Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos vardas pastarąją savaitę mirgėte mirga socialiniuose tinkluose – pasibaisėję tėvai internete dalijasi vaikų pietų nuotraukomis, skundai pasiekė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. P. ŽIDONIO nuotr.

Progimnazijos valgykloje – pietų skandalas

Progimnazijos valgykloje – pietų skandalas

Vos prasidėjus mokslo metams, Panevėžio „Vyturio“ progimnaziją jau purto kartus skandalas – porcijos sumažėjo, nors kainos – kaip restorane.

Po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito į mokyklos valgyklą paaiškėjo ir dar viena maitintojų gudrybė: šaldytuvuose rasta pasibaigusių galioti produktų.

Mažose porcijose didelės gudrybės

Per pertraukas į greitojo maisto užkandines ar parduotuves moksleivius gena ne vien noras paragauti skanaus, nors nesveiko maisto, bet ir anekdotinės porcijos mokyklos valgykloje.

Vos prasidėjus mokslo metams, Panevėžio „Vyturio“ progimnaziją jau purto neskanus skandalas –

tėvai piktinasi, kad dėl sumažėjusių porcijų vaikai lieka alkani, nors kainos – kaip restorane.

Po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito į mokyklos valgyklą paaiškėjo ir dar viena maitintojų gudrybė: šaldytuvuose rasta produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. O kai kurie pagaminti patiekalai apetito nekėlė ne tik vaikams, bet ir tikrintojams.

Sagos dydžio kotletas

„Vyturio“ progimnazijos vardas pastarąją savaitę mirgėte mirga socialiniuose tinkluose – pasibaisėję tėvai internete dalijasi vaikų pietų nuotraukomis, skundai pasiekė ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Nuo naujų mokslo metų porcijos susitraukė, nors kainos neproporcingai išaugo. Pavalgyti mokyklos valgykloje nebeužtenka net trijų eurų, o moksleiviai skundžiasi, kad maistas nevalgomas.

„Sūnus užsisakė mėsos kotletą, šalia jo – šaukštelis salotų. Porcija pietų kainavo 2,50 euro, tačiau vaikas liko alkanas. Nežinau, juoktis ar verkti, bet kotletas – sagos didumo“, – ironizavo savo pavardės nenorėjusi viešinti pradinuko mama.

Tėvai mokyklos administraciją ragina nupirkti mikrobangų krosneles, kad moksleiviai turėtų kur pasišildyti iš namų atsineštą maistą.

„Dalis mūsų klasės vaikų mokyklos valgykloje nevalgo, joje ruošiamas maistas neskanus. Bet vaikai pusė dienos juk nebus nevalgę. Vyresnieji per pertraukas nubėga iki parduotuvės, o ką daryti pradinukams? Man, kaip mamai, nesuprantama, kodėl mokyklos vadovybė, matydama tokį vaikų ir tėvų nepasitenkinimą maitinimu, nesprendžia problemos“, – kalbėjo panevėžietė.

„Viešojo pirkimo konkursus organizuoja pačios mokyklos. Jų galioje atsisakyti šių paslaugų, jeigu netenkina kokybė, ir iš naujo skelbti konkursą.“

J. Vaitiekūnienė

Apetito nesukėlė ir tikrintojams

Kad problemų su mokykloje ruošiamu maistu daugiau nei tik prastas skonis ir didelė kaina, atskleidė Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių patikrinimas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento patarėjos Jūratės Vaitiekūnienės teigimu, sulaukė tėvų skundo, pirmadienį tikrintojai nuvyko į „Vyturio“ progimnazijos valgyklą, kurioje dirba bendrovės „Maisto slėnis“ darbuotojos.

Skunde buvo nurodyta, kad maistas neskanus ir nekokybiškas, įtarta, kad dalį maisto darbuotojos nešasi į namus, nes moksleiviams patiekiamos porcijos neįtikėtinai mažos.

Nors per savo darbo praktiką tikrintojai matė visko, šįkart vaizdas mokyklos valgykloje nustebino ir juos.

Nustatyta daugybė pažeidimų: neužtikrinami tinkamumo vartoti terminai, atsekamumas, ženklinimas, netinkamos karštų patiekalų laikymo sąlygos. Be to, viena darbuotoja nebuvo pasitikrinusi sveikatos ir neturėjo higienos įgūdžių pažymėjimo. O tądien vaikams paruoštas daržovių ir vištienos troškinys sukėlė įtarimų, ar pagamintas laikantis technologinių reikalavimų – jo išvaizda nepriminė troškinio, kuris turėjo būti ruošiamas pagal iš anksto numatytą valgiaraštį.

„Skundas pasitvirtino. Tokių dalykų, kai realizuojami produktai, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, be to, net negalima atsekti, kada jie įsigyti, vienareikšmiškai negali būti, nesvarbu, kas maitinami – vaikai ar suaugusieji“, – teigė J. Vaitiekūnienė.

Šaldytuve – senienos

Inspektorius dar labiau nustebino ir šaldytuvuose rasti didžiuliai kiekiai neapskaityto maisto – keli kilogramai vištienos kukulių su morkomis, virtų makaronų, keptos vištienos filė, kiaulienos šnicelių.

„Nežinia, kada tie valgiai pagaminti, bent pagal valgiaraštį šie patiekalai buvo paruošti dar praėjusios savaitės penktadienį. Vadinasi, pirmadienį jų jau neturėjo būti“, – pabrėžė tarnybos patarėja.

Už pažeidimus įmonei „Maisto slėnis“ ir vyriausiajai virėjai skirti įspėjimai.

Anot J. Vaitiekūnienės, jeigu pažeidimai būtų nustatyti pakartotinai, gresia rimtesnės nuobaudos.

„Viešojo pirkimo konkursus organizuoja pačios mokyklos. Jų galioje atsisakyti šių paslaugų, jeigu netenkina kokybė, ir iš naujo skelbti konkursą“, – išeitį mato J. Vaitiekūnienė.

Neapsikentę vaikų skundų dėl nevalgomo maisto, kurio kainos išaugo rekordiškai, tėvai kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Rasti pažeidimai pribloškė ir pačius tikrintojus. ASOCIATYVI P. ŽIDONIO nuotr.

Neapsikentę vaikų skundų dėl nevalgomo maisto, kurio kainos išaugo rekordiškai, tėvai kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Rasti pažeidimai pribloškė ir pačius tikrintojus. ASOCIATYVI P. ŽIDONIO nuotr.

Su maitintojais nesusišneka

„Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė nesiryžta pyktis su maitintojais.

„Taip, inspektoriai rado neženklintų maisto produktų, bet nėra nustatyta, kad jais buvo maitinami vaikai“, – aiškino direktorė.

Anot jos, maitinimo organizatoriaus reikėtų klausti, kodėl tokie produktai buvo šaldytuve.

„Aš, kaip mokyklos vadovė, kasdien lankausi valgykloje, bet įlįsti į šaldytuvą neturiu jokių įgaliojimų“, – teisinosi V. Dziuričienė.

Direktorė aiškina jau rugsėjo pirmomis dienomis pamačiusi patiekalų kainų pokyčius bei porcijų dydžius susitiko su maitinimo paslaugą teikiančios bendrovės „Maisto slėnis“ Panevėžio regiono vadove ir paprašė paaiškinti situaciją.

Maitinimo vadovė buvo kviečiama ir į tėvų susirinkimus. Tačiau viename jų sulaukusi aštrios tėvų kritikos lavinos kituose nebepasirodė.

„Per susirinkimą tėvams buvo siūlyta iš anksto nupirkti dienos pietų kuponus už tris eurus. Vadovė pažadėjo tėvams pateikti ir pagrįsti siūlymą raštu, tačiau jo iki šiol nepateikė, nors susirinkimas vyko rugsėjo 13-ąją, o į kitų klasių tėvų susirinkimus nebeatvyko. Bendrovei „Maisto slėnis“ išsiųstas mokyklos raštas su prašymu pagrįsti nuo rugsėjo padidintas patiekalų kainas, sumažintą porcijų dydį“, – komentavo „Vyturio“ progimnazijos direktorė.

Pasak V. Dziuričienės, maitinti moksleivius buvo skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas. „Maisto slėnis“ laimėjo pasiūlęs mažiausią kainą.

Prašys daugiau pinigų

Dėl mokinių maitinimo vyko diskusija ir Panevėžio mokyklų direktorių virtualiame pasitarime. Jo dalyviai atkreipė dėmesį, kad visose mokyklose patiekalų kainos šoko aukštyn, bet porcijos mažesnės nei praėjusiais mokslo metais.

Miesto mokyklų vadovai rengiasi Panevėžio savivaldybei teikti prašymą didinti nemokamo mokinių maitinimo įkainius. Jie nepakitę nuo 2019-ųjų: pradinukams nemokami pietūs įvertinti 1,68, o 5–12 klasių mokiniams – 1,89 euro.

„Matyt, tai daro įtaką visų patiekalų kainų ir porcijų dydžiui. Vilniuje šiuo metu 1–4 klasių mokinių nemokamo maitinimo pietums skiriama 2,10, 5–12 klasių – 2,40 euro“, – kaip vieną iš brangimo priežasčių įvardija V. Dziuričienė.

Išgirsti bendrovės „Maisto slėnis“ argumentų nepavyko – klausimus buvo prašoma atsiųsti raštu, bet į juos nesiteikta atsakyti.

Valgo kiek nori ir pigiai

Nors kainos mokyklų valgyklose kilo visur, tačiau ne visose ugdymo įstaigose vaikai lieka gurgiančiais pilvais.

Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje, turinčioje apie 700 moksleivių, jau ketveri metai jie maitinami švediško stalo principu – sumokėję fiksuoto dydžio sumą, vaikai gali valgyti ką nori ir kiek nori.

Pasak Velžio gimnazijos direktoriaus Rimto Baltušio, pradinių klasių mokiniai už pietus moka 1,5 euro, 5–8 klasių mokiniai – 2 eurus, o 9–12 klasių – po 2,5 euro. O pasirinkimas išties didelis – vien antro patiekalo kasdien galima rinktis iš  4–5 siūlomų.

„Kainos kiek pakilo ir pas mus, bet maisto kokybe tikrai esame patenkinti. Anksčiau būdavo, kad vaikai per pertraukas dažniau bėgdavo į parduotuvę, bet įdiegus švediško stalo principą didžioji dauguma pietauja mokykloje“, – pasakojo R. Baltušis.

Kaip pavyksta paruošti sočius pietus už vidutiniškai du eurus ir valgyti kiek telpa, anot direktoriaus, paslaptis ta, kad vaikai patys dedasi tik tai, ką mėgsta ir nori. Pavyzdžiui, vienas vaikas visai nevalgo mėsos, tad įsideda tik grikių ir daržovių, kitas pasiima porą kotletų, bet be daržovių. Dar kiti nevalgo sriubos, todėl praktiškai nelieka maisto atliekų. Dažnai į atvirų durų dienas moksleivius atlydintys kitų mokyklų mokytojai stebisi, kad net „nevalgantys“ vaikai pradeda valgyti.

„Švediškas stalas tuo ir unikalus, kad kiekvienas gali rasti tai, kam jam skanu. Vyresnieji įsideda ir po keturis kotletus, ne po kartą kartoja, tad kaina, manau, yra normali, nes maistas tikrai skanus. Aš ir pats čia ateinu pavalgyti, kad žinočiau, kuo maitinami moksleiviai“, – sakė R. Baltušis.

Tiesa, jis pripažįsta, kad renkantis tiekėją pagal mažiausią pasiūlytą kainą išties yra loterija, tačiau daugiau įdirbio turi įdėti ir mokyklų administracija. Rinkdamiesi, kas maitins moksleivius, jie užkėlę itin aukštą kokybės kartelę, ir tai pasiteisino. Naujovės, kaip šiuo atveju švediško stalo principas, anot direktoriaus, visuomet sulaukia pasipriešinimo, bet to nereikia bijoti, ypač kai jau yra geros kitų mokyklų patirties.

„Viešieji pirkimai – savotiška loterija. Bet iš dalies tai priklauso ir nuo mokyklos administracijos reikalavimų maisto kokybei. Bent jau mūsų reikalavimai kokybei buvo labai aukšti. Pats mačiau socialinėje erdvėje pasirodžiusias nuotraukas iš „Vyturio“ progimnazijos valgyklos, prisipažinsiu, buvau gerokai nustebęs“, – sakė R. Baltušis.

Užkliūna ne pirmąkart

Bendrovė „Maisto slėnis“, anksčiau žinoma kaip „Grūstė“, jau ne pirmą kartą linksniuojama dėl maisto kokybės.

Prieš ketverius metus daugybės skundų sulaukta dėl šimtmečio Dainų šventės svečių maitinimo – dalyviai masiškai ėmė skųstis dėl nepilnų porcijų, nekokybiško maisto ar netgi apskritai negautų pietų ar vakarienės.

Tąkart situaciją ėmėsi gelbėti apie dešimt maisto maitinimo įmonių ir prekybos centrų – išalkusius  šventės dalyvius maitino neatlygintinai.

Tais pačiais metais bendrovė pateko į skandalą, kai teko įsitraukti ir FNTT.

Įmonė Europos socialinio fondo agentūrai pardavė per 500 tūkstančių vienetų žuvies konservų, kurie imti dalinti vargingai gyvenantiems asmenims. Nors atidaryti skumbrių konservai neskleidė blogo kvapo, žuvys žmonėms pasirodė keistos spalvos – buvo nenatūraliai rausvos, o aliejus dėžutėse patamsėjęs ir susidrumstęs. Šio produkto paragavusieji pasijuto blogai.

Nustačius, kad produkcija nesaugi, žuvų konservų dalinimas buvo nedelsiant sustabdytas visoje Lietuvoje, o projekto partnerių paprašyta skubiai informuoti gyventojus apie esamą situaciją ir paprašyti šių konservų nevartoti.

Komentarai

  • Baisu ir gėda už tokius darbuotojus.Turėtų būti daugiau neplanuotų patikrinimų.Dar reikėtų VSC patikrinimo dėl mokyklos higienos normų laikymosi.Mokykloje nėra rūbinės,o mokinių daiktams ir rūbams laikyti išskirtos batų dydžio dėžutės.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų