Prie Panevėžio artėjanti „Rail Balticos“ geležinkelio vėžė pareikalaus ne vien rajono, bet ir miesto žemės.
Jai teks atrėžti gabalą dabartinės laisvosios ekonominės zonos (LEZ).
Jau artimiausiame miesto Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas siūlymas perkelti apie šešis LEZ hektarus į kitą vietą.
Verslo lopšys
Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) verslams, kuriems reikia daug vietos ir didelių patalpų, yra patrauklios, mat siūlo sklypus su parengta infrastruktūra ir mokesčių lengvatų.
Panevėžio pakraštyje, J. Janonio gatvės gale veikianti LEZ užima 46,95 ha.
Joje šiuo metu įsikūrusios devynios įmonės.
„Dabar užimta beveik 95 procentai tinkamos naudoti teritorijos“, – sako Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.
Panevėžio LEZ, palyginus su kitomis šalyje veikiančiomis tokiomis verslo oazėmis, yra nedidelė.
Be to, santykinai didelę jos dalį – apie ketvirtadalį teritorijos – užima infrastruktūrai skirti sklypai, pavyzdžiui, kuriuose yra aukštos įtampos stulpai, o po jais nieko negalima įrengti.
Perkels greta judrios sankryžos
Dabar dalį Panevėžio LEZ, 6 hektarus, numatoma paimti visuomenės poreikiams – „Rail Balticos“ projektui įgyvendinti.
Mainais Savivaldybė planuoja LEZ atrėžti tokio paties dydžio sklypą kitoje miesto vietoje, greta Pramonės ir Pušaloto gatvių sankirtos.
„Siekiant išlaikyti bendrą LEZ plotą, ieškojome kito sklypo ir matome, kad viena geriausių teritorijų yra pramoninėje miesto dalyje, prie Pramonės ir Pušaloto gatvių sankryžos“, – sako J. Leipus.
Tarybai pritarus, toliau būtų kreipiamasi į Vyriausybę. Ji turėtų tvirtinti tokius pakeitimus. Lygiagrečiai būtų rengiamas naujosios LEZ teritorijos detalusis planas, suformuojamas sklypas, nustatyta jo rinkos vertė, nuo kurios būtų skaičiuojamas žemės nuomos mokestis LEZ įsikursiantiems verslininkams. Manoma, kad visam šiam procesui prireiks bent pusmečio.
Kaip privalumą mato patrauklią logistiką
Pasak J. Leipaus, teisės aktai neapibrėžia, kad LEZ sklypai būtinai turi būti vienoje vietoje.
Jo teigimu, net ir kuriant dabartinę Panevėžio LEZ, iš pradžių būta svarstymų tą daryti keliose vietose.
Tiesiog visas plotas vienoje vietoje yra praktiškiau įrengiant infrastruktūrą.
Apie naująją vietą daliai LEZ kalbėta ir su dabartiniu jos operatoriumi, kuris geriausiai žino, kokie investuotojų poreikiai.
J. Leipaus teigimu, sklypas ties Pramonės ir Pušaloto gatvių sankirta patrauklus logistikos požiūriu – patogus išvažiavimas į aplinkkelį.
Kurs dar vieną LEZ
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės ketina steigti ir dar vieną bendrą LEZ.
Tokia galimybė veriasi su „Rail Balticos“ projektu.
Prie judraus kelio Panevėžys–Šiauliai, vos 12 kilometrų nuo Panevėžio esančiuose Gustonyse planuojama ne tik didelė „Rail Balticos“ infrastruktūra – keleivių stotis, prekinių traukinių stotis, karinės infrastruktūros logistikos aikštelė, bet kartu galvojama šalia įkurti naują pramonės erdvę.
Kad plyname lauke atsirastų nauja traukos vieta verslui, reikalinga infrastruktūra: privažiavimas, dujos, vandentiekis, elektra.
J. Leipaus teigimu, ši vieta šiaurės Lietuvoje yra viena geriausių išvystyti teritoriją, kuri būtų įdomi investuotojams.
„Panevėžio savivaldybė šį LEZ mato kaip vieną potencialiausių, geriausių galimybių pritraukti stambius investuotojus į Panevėžio regioną, kaip vieną galimybių regionui išsiveržti į priekį su pritaikyta teritorija investuotojams“, – sako vedėjas.
Tokioms Panevėžio miesto ir rajono ambicijoms išpildyti būtų ieškoma įvairių finansavimo galimybių.
Tai gali būti tiek europinės paramos, tiek ir nacionalinio biudžeto lėšos.
Dėl dydžio nuomonės skiriasi
Panevėžio rajono mero Antano Pociaus teigimu, rajonui didžiausias galvos skausmas bus „Rail Balticos“ statybos, jo manymu, miestas šito net nepajus.
Mat vykstant statyboms sunkiasvoris transportas važinės rajono keliais, keliukais, per gyvenvietes.
„Paprastai statybų metu ir gyvenvietės kenčia, ir kaimo keliukai kenčia. Iki šiol neaišku, kas tuos kelius prižiūrės, kaip išsaugos arba vasaros metu juos palaistys“, – kalbėjo meras.
O naujajam LEZ šalia Gustonių, pasak A. Pociaus, šiuo metu rengiama galimybių studija.
Ją tikimasi turėti jau kitą ketvirtį.
Iš pradžių planuota, jog bendras abiejų savivaldybių LEZ užims 100 hektarų, tačiau dabar, teigia A. Pocius, svarstoma jau apie kelis kartus didesnį plotą.
Abiejų savivaldybių atstovai šios savaitės pabaigoje planuoja rinktis į pasitarimą ir tikisi priimti galutinį sprendimą.
„Mes labai prieštaraujame didinimui. Pirma geriau padarome 100 hektarų“, – pareiškė rajono meras.
Tačiau, sutinka A. Pocius, tokia LEZ reikalinga regionui.
