Geležinkelio pervaža Gustonyse. P. Židonio nuotr.

„Rail Baltica“ prie Panevėžio artėja popieriuje

Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ artėja prie Panevėžio, bent jau popieriuose.

Jau kitą savaitę visuomenei bus paviešinti Panevėžio ir Kauno depų bei su jais susijusių objektų statybų projektai.
Šie depai užtikrintų viso „Rail Balticos“ geležinkelio per Lietuvą ruožą ir sukurtų naujų darbo vietų regionuose.
Iš šių depų būtų koordinuojamos geležinkelio vėžės, geležinkelio technikos ir riedmenų priežiūros bei aptarnavimo darbai.
Kauno depas bus skirtas aptarnauti Kaunas–Vilnius, Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos siena ir Kaunas–Jonava 1435 mm pločio vėžės geležinkelio ruožus, o Panevėžio geležinkelių infrastruktūros priežiūros depas aptarnautų tokio paties pločio ruožą Jonava–Latvijos siena.
Tačiau kur, Panevėžio rajone ar mieste, stovės panevėžiečiams aktualiausias „Rail Balticos“ objektas – tarptautinė keleivių stotis – vis dar nėra aišku.

Dėl stoties dar aiškinsis

Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas planuojamas maždaug už dvylikos kilometrų nuo miesto, netoli Gustonių.
Ten numatyta vieta krovinių stočiai, krovos ir (ar) karinės technikos aikštelei, krovinių terminalui. Specialiajame plane suprojektuoti regioninių keleivinių traukinių stovėjimo keliai, automobilių privažiavimo ir priežiūros keliai.
Visam tam numatyta 94 hektarų teritorija.
Dėl naujosios „Rail Balticos“ infrastruktūros Gustonių pervažą numatyta rekonstruoti į dviejų lygių sankirtą.
Šiame plane netoli Gustonių numatyta vieta ir Panevėžio keleivių stočiai įrengti, tačiau kur ji iš tiesų bus statoma, paaiškės parengus Panevėžio mazgo specialųjį planą.

Tikslas – arčiau miesto

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, pagal dabar parengtą specialųjį planą šalia Gustonių numatyta tiek krovinių stotis, tiek karinės technikos iškrovimo rampos bei kiti dalykai.
Tačiau šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia specialųjį planą, kuris turės atsakyti į klausimą, kurioje gi vietoje iškils „Rail Balticos“ traukinio keleivių stotis.
Panevėžio vadovai tikisi, kad šis planas bus parengtas maždaug per metus.
Pasak T. Juknos, miesto Savivaldybė norėtų stoties ne kaime, o miesto pakrašty. Šią mintį, direktoriaus teigimu, palaiko ir Susisiekimo ministerija, taip pat įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.
Jei ir tyrimai parodytų, kad toks variantas būtų palankesnis, tuo dar tektų įtikinti projekto partnerius Latvijoje ir Estijoje dėl papildomo finansavimo.
„Konkreti vieta mieste būtų aiškesnė baigus ir paviešinus specialiojo plano sprendinius. Preliminariai ji galėtų būti ties aukštos įtampos linija vakarinėje miesto dalyje – jos apsaugos zonos ribose“, – sako T. Jukna.
Šis koridorius ir taip negali būti užstatomas, o aukštos įtampos linija būtų perkelta po žeme.
Miesto Savivaldybė yra apskaičiavusi, kad keleivių stočiai pasirinkus vietą ties Panevėžio ir rajono riba, o ne Gustonyse, kaip numatyta pirminiame variante, Aukštaitijos sostinėje išlipančių turistų srautas išaugtų bent 15 procentų.

Palauks dar ketvertą metų

Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio teigimu, jau išspręsti žemės paėmimo klausimai geležinkelio vėžei iki Ramygalos. Tačiau atšaka į krovinių terminalą Gustonyse – dar tik popieriuje ir kol kas žemdirbiai dar nežinioje dėl į ją patenkančių savo sklypų.
„Stulbinamų naujienų kol kas nėra, bet reikalai juda. Tikiu, kad pažadas, jog jau 2026 metais greitasis traukinys sušvilps Gustonyse, realus. Tam dar turime ketverius metus“, – viliasi rajono meras.
Anot jo, reikėtų šnekėti ne apie tai, kuriai savivaldybei – Panevėžio miesto ar rajono – būtų geriau turėti keleivių stotį, bet kuri vieta būtų patogesnė greitojo traukinio keleiviams.
„Ar žmogui, atvažiavusiam iš Telšių, Šiaulių ar kitos vietos, reikės atvažiuoti į Panevėžį, ar jam patogiau išlipti Gustonyse: sėdi į traukinį ir važiuoji? Nežinau ir nenoriu veltis į ambicijas“, – teigia P. Žagunis.

Į Rygą – mažiau nei per valandą

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Keleivinis traukinys naująja vėže skrietų 249 km/val. greičiu, krovininio greitis siektų 120 km/val. Planuojama, kad greitieji „Rail Balticos“ traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių važiuos keturis kartus per dieną.
Pagal numatytą projektą, daugiau nei 400 kilometrų iš Panevėžio į Taliną greitasis traukinys įveiktų per 2 val. 39 min., kelionė į Varšuvą, nuo Aukštaitijos sostinės esančią už maždaug 500 kilometrų, užtruktų apie 4 valandas, Rygos oro uostas iš Panevėžio būtų pasiekiamas per 45 min., Kaunas – per 37 min., o Vilnius – per 57 min.