I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Raguviškio rankose akmenys atgyja

Raguviškio rankose akmenys atgyja

Prieš dešimt metų į pensiją išėjęs buvęs paprastas vairuotojas Zenonas Bataitis lauko akmenėliais išpuošė visus savo namus ir jau po truputį keliasi toliau į Raguvos miestelį.

Savamokslio dirbiniai praeivius džiugina prie bendruomenės namų, parduotuvės, kitose viešosiose erdvėse.

Pensininko laisvalaikis

Autorius teigia, esą tokia kūryba gelbsti nuo vienatvės ir liūdesio.

„Akmuo – gyvas. Ne veltui sakoma: jei jis prakalbėtų, kiek papasakotų, tiek amžių šitam pasaulį matęs“, – kalba 72-ejų Raguvos gyventojas Z. Bataitis.

Vos įkėlęs koją į jo namus, svečias pasijunta tarsi akmenų karalystėje. Visur aplinkui iš smulkių riedulių sulipdyti įvairiausi dirbiniai: nuo originalių kiemo tvoros elementų iki vazų, stulpų ir net skulptūrų. Į glėbį kviečia iš po žemių išlindusios akmeninės rankos. Šalia baseino ropoja akmeniniai krokodilai, fontane taškosi žuvelės taip pat iš akmens.

Čia pat akmeninė pavėsinė, pilna akmeninių daiktų. Įvairių formų vazos, staliukai, nuotraukų rėmeliai, kiti kūriniai ir namų viduje, žinoma, taip pat iš akmens. Akmenukais dekoruoti baldai ir kiti daiktai.

„Išėjau į pensiją, atsirado daug laisvo laiko – nenorėjau jo leisti prie alaus butelio, rankos pačios pradėjo ieškoti darbo. O ir kiekvienam malonu išeiti į gražų, papuoštą kiemą – aišku, gal kaip vyras nesu toks tvarkingas, bet stengiuosi“, – apie netikėtai prieš dešimtmetį atrastą kūrybos džiaugsmą pasakoja raguviškis.

Vos įkėlęs koją į Zenono Bataičio namus, svečias pasijunta tarsi akmenų karalystėje. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Vos įkėlęs koją į Zenono Bataičio namus, svečias pasijunta tarsi akmenų karalystėje. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Raguvai – saulė

Z. Bataičio kolekcijoje kartkartėmis gimsta ir koks nors gilesnę prasmę turintis kūrinys, dažnai su tautiniais elementais. Antai kieme sukasi akmeninis, kaip autorius vadina, istorijos, žmonių gerovės ratas, simbolizuojantis gėrį ir amžinąją taiką. Kieme ne viena mozaika su Vyčiu, kitomis patriotinėmis detalėmis.

Panašių dirbinių senjoras dovanoja ir savo kraštui. Prie Raguvos bendruomenės namų stovi spalvoti ratai, dekoruoti iš akmenukų sulipdytais gediminaičių stulpais.

O šalia miestelio aikštės – daugiau nei šimtą kilogramų sveriantis paminklas Lietuvos šimtmečiui. Jį Z. Bataitis sukūrė prieš trejus metus.

„Raguvos parduotuvei nulipdžiau vazoną, pardavėja dar vieno užsiprašė, tai dabar tokį gaminu. O gegužę ruošiuosi miesteliui padovanoti dar vieną savo kūrinį su lietuvių senaisiais simboliais. Tiesiog nuėjau į Raguvos biblioteką ir paprašiau parodyti, kokius ženklus mūsų protėviai turėjo“, – šypsosi kūrybingasis auksarankis.

Iš visų simbolių meistras pasirinko saulės – kaip šviesos ir šilumos šaltinio. Šis ženklas, pasak Zenono, panašus į vokiečių svastiką, tačiau raguviškis yra tikras, kad kraštiečiai supras jo mintį ir nacizmu neapkaltins.

„Mene aš visiškas savamokslis. Niekada anksčiau nejaučiau potraukio kūrybai, nebuvo tam ir laiko, juk reikėjo dirbti – namuose laukė žmona ir trys sūnūs“, – prisipažįsta akmenis pamilęs senjoras.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Atvedė meilė

Z. Bataitis kilęs nuo Jurbarko, tačiau keturis dešimtmečius praleidęs Raguvoje save laiko visateisiu šio krašto gyventoju. Meistras priklauso ir šio miestelio bendruomenei.

Jai iki karantino atstovaudavo savivaldybių šaškių varžybose ir penkerius metus iš eilės buvo jų prizininkas.

„Atvykau į Raguvą paskui žmoną. Ji turėjo mano gimtuose kraštuose giminių, pas juos dažnai svečiuodavosi, taip ir susipažinome. Susituokėme ir šeimą kurti pradėjome jau Panevėžio rajone“, – pasakoja Z. Bataitis.

„Akmuo – gyvas. Ne veltui sakoma: jei jis prakalbėtų, kiek papasakotų, tiek amžių šitam pasaulį matęs.“

Z. Bataitis

Sutuoktinė dirbo pieninėje, o Zenonas ten pat vairuotoju. Kurį laiką jam dar teko padirbėti ir statybose, galbūt iš tos patirties, pasak meistro, ir atėjo noras lipdyti. O kuriant teko prisiminti ir sovietmečio darbus.

„Kolūkio laikais buvo įprasta rinkti akmenis nuo laukų. Veždavome juos į miškus, o dabar einu jų ieškoti ir vežuosi namo“, – šypsosi raguviškis.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Net iš Dievo žemės

Pasak Z. Bataičio, gamtoje nerasi dviejų vienodų riedulių. Jų ir spalvos, ir formos – pačios įvairiausios.

Net pagal kraštą akmenys turi savo specifinių bruožų. Meistrui draugai kartais iš kelionių parveža kūrybinės medžiagos: viena moteris pririnko plokščių akmenėlių nuo jūros, o kitas bičiulis atgabeno tiesiai iš Dievo žemės.

„Buvau gavęs maišiuką akmenų iš Izraelio. Draugas, žinodamas mano pomėgį, atvežė dovanų. Bandė tikinti, kad galbūt juos lietė Jėzaus kojos“, – šypteli pašnekovas.

Idėja lipdyti akmenukus, anot Zenono, gimė savaime. Internetu vyras nesinaudoja, esą amžius nebe tas – daro tai, kas pačiam šauna į galvą.

„Kiekvienas akmenukas jau kaip meno kūrinys, nugludintas gamtos, laiko. Dirbant su tokia medžiaga nieko nebereikia. Betonas viską gražiai sutvirtina“, – patikina raguviškis.

Pasak meistro, sunkaus čia nieko nėra – tas pats, kas moteriai mezgimas ar nėrimas.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Vaistas nuo vienatvės

Z. Bataitis pripažįsta: kūryba jį išgelbėjo nuo tikrų tikriausios depresijos.

„Sveikata vis prastėja: sunkiau matau, turėjau operaciją dėl onkologinės ligos. Žmona su jaunėliu sūnumi pabėgo į Londoną, kiti vaikai išsikraustė į Vilnių ir Kauną. Likau visai vienas“, – prasitaria Zenonas.

Vienatvė, anot jo, labai slegia žmogų. Todėl geriausias vaistas nepalūžti – duoti darbo rankoms, tada ir mažiau slogių minčių kamuos galvą.

Atžalos tėvą retkarčiais aplanko. Sūnūs, pasak Zenono, negaili gerų žodžių jo darbams ir didžiuojasi tėvo išskirtiniu pomėgiu.

„Dažnai kas nors – giminės, draugai – manęs paprašo padaryti kažką iš akmenukų. Aš neatsisakau, viską išdovanoju – pinigų man nereikia“, – patikina senjoras.

O iki karantino savo kieme raguviškis netgi priimdavo aplinkinių kaimų smalsuolius, rengdavo edukacines pamokas mokiniams.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų