Purtosi naujų kaimynų: padarys viską, kad jie neatsirastų

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.11.11 09:30

Grupelės panevėžiečių sukelto ir per visą Lietuvą vilnijančio triukšmo dėl biokuro katilinės statybų Aukštaitijos sostinėje nesuvaldė netgi kompetentingiausi šalyje tokių objektų poveikio aplinkai vertintojai – Visuomenės sveikatos centras bei Aplinkos apsaugos agentūra.

Į Panevėžį ateinantiems ir galimybę net iki 10 proc. atpiginti centralizuotai tiekiamą šilumą siūlantiems investuotojams užkardus statanti prestižiniu laikomo Stetiškių mikrorajono ir aplinkinių gatvių gyventojai nesutinka nė su aplinkosaugininkų išvadomis, kad tokia katilinė jiems nebus kenksminga.

Nors katilinės statytoja bendrovė „Biokuro energija“, kad nuramintų žmones, sutiko sumontuoti dar efektyvesnius valymo įrenginius, užtikrinančius, jog pro kaminą išeisiantys dūmai bus tolygūs švaraus vandens garams, verslininkų žingsnis į kompromisą pasirodė esąs beprasmis. Aplinkos apsaugos agentūra dar spalio pradžioje pateikė atrankos išvadą dėl biokuro vandens šildymo katilinės statybos Beržų g. poveikio aplinkai vertinimo. Baigiantis jos apskundimo terminui, agentūra sulaukė grupės gyventojų prašymo išvadą persvarstyti.

Dėl pirmosios mieste privačios biokuro katilinės užviręs karas be taisyklių neabejotinai turėtų įeiti į Panevėžio istoriją. Kad sustabdytų šilumos kainą Aukštaitijos sostinėje galintį sumažinti ir monopolininkei „Panevėžio energijai“ dėl to nenaudingą investuotoją, saujelė aktyvių protestuotojų įvairioms institucijoms vien nuo gegužės jau prirašė apie 20 skundų. Patenkinti jų interesai gali turėti nemažą poveikį viso Panevėžio gyventojams. Aukštaitijos sostinėje centralizuota šiluma tiekiama daugiau nei 36 700 butų gyventojams, 80 individualių namų, 43 pramonės įmonėms, keliems šimtams švietimo, sveikatos įstaigų bei kitų įmonių, įstaigų, organizacijų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų spalį už šilumą mažiausiai mokėjo šiauliečiai, daugiausia – Panevėžio gyventojai.

Pavojaus neįžvelgė

Aplinkos apsaugos agentūra, išanalizavusi pateiktą atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo informaciją, nustatė, kad katilinės statytojų numatytos oro taršos mažinimo priemonės užtikrins švarią aplinką. Kaip teigiama agentūros išvadoje, pagal jos pačios atliktus aplinkos oro užterštumo matematinio modeliavimo rezultatus neigiamas poveikis aplinkos orui ir žmonių sveikatai nenumatomas. Nė vieno teršalo apskaičiuota koncentracija, netgi įvertinus foninę taršą, neviršija nustatytų normų nei pačios katilinės ribose, nei juo labiau artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale.

Aplinkosaugininkai, kompiuterine programa atlikę triukšmo skaičiavimus, konstatavo, kad ir jo lygis neviršys Lietuvos higienos normų. Kadangi transportas į katilinės teritoriją pateks iš Beržų g. pusės, pasak vertinimą atlikusios Aplinkos apsaugos agentūros, tai niekaip neturės įtakos triukšmo lygiui padidėti artimiausiame gyvenamųjų namų kvartale.

Pasak aplinkosaugininkų, dėl katilinės Beržų g. nenumatoma jokio neigiamo poveikio nei dėl elektromagnetinės spinduliuotės, nei dėl biologinės ar šiluminės taršos. Netgi nenumatoma rizika dėl ekstremalių galimų situacijų – katilinės statiniai, kuro sandėliavimo aikštelė bus projektuojami ir įrengiami atsižvelgus į visus priešgaisrinės saugos reikalavimus, sumontuojant reikalingą gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, gaisrinius hidrantus.

Vertins iš naujo

Nors Aplinkos apsaugos agentūra taip smulkmeniškai išnagrinėjo ir įvertino būsimosios katilinės poveikį aplinkai, jog atrodytų, kad būgštavę dėl tokio statinio pavojaus ir parašus prieš ją rinkę panevėžiečiai turėjo nusiraminti, protestuotojai taško vis tiek nededa.

Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento Panevėžio ir Utenos skyriaus vedėjos Loretos Jovaišienės teigimu, neseniai gautas gyventojų prašymas persvarstyti atrankos išvadą. Pasak vedėjos, tą planuojama padaryti dar šį mėnesį.

„Išvada buvo teigiama, bet, gavus gyventojų prašymą, poveikio aplinkai vertinimas bus svarstomas pakartotinai. Nustatytos procedūros to reikalauja ir mes jų laikomės“, – teigė L. Jovaišienė.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų spalį už šilumą mažiausiai mokėjo šiauliečiai, daugiausia – Panevėžio gyventojai.

Anot jos, visos valstybinės institucijos, nagrinėdamos informaciją, remiasi teisės aktais nustatytais normatyvais ir vertina, bus jie viršyti ar ne. Pasak L. Jovaišienės, pagal katilinės statytojų pateiktą informaciją Aplinkos apsaugos agentūra nerado priežasčių, kodėl leidžiami normatyvai galėtų būti viršyti.

„Gyventojai vadovaujasi turbūt ne vien tik teisės aktais, bet ir dar savo patirtimi bei kitais motyvais. O mes negalime nereaguoti į jų prašymus. Išnagrinėsime jų pateiktus motyvus. Visi susėsime bendrai aptarti ir matysime, kokią atrankos galutinę išvadą priimsim. Dar kartą visus dokumentus vertinsim iš naujo, jei bus reikalinga, paprašysime papildomos informacijos“, – teigė L. Jovaišienė.

Ėjo į kompromisą

Panevėžyje, Beržų g., planuojamos katilinės poveikio visuomenės sveikatai medžiagą rengusios ir Aplinkos apsaugos agentūrai pateikusios bendrovės „Infraplanas“ ekspertas Darius Pratašius tvirtina, kad gyventojų būgštavimai, esą toks statinys juos nuodys, absoliučiai nepagrįsti. Milžiniško jų pasipriešinimo sulaukę katilinės statytojai, pasak D. Pratašiaus, padarė viską, kad bet kokia taršos rizika būtų anuliuota.

Nors prieš keletą mėnesių poveikio visuomenės sveikatai vertinimą atlikęs Visuomenės sveikatos centras irgi neįžvelgė katilinės neigiamų pasekmių gyventojams, vis dėlto jos statytojai, rekomendavus Aplinkos apsaugos agentūrai, sutiko įrengti dar efektyviau iš dūmų kietąsias daleles išvalantį multicikloną. Anksčiau numatytojo išvalymo efektyvumas siekė 50 proc., tačiau dabar efektyvumas padidintas iki 85 proc.

„Būtų galima ginčytis, kam reikia užsakovui įrenginėti brangesnes priemones, jei ir 50 proc. dūmus išvalantis multiciklonas visiškai užtikrino, kad į orą nepateks daugiau teršalų, nei leidžia higienos normos. Bet užsakovas geranoriškas, nenori konfliktų su gyventojais, kad jiems būtų ramiau, nusprendė multicikloną padaryti efektyvesnį“, – teigė D. Pratašius.

Katilinės statytojas numatęs įrengti ir kondensacinį ekonomaizerį, kuris iš dūmų kietąsias daleles ir sieros dioksidą išvalo net 90 proc.

Teršalų srautas – ne iš katilinės

Pasak D. Pratašiaus, pačios katilinės dėl joje sumontuotų efektyvių valymo įrenginių tarša bus tokia menka, kad aplinkai ir gyventojams kur kas labiau kenkia iš gyvenamųjų namų kaminų kylantys dūmai.

Pavyzdžiui, veikiant katilinei kartu su kitų aplinkui veikiančių įmonių, automobilių, gyvenamųjų namų kaminų į orą išmetamais teršalais artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 2,5 mikrono dydžio kietųjų dalelių koncentracija ore siektų ne daugiau nei 12,02 mikrogramo kubiniame metre. Tai yra net perpus mažiau nei leidžia higienos normos (25 μg kub. m)

Maža to, anot D. Pratašiaus, iš tų į artimiausią gyvenamąją aplinką galimai pateksiančių 12,02 μg kub.m kietųjų dalelių pasklidusios iš katilinės kamino tesudarys 0,02 μg/kub.m. Tai reiškia, kad pagrindinis taršos šaltinis ne pati katilinė, o aplink veikiančios įmonės, transportas ir kita.

Eksperto teigimu, nėra pagrindo nerimauti ir dėl į aplinką patekti galinčių stambesnių – 10-ies mikronų kietųjų dalelių.

Per parą pačios katilinės teritorijoje tokių kietųjų dalelių koncentracija ore siektų daugiausia 0,196 μg kub. m, o artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje – 0,09 μg kub. m. Prie jų pridėjus teršalus, išmetamus vėlgi kitų įmonių, automobilių ir namų kaminų, pasak D. Pratašiaus, šių kietųjų dalelių koncentracija ore pasiektų ne daugiau nei 16,897 μg kub.m. Tokie skaičiai iškalbingi tampa įvertinus, ką sako higienos normos. O jos numato, kad paros leistina norma yra net 50 μg kub. m.

Eksperto teigimu, gyventojai be pagrindo nuogąstauja, kad tokia katilinė gali skleisti triukšmą ir taip trikdyti ramybę.

„Vertinimas parodė, kad triukšmo sklaida iki gyventojų nenueis ir jie tikrai nieko negirdės. Visa triukšminga įranga bus sumontuota pačios katilinės viduje, lauke dirbs vienintelis krautuvas, kuris bus naudojamas tik epizodiškai. Transportas į katilinės teritoriją važiuos iš kitos, neapgyvendintos pusės, todėl gyventojams jo keliamas triukšmas neigiamos įtakos neturės. Negana to, pačią teritoriją juosia aukšta mūrinė tvora su ganėtinai gera akustine varža. Drąsiai galiu užtikrinti, kad Panevėžyje planuojama katilinė bus draugiška aplinkai“, – aiškino ekspertas.

Skaičiuoja nuostolius

Kol mokslininkai, valstybinės institucijos atlieka matavimus, tyrimus ir atsakinėja į vieną paskui kitą besipilančius katilinės priešininkų skundus, jos statytojai teigia skaičiuojantys milžiniškus nuostolius.

„Aplinkos apsaugos agentūros išvados rodo, kad mes visada ėjome teisingu keliu.

Lapkričio 1-ąją „Biokuro energija“ jau turėjo pradėti veiklą, tiekti šilumą į miestą, kas galėjo lemti net iki 10 proc. mažesnę kainą kiekvienam centralizuotai besišildančiam panevėžiečiui. Bet dėl vieno kito šalia gyvenančio žmogaus asmeninių interesų, prisidengiant bendruomenės ir visuomenės interesais, mes šį sezoną nedirbsime. Mums nuplaukė didžiulės investicijos, praradimų patyrė daugiabučiuose gyvenantys panevėžiečiai, taip pat suformuotas neigiamas Panevėžio įvaizdis“, – sako katilinės statytojos bendrovės „Biokuro energija“ valdybos pirmininkas Mindaugas Vėgelė.

Anot jo, įmonė skaičiuoja patyrusi per milijoną eurų nuostolių, kurių niekas jai nekompensuos.

„Į Panevėžio katilinę planuota investuoti preliminariai apie 7 mln. Eur. Dėl sugaišto laiko, palūkanų, poveikio aplinkai vertinimo atrankos, teisininkų paslaugų projektas gerokai pabrango. Vien statybos darbų kaina per tą laiką pakilo 10 proc. Dar nežinome, kiek sulauksime baudų iš partnerių, su kuriais pasirašėme sutartis. Juk niekas neplanavo, kad būsime užversti nepagrįstais skundais“, – vardijo M. Vėgelė.

Šiuo metų Beržų g. 6B, būsimosios katilinės teritorijoje, įrengta tik laikina saugojimo aikštelė. Verslininkai tikisi pačios katilinės statybas pradėti kovą–balandį.

M. Vėgelės nuomone, kilęs ažiotažas dėl biokuro katilinės apie Aukštaitijos sostinę pasiuntė savotišką žinią ir kitiems verslininkams.

„Panevėžiui ir taip sunkiai sekasi pritraukti investuotojų, o dabar pasiųsta žinia, kad neduok dieve investuoti šitame mieste. Kaunas vieną po kito projektus vykdo, ten žmonės laukia ir džiaugiasi, o Panevėžyje vyksta atvirkštinis procesas, pradedant nuo aukštojo mokslo ir baigiant klimatu verslui“, – įvertino M. Vėgelė.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #katilinė
• #Panevėžys
• #šildymas