Pasak V. Novickio, naujos kartos 5G ryšys turi itin daug pranašumų.
„Lyginant su kitomis technologijomis, 5G pasižymi geresniu internetiniu ryšiu, be to, naudojantis 5G technologija vienu metu galima prijungti daugiau įrenginių. Vadinasi, vienu metu šia technologija naudotis gali kur kas daugiau vartotojų“, – pabrėžia mokslininkas.
Su 5G žadamas ir daiktų interneto proveržis. 5G bus pritaikomas sveikatos, transporto, energetikos, aplinkosaugos, prekybos, robotikos, industrijos 4.0 ir autonominių automobilių infrastruktūroje.
5G, kaip ir ankstesnės kartos ryšiams 2G, 3G ar 4G, reikalaingos mobiliojo ryšio bokštų antenos. Antena paverčia radijo bangas elektros srove arba atvirkščiai, ir dėl jos elektromagnetinis laukas, kuriame yra užkoduota reikiama informacija, kryptingai siunčiamas į erdvę ir gali nukeliauti didelius atstumus.
Pagrindinis skirtumas tarp 5G ir ankstesnių kartų ryšių technologijų yra toks, kad jam yra naudojamos aukštesnio dažnio (GHz) juostos. Jų dažnio signalai lengvai slopsta erdvėje ir sunkiai įveikia ilgus atstumus, lyginant su 2G tinklo technologija, kuri veikia net miške. Būtent dėl šios priežasties, pasak V. Novickio, norint, kad 5G veiktų sklandžiai ir maksimaliu greičiu, reikalingas didesnis naujos kartos bokštelių skaičius.
„Galimai ateityje kiekvienas aukštesnis pastatas ir kiekviena gyvenvietė turės 5G bokštų – kuo daugiau bokštelių turėsime, tuo stabilesnis ir geresnis bus 5G ryšys. Ir nors 5G bokštelių netolimoje ateityje turėtume išvysti daug, nerimauti nereikia. Jie statomi pagal visame pasaulyje mokslininkų ir specialistų patvirtintas higienos ir spinduliuotės normas bei standartus“, – tvirtina profesorius.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikta informacija nurodo, kad elektromagnetinio lygio priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme. Kiekvienas naujai pastatytas ryšio, tarp jų ir 5G, bokštelis turi atitikti elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus, o NVSC savo ruožtu kiekvienais metais iki gegužės 1 d. viešai paskelbia apibendrintą informaciją apie gautus matavimų rezultatus.
Kaip teigia mokslininkas, nors šis ryšys Lietuvoje diegiamas užtikrinant visus pasaulinius saugumo standartus, apie jį sklando pačių įvairiausių mitų. Vienas plačiausiai nuskambėjusių – 5G kenkia žmonių sveikatai.
„Aukšto dažnio, t. y. 5G bangai, daryti įtaką sveikatai neįmanoma. Vienintelis žinomas ir patvirtintas galimas poveikis yra šilimas, todėl antenų galia yra ribojama ir griežtai reglamentuojama. Visų kartų ryšio technologijų bangos ir jų biologiniai poveikiai mokslininkų tiriamos dešimtmečiais, lenkiant net technologijos realų įdiegimą“, – sako Inovatyvios medicinos centro vyriausiasis mokslų darbuotojas ir VILNIUS TECH profesorius.
Jis taip pat priduria, kad iki šiol vyksta nepriklausomos, tęstinės ir retrospektyvinės studijos, tačiau jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai šios technologijos nedaro, nes spinduliuotės galia yra ribojama. Standartai ir higienos normos formuojamos daugybės šalių ir tūkstančių nepriklausomų mokslinių tyrimų pagrindu.
Šis ir panašūs mitai, pasak jo, galėjo atsirasti neteisingai interpretuojant mokslinę literatūrą arba dėl per menko domėjimosi.
„Mitų apie 5G ryšį esu girdėjęs ir daugiau. Viešoje erdvėje sklando klaidingos kalbos apie žmonių programavimą, organizmo mutacijas – fantazijos žmonėms netrūksta. Visgi siūlau pasitikėti profesionalais, kurie dirba šioje srityje ir gali pateikti ekspertinę nuomonę. Jeigu kyla kokių abejonių, siūlau kreiptis į tos srities atstovus, o ne skaityti ir tikėti socialiniuose tinkluose sklindančia informacija“, – teigia V. Novickis.
Tai, kad 5G ryšys – saugus sveikatai, patvirtina ir NVSC pateikta informacija. Šiuo metu Lietuvoje gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 gigahercų (GHz) iki 300 GHz negali viršyti 10 vatų kvadratiniame metre (W/m2).
Mokslo bendruomenė tiria visus galimus elektromagnetinio lauko poveikius žmogaus organizmui: onkologinių ligų atsiradimą, neigiamą poveikį miegui, vaisingumui, genotoksiškumui ir kt. Visgi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kad leidžiamų verčių neviršijantis elektromagnetinis laukas galėtų turėti ilgalaikį poveikį ir galėtų sukelti minėtus sveikatos sutrikimus.