Ant Panevėžio teisėjų stalo – mįslinga ir liūdna keturis dešimtmečius kepiniais panevėžiečius lepinusios konditerijos įmonės „Panevėžio eglė“ byla. Ikiteisminį tyrimą baigę prokurorai metė kaltinimus trims panevėžiečiams dėl tyčinio ilgametės gardumynų kepėjos bankroto ir didelės vertės turto pasisavinimo.
Nors „Panevėžio eglės“ vardas ir toliau klijuojamas ant šakočių ir pyragų pakuočių, įmonės patalpose Savanorių aikštėje jau kurį laiką darbuojasi garsųjį logotipą perėmę kiti šeimininkai.
Iš mažo konditerijos cecho per keturiasdešimt metų „Panevėžio eglė“ išaugo į didelę konditerijos bendrovę, savo gaminius tiekusią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pastaruosius 18 metų šią įmonę valdė verslininko Stanislovo Latvėno šeima. Tačiau 2016-ųjų pabaigoje cechas perėjo į kitas rankas, kai S. Latvėno kontrolinį akcijų paketą įsigijo verslininkas Vasilijus Šarobura. Buvo paskirta ir nauja įmonės direktorė – ja tapo Rasa Duobienė.
Netrukus bendrovėje įsisiūbavo drastiški, gero nežadantys pokyčiai. „Panevėžio eglės“ kreditorius pasiekė laiškai, kuriuose skelbiama apie planus pradėti bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Kaltina sužlugdžius tyčia
Kreditoriams išsiųstuose R. Duobienės pranešimuose teigta, jog įmonė susidūrusi su finansiniais sunkumais, vykdyti pelningą veiklą nepakanka nei finansinių, nei kitokių galimybių, dėl ko nėra galimybių atsiskaityti su esamais įmonės kreditoriais ir nebėra tolesnės bendrovės veiklos perspektyvos.
Visgi Panevėžio apygardos prokurorai įtaria, jog dėl galbūt bendrininkų grupėje veikusių asmenų, tarp kurių ir pati R. Duobienė, ir Panevėžyje žinomas, dviprasmiškai pagarsėjęs bankroto administratorius Jurijus Grafmanas, veiksmų konditerijos bendrovė „Panevėžio eglė“ buvo priversta bankrutuoti.
Bankroto aplinkybės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybų pareigūnus sudomino šiems pernai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl trijų panevėžiečių bankroto administratorių galimo piktnaudžiavimo.
Įtariant, kad sėkmingai dirbanti konditerijos gamyba užsiimanti bendrovė galbūt tyčia buvo priversta bankrutuoti, pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas.
Dabar prokurorams jį jau baigus, kaltinimai pareikšti R. Duobienei, J. Grafmanui, Irmai Labinaitei bei jos vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei „Olfema“.
Laidavo už beviltišką įmonę
Įtariama, kad J. Grafmanas, pernai iš V. Šaroburos įsigijęs konditerijos gamyba užsiimančios „Panevėžio eglės“ akcijų, nurodė savo bendrininkei R. Duobienei, paskirtai šios įmonės direktore, pasirašyti hipotekos sutartį su I. Labinaitės vadovaujama „Olfema“ bei bankrutuojančia bendrove „AMK Logistika“. Pastarajai, kaip bankroto administratorius, atstovavo pats J. Grafmanas.
Pagal šią keistą sutartį konditerijos bendrovė tapo laiduotoja dėl J. Grafmano atstovaujamos bankrutuojančios bendrovės turtinės prievolės (480 tūkst. eurų dydžio) „Olfemai“ įvykdymo. Kaip laidavimo garantas, kad bankrutuojanti įmonė neva sugebės sumokėti solidžią skolą „Olfemai“, buvo įkeistos „Panevėžio eglei“ priklausančios gamybos ir prekybos patalpos Panevėžio centre.
Per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia manyti, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, o jame melagingai nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria „Panevėžio eglės“ pastato įkeitimui dėl laidavimo.
Šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017-ųjų sausį sudarė hipotekos sutartį.
Praėjo vos mėnuo, ir „Olfemos“ vadovė I. Labinaitė kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš konditerijos bendrovės, o šios direktorės R. Duobienės prašymu pernai kovą Panevėžio apygardos teismas iškėlė įmonei „Panevėžio eglė“ bankroto bylą. Šitaip baigėsi keturis dešimtmečius trukusi garsiųjų skanėstų kepėjų istorija.
Reikėjo patalpų
Prokurorų duomenimis, hipotekos sutartis galbūt nulėmė tyčinį nusikalstamą konditerijos bendrovės bankrotą ir atvėrė kaltinamiesiems galimybę pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias įmonei „Panevėžio eglė“.
Dėl bankroto darbo neteko konditerijos bendrovės darbuotojai. Tiesa, šiuo metu beveik visi jie toliau darbuojasi tame pačiame pastate Savanorių aikštėje, kuriame įsikūrė nauja konditerijos įmonė, perėmusi ir „Panevėžio eglės“ logotipą.
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus, šis sudėtingas ikiteisminis tyrimas per palyginti trumpą 10 mėnesių laiką buvo atliktas bendradarbiaujant trijų teisėsaugos institucijų – prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnams.
Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Įtikinėja esantis auka
J. Grafmanas kategoriškai nepripažįsta kaltės dėl tyčinio „Panevėžio eglės“ bankroto. „Manau, teisme sugebėsiu įrodyti, kad man pareikšti kaltinimai yra nesąmonė“, – „Sekundei“ teigė kaltinamasis.
Jis siekia teisėsaugą įtikinti ne pasipelnęs, o atvirkščiai – nukentėjęs dėl įmonės bankroto. Netgi kreipęsis į prokurorą, kad būtų pripažintas nukentėjusiuoju. Tokį J. Grafmano prašymą prokuratūra atsisakė patenkinti. „Akcijos juk ne už dyką gautos, jos pirktos. Jų vertė ir yra nuostoliai. Sumos didelės“, – įrodinėja J. Grafmanas.
Kas kaltas dėl žaibiško konditerijos įmonės bankroto, anot jo, klausimas sudėtingas, ir atsakyti į jį gali tik teismas.
„Faktas tas, kad aš tos įmonės nevaldžiau. Aš ne direktorius ir net ne valdybos narys. Gal dvidešimt metų įmonę valdė Latvėnų šeima. Ir dukra, ir sūnus, ir tėvas – visi jie ten dirbo. Negi jums atrodo, kad galima įmonę nustekenti per mėnesį ar du? Neįmanoma“, – teismui argumentus ruošia J. Grafmanas.
Teisinį išsilavinimą turintis bankroto administratorius tikina „Panevėžio eglės“ kontrolinį akcijų paketą pirkęs neva neturėdamas visos informacijos apie įmonės tikrąją padėtį. J. Grafmanas dėl to nekaltina jam akcijas pardavusio V. Šaroburos. Šis akcijas valdė labai trumpai ir esą irgi galėjo nežinoti, kur įkišęs galvą.
„Jei būčiau turėjęs visą informaciją, nebūčiau pirkęs akcijų. Aš esu nukentėjusysis, bet padarytas kaltinamuoju. Gal ir V. Šarobura nežinojo, jis tik trumpą laiką turėjo tas akcijas. Visą informaciją apie įmonę turėjo Latvėnų šeima“, – teigė kaltinamasis.
Bankrotu nekvepėjo
Įmonę „Panevėžio eglė“ aštuoniolika metų valdęs S. Latvėnas teigia su jos žlugimu absoliučiai negalintis būti susijęs. Anot jo, kai pardavinėjo akcijas, bendrovės finansinė padėtis buvo tokia, jog bankrotu nė nekvepėjo.
„Kas man būtų mokėję pinigus už bankrutuojančios įmonės akcijas? Nebūtų buvę jokių galimybių jas parduoti“, – įsitikinęs S. Latvėnas.
Ilgametis garsiojo konditerijos cecho savininkas, net ir nebeturėdamas su įmone sąsajų, gailisi ją ištikusio kracho. „Bent jau gerai, kad išsaugotas „Panevėžio eglės“ logotipas. Visi ir toliau mano, kad čia ta pati įmonė, niekas nė minčių neturi, kad dabar šakočius kepa jau kita bendrovė“, – sako S. Latvėnas.
Paklaustas, ar „Panevėžio eglės“ bankrotas galėjo būti tyčinis, buvęs įmonės savininkas teigė šio klausimo nekomentuosiantis.
Persekioja bylos
Pernai teismui perduota Panevėžio bankroto administratorių galimo piktnaudžiavimo byla. Kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, padėjimu piktnaudžiauti tarnyba, dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, nusikalstamu bankrotu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu pareikšti trims bankroto administratoriams: J.Grafmanui, Andriui Grigalauskui bei G. K. Taip pat įtarimai pareikšti J.Grafmano vadovaujamai bankroto procedūras vykdančiai įmonei „Bankrotas LT“ ir buvusiam Panevėžio uždarosios akcinės bendrovės „Litgrain“ direktoriui Mindaugui Šydeikiui. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad „Bankrotas LT“ vadovas J.Grafmanas kartu su buvusiais bankroto administratoriais G.K. ir A.Grigalausku, kaip įtariama, padėjo tuometiniam „Litgrain“ vadovui M.Šydeikiui pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti beveik 200 tūkst. eurų turtinės prievolės savo bendrovei, eliminuojant iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą J.Grafmanas ir A.Grigalauskas iš M.Šydeikio, kaip įtariama, pareikalavo 50 tūkst. eurų atlygio.