Tik ji svarstanti, ar šiuo atveju tuos pinigus ne racionaliau būtų panaudoti katilinėms rekonstruoti.

Didžiuliai mokesčių mokėtojų pinigai kompensacijų pavidalu metami gesinti gaisrus, kurių galima buvo išvengti iš esmės išsprendus didžiulių šildymo sąskaitų problemą.

„Rajono valdžia Dembavą pristato kaip prestižinę gyvenvietę – naujam sporto aikštynui atrado daugiau kaip milijoną eurų, bet pasirūpinti katilinių rekonstrukcija ar atrasti kitų sprendimų, kaip sumažinti šildymo sąskaitas, neieško taip įstumdami daugiabučių gyventojus į skurdo spąstus“, – piktinosi „Sekundės“ pašnekovė.

Su pernykštėmis baugu lyginti

Krekenavoje gyvenantis Gediminas už savo trijų kambarių buto šildymą sumokėjo 92 eurus. Pasak vyro, žinant, kad spalis buvo gerokai šiltesnis nei įprastai, o radiatoriai – vos drungni, tokia sąskaita už dvi savaites nesuvokiama.

„Pernai mokėjome 11 centų už šilumos kilovatvalandę, o šiemet – jau 22 centus, – skaičiuoja vyras. – Iš kur paimti tokie skaičiavimai? Krekenavoje katilinė kūrenama medžio skiedromis, bet jos nepabrango dvigubai. Žinoma, šilumininkas sakys, kad kitos katilinės kūrenamos dujomis, bet kodėl neieškoma alternatyvų?“

Anot Gedimino, elektros sunaudojimą įmanoma apriboti palikus namuose vos kelias taupiąsias lemputes, o centralizuotai tiekiamos šilumos energijos taip paprastai neatsisakysi.

Šalčiausius praėjusios žiemos mėnesius krekenaviškis už šildymą mokėjo apie 120–140 eurų. Dabar, sako, sąskaitos perkops ir 300 eurų.

Taupymo rezervai išsemti

Gyventojai bandė šilumą prisukti namo punkte, tačiau sutaupyti beveik nepavyko. Nemano, kad ir renovacija išgelbėtų.

„Šalia stovi renovuotas daugiabutis, – pasakojo Gediminas. – Jame gyvenantis pažįstamas už savo apie 30 kvadratų buto šildymą sumokėjo 37 eurus, plius 20 eurų už renovaciją, tad sutaupymas niekinis.“

„Kai parodo vilniečius, verkiančius dėl didelių šildymo sąskaitų, net juokas ima. Tikriausiai Panevėžio rajone, kaip sako valdžia, išties gyventi gera, jeigu sugebama apmokėti tokias šildymo sąskaitas“, – ironizuoja.

Krekenaviškis tik stebisi, kad rajono gyventojai kantriai tyli ir už šildymą moka net tokias rekordines sumas.

„Turiu įtarimą, kad pagal jas esame pirmi Lietuvoje. Gal žmonės nesipiktina, nes didžioji dalis gauna kompensacijas? Bet yra tokių, kurie jų negauna. Nesuvokiama – ar atsakingoms institucijoms ir Panevėžio rajono valdžiai tokios kosminės šilumos kainos atrodo normalu?“ – klausia Gediminas.

Dar ne rekordas

Panevėžio rajono gyventojams, besišildantiems centralizuotai tiekiama šilumos energija, bent kol kas gerų žinių nėra – kitą mėnesį juos pasieks dar didesnės sąskaitos.

Ir ne tik dėl šaltesnio oro. Lapkričio mėnesį dar labiau pakilo šilumos kaina ir viena jos kilovatvalandė dabar kainuos 24,33 cento.

Būstų rajone savininkai gali guostis bent tuo, kad iki antirekordo dar šiek tiek trūks. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, jog daugiausia už šilumą mokės Vilniaus S. Nėries gatvėje esantys daugiabučių gyventojai. Juos aptarnaujančios bendrovės „Balterma ir Ko“ tiekiamos šilumos energijos kilovatvalandė lapkritį kainuos 30,02 cento.

Toliau rikiuojasi „Nemėžio komunalininkas“ – 29,04 cento ir „Nemenčinės komunalininkas“ – 27,96 cento už kilovatvalandę.

Velžio komunalinio ūkio tiekiama šilumos energija pagal brangumą atsidūrė ketvirtoje vietoje. „Panevėžio energijos“ šiluma, lyginant su spalio mėnesiu, lapkritį kiek atpigo ir panevėžiečiams šiluma kainuos 9,58 cento už kilovatvalandę.

Kainos priklauso nuo kuro

Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas teigia, kad visi rajono gyventojai, net ir gaunantys vidutines pajamas, gali kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybę ar savo seniūniją dėl šildymo kompensacijų. Tokia galimybe susimažinti šilumos kainas gyventojai itin aktyviai naudojasi.

Bent jau kol kas prošvaisčių, kad šilumos sąskaitos mažėtų, nėra. Daug ką lems oro temperatūra, ar patys gyventojai norės taupyti susimažindami šilumą butuose – daugelio daugiabučių šilumos punktai jau renovuoti ir tą padaryti yra visos galimybės.

Tačiau svarbiausio rodiklio – šilumos kainos, anot V. Virbalo, sumažinti nepavyks – ji ir toliau auga.

„Šilumos kaina priklauso nuo kuro struktūros, – aiškina specialistas. – Kiek brangsta kuras, tiek brangsta šiluma. Žiūrint į rajone turimų katilinių struktūrą, pusė jų kūrenama dujomis ir pusė – biokuru. Kaip žinoma, brango visos kuro rūšys, bet dujos – net kelis kartus, lyginant su praėjusiais metais.“

Ką galėjo, tą padarė

Numatyti, kaip keisis kuro kainos, stebint pasaulines tendencijas, V. Virbalo teigimu, labai sunku.

„Buvo prognozių, kad dujų megavatvalandės kaina pasieks ir 300 eurų, ačiū Dievui, jos nepasitvirtino. Dabar kainos laikosi apie 100 eurų už megavatvalandę. Bet kas bus rytoj ar po mėnesio, numatyti negalima“, – komentavo Velžio komunalinio ūkio direktorius.

Jo teigimu, Panevėžio rajono situacijos negalima lyginti su Vilniumi, kuriam pavyko nuo brangių dujų pereiti prie taršesnio, tačiau gerokai pigesnio mazuto kūrenimo. Sostinėje esančią katilinę pritaikyti kitai kuro rūšiai buvo techniškai įmanoma. Panevėžio rajone tokių galimybių nėra.

„Turime šešias dešimtis katilinių per visą rajoną, pusė jų kūrenamos dujomis, – vardija V. Virbalas. – Tam, kad būtų galima nuo dujų pereiti prie biokuro, reikėtų dujines katilines griauti ir jų vietoje statyti kietojo kuro. Tai ne tik didelių investicijų, bet ir techninių galimybių klausimas. Daugelis tokių katilinių yra daugiabučių kiemuose, joms daug vietos nereikia, o biokuro katilinėms reikia didesnių pastatų, patalpų biokurui sandėliuoti, patogių privažiavimų. Nėra paprastų ir greitai įgyvendinamų sprendimų. Ką galėjome padaryti, tą jau padarėme“, – tvirtino V. Virbalas.

Vienintelis sprendimas – laukti

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis sutinka, kad situacija dėl rekordiškai išaugusių šildymo kainų išties sudėtinga. Gyventojai bent gali tikėtis kompensacijų už šildymą, o rezervų apmokėti švietimo, kultūros, socialinių įstaigų šildymą teks ieškoti pačiai rajono Savivaldybei.

Akivaizdu, kad sąskaitos bus mažiausiai du kartus didesnės nei praėjusiais metais, nors šiemet visoms įstaigoms buvo duotos griežtos taupymo gairės.

„Kiek šis šildymo sezonas kainuos, neįmanoma apskaičiuoti, bet dvigubai daugiau nei pernai pinigų tai tikrai reikės. Iki šiol gamta mums buvo palanki, bet kaip bus toliau, nežinia“, – atvirai sako rajono vadovas.

Jo teigimu, pakeisti dujinius katilus į biokuro tikrai neįmanoma. Prieš keletą metų, pasinaudojus Europos Sąjungos fondų parama, visos rajono katilinės buvo renovuotos ar pakeistos naujomis moderniomis. Visos jos valdomos nuotoliniu būdu, be papildomų kūrikų etatų. Atnaujinta didžioji dalis šilumos trasų.

„Jeigu, pavyzdžiui, kaip koks Radviliškis ar Kupiškis turėtume vieną katilinę, būtų paprasčiau, – sako P. Žagunis. – Dabar mūsų katilinės išmėtytos po miestelius ir gyvenvietes. Pakeisti modernias dujų katilines į biokuro būtų milijardinė investicija. Toks sprendimas – utopija. O pakeisti kainų mes negalime. Nelieka nieko kito, kaip laukti geresnių laikų, kai dujų kainos kris.“

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų