-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vietoj žavingų pakrančių prieš jų akis vienas po kito vėrėsi vimdantys vaizdai – vandenyje tyvuliuojančios, klaikiai dvokiančios maitos.
Dvi panevėžietės, praėjusį sekmadienį nutarusios baidare praplaukti Nevėžiu nuo Berčiūnų iki Vadaktėlių, susidūrė su šokiruojama kliūtimi.
Iškart už Naujamiesčio vandens kelią baidarininkėms pastojo bebrų suręsta užtvanka, pilna dvėselienų.
Kokių gyvūnų išpurtę kūnai plaukiojo, moterys pasakojo nebesiaiškinusios – dvokiančios maitos kėlė tokį šleikštulį, kad plaukikės baidarę pasuko atgal prieš srovę.
„Turbūt reikėjo pamatytą vaizdą nufotografuoti, būtų įrodymas. Bet ką pamatėme buvo taip šlykštu, kad norėjosi kuo greičiau sprukti. Gličių, musių nutūptų, šeriuotų dvėselienų vaizdai mane persekioja ir dabar“, – „Sekundei“ pasakojo baidarininkė Daiva.
Jos bičiulė Ramunė sako puikiai suvokianti, kad gamtoje vykstant nuolatinei kaitai, nugaišę gyvūnai yra natūralus reiškinys, bet ją stulbina, jog jų Nevėžyje tiek daug.
„Pirmoji plaukuota maita plaukiojo upėje tarp Berčiūnų ir Naujamiesčio. O jau praplaukusios Naujamiesčio paplūdimį manėme upėje pamačiusios didžiulį blizgantį akmenį. Priartėjus paaiškėjo, kad tas akmuo – irgi išpurtusi gliti dvėseliena. Man atrodė, kad tai – nudvėsęs šernas, Daiva įžvelgė nuskendusį briedžiuką“, – kalbėjo Ramunė.
Ir tai dar ne viskas, ką teko patirti šioms baidarininkėms.
Praplaukusioms už Naujamiesčio ant kairiojo upės kranto stovinčią sodybą, kuri, atrodo, skirta poilsiui, Nevėžyje moterims kelią pastojo medžių užtvara. Baidarininkės dar svarstė irtis pro ją, tačiau vėl išvydo tarp upėje plūduriuojančių medžių mirkstančias šeriuotas maitas.
„To jau buvo per daug. Pagalvojau, jei irdamosi įstrigsime tarp medžių išvartų ir jei teks šokti į vandenį, kur plūduriavo kritę, pūvantys musių aplipę žvėrys, kaži ar kada norėsiu apskritai plaukti baidare“, – baisėjosi vos pusę planuoto maršruto įveikusi Ramunė.
Apie tai, kokios staigmenos laukė upėje, suplanuoto maršruto neįveikusios baidarininkės papasakojo baidarių nuomotojams – „Relax group“ įmonės savininkams.
Edvinas Demenkovas, vienas iš jų, svarstė, jog prieš savaitę Nevėžio vanduo buvo pakilęs daugiau nei metru ir galėjo prinešti bebrų nukirstų Nevėžio pakrantės medžių.
Tačiau plaukusieji ištvinusiu Nevėžiui prieš gerą savaitę, anot E. Demenkovo, net neužsiminė, kad būtų pastebėję kritusių gyvūnų.
Kaip tarp išvartų atsirado gaišenų, E. Demenkovas patikino neturįs supratimo.
Kita vertus, jis neslėpė, kad ir pats plaukdamas Nevėžiu, ir baidarių nuomininkai anksčiau yra vandenyje aptikę kritusią avį, kitų gyvūnų maitų.
„Bet jų būdavo po vieną kitą. Apie masinį gyvūnų kritimą upėje dar nesame girdėję“, – pasakojo baidarių nuomos verslo atstovas.
Nevėžio vandenyje mirkstančios maitos staigmena buvo ir Naujamiesčio seniūnui Jonui Sankaičiui. Jis svarstė, kad gyvūnai galbūt galėjo nugaišti pakliuvę į brakonierių paspęstus spąstus, galėjo juos ištikti kokia liga.
Seniūnas tvirtino nedelsdamas vyksiantis bebrų užtvankos link ir aiškinsis, kas galėjo nutikti upėje, taip pat pažadėjo kreiptis į atsakingas tarnybas.
„Maitos negali plūduriuoti, jas būtina ištraukti ir utilizuoti“, – teigė J. Sankaitis.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininką Gintautą Andruškevičių žinia apie Nevėžyje plaukiojančias maitas taip pat apstulbino.
Per darbo praktiką jis teigė susidūręs su masiniu žuvų kritimu, taip pat būdavo gaunama pranešimų apie vieną kitą upėje plaukiojantį negyvą bebrą.
„Tokio atvejo, kad upėje plaukiotų keletas gyvūnų gaišenų, dar nesame tyrę“, – patikino G. Andruškevičius.
Valdybos viršininkas pridūrė, kad praėjusį savaitgalį jo pavaldiniai vyko į Linkaučius, nes buvo gautas pranešimas, kad Linkavos upelyje pastebėta nugaišusių žuvų.
Anot aplinkosaugininko, būtinai bus tiriamas ir Nevėžyje plūduriuojančių kritusių gyvūnų atvejis.
Šiuo metu atostogaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos inspekcijos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila tvirtino, jog jo vadovaujama tarnyba imsis tirti Nevėžyje plaukiojančias maitas, jei bus nustatyta, jog tai – naminių gyvūnų gaišenos.
Ž. Vaišvila pasakojo, kad yra tekę iš užtvankos, tyvuliuojančios prie Jotainių, traukti šerno gaišeną. Anot jo, upės potvyniai gali paskandinti šernus.
Apie tai, kad Nevėžyje būtų neaišku kaip nuskendę ne vienas, o keletas gyvūnų, iki šiol nebuvo girdėjusi ir Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė.
Ji teigė savo akimis mačiusi per Nevėžį plaukiančius gyvus ir stumbrus, ir briedžius, tad svarstė, kad potvyniai šiems gyvūnams neturėtų būti pražūtingi.
Laukinius gyvūnus ir su jais susijusius nelaimingus atvejus, pasak direktorės, tyrinėja aplinkosaugininkai, o jų utilizavimu rūpinasi tie Medžiotojų ir žvejų draugijos būreliai, kurių plotuose rasta gaišenų.
Komentarai
-
- Evo
- 00:15 2022.06.19
Rodyti visus komentarus (1)Na čia idomi istorija,prieš savaitę iš Berčiūnų nuo Smiltynės plaukėme iki Krekenavos nu tikrai nieko tokio net nematėme♂️