Privatūs odontologai – rakštis šeimos gydytojams

Privatūs odontologai – rakštis šeimos gydytojams

 

Turėti sveikus dantis ir gražią šypseną – brangus malonumas, bet vis daugiau panevėžiečių atsiduoda į privačių odontologų rankas. Mat čia dažniausiai gerokai trumpesnės eilės nei valdiškose įstaigose ir vis dar gaji nuomonė, kad privačiose klinikose paslaugos kokybiškesnės.

Tačiau sudėtingesnes chirurgines intervencijas ar dantų implantavimą atliekančios klinikos dažnai kratosi atsakomybės ir pacientams tenka įveikti kryžiaus kelius, kol gauna nedarbingumo pažymėjimą.

Kaip pasakojo Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai, odontologė Ramunė Vedlugienė, jau kuris laikas susiduriama su problema, kad privačiose odontologijos klinikose besigydantys pacientai po dantų implantavimo ar chirurginių burnos operacijų kreipiasi į savo šeimos gydytoją, kad šis išrašytų nedarbingumo pažymėjimą. Bėda, kad šeimos gydytojas be išsamesnių tyrimų to negali padaryti. Ar tikrai konkrečiu atveju reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, nuspręsti turi teisę tik odontologijos specialistas. Tad šeimos gydytojas siunčia pas odontologą, o šis – jau pas antrinio lygio specialistą – burnos chirurgą, kuris įvertina būklę dėl uždegimo, taip pat kodėl ir koks gydymas yra reikalingas. Toks pacientų siuntinėjimas dažnai sukelia žmonių pasipiktinimą, tačiau kitaip elgtis šeimos gydytojai negali.

„Kaip šeimos gydytojas galėtų įvertinti, ar pacientui reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, jeigu net nebuvo prie žmogaus burnos prisilietęs? Pacientai pyksta, kad vėl siunčiami pas kitus specialistus. Dažnas jau atvyksta su reikalavimais išduoti nedarbingumo pažymėjimą, nes jam ką tik įsuko implantą. Bet ir gydytojai turi būti tikri, ar nepiktnaudžiaujama“, – sakė R. Vedlugienė.

Bandoma išnarplioti

Gydytojos teigimu, kartais pasitaiko net tokių atvejų, kai pacientai dar prieš dantų implantavimo procedūrą privačiame kabinete kreipiasi į polikliniką klausdami, kur po operacijos pasiimti nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau ar jis iš tiesų bus reikalingas, turi nuspręsti gydantis gydytojas. Todėl Panevėžio miesto poliklinika net kreipėsi į Odontologų rūmus, kad šie padėtų išnarplioti keistą situaciją. Mat pagal visus teisės aktus nedarbingumą turi skirti gydytojas, suteikiantis gydymo paslaugas. Visi privačiai dirbantys gydytojai ar klinikos gali išduoti nedarbingumo pažymėjimus, tačiau dėl kažkokių priežasčių tai daryti vengia.

„Kad nereikėtų žmonių vaikyti ir siuntinėti, pacientą iki galo turi prižiūrėti jį gydęs gydytojas. Jeigu kyla rimta komplikacija ir negali jos išspręsti – turi siųsti konsultuotis pas antrinio lygio specialistus, o ne šeimos gydytojui. Jis juk odontologinių problemų nesprendžia. Pacientas stebimas ir jam skiriamas nedarbingumas turi būti ten, kur buvo gydomas ar operuojamas“, – teigė R. Vedlugienė.

Atakuoja gydytojus

Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja odontologijai ir Lietuvos odontologų rūmų tarybos narė Santa Miežinienė tvirtino, kad tokie atvejai, kai privatūs odontologai savo pacientus siunčia šeimos gydytojams dėl nedarbingumo, nėra pavieniai. Anot jos, šeimos gydytojai savotiškai spaudžiami į kampą.

„Pacientai tiesiog atakuoja šeimos gydytojus, esą šie privalo išduoti nedarbingumo pažymą, nes taip sakė juos gydęs odontologas. Bet jie tikrai neprivalo. Šeimos gydytojas gali tik apžiūrėti, bet negali įvertinti. Jeigu nėra temperatūros, veidas nepatinęs, nesimato kitų indikacijų, skirti nedarbingumo nėra priežasties. Juk ir pažeidus nagą žmogui gali skaudėti ir jis sakys, kad dirbti negali, tačiau ne visais tokiais atvejais galima skirti nedarbingumą“, – pastebi S. Miežinienė.

Jos teigimu, sunku atsakyti, kodėl kai kurios odontologijos paslaugas teikiančios privačios klinikos atsisako pačios išduoti nedarbingumo pažymėjimus ir tiesiog vaiko savo pacientus nuo vieno specialisto prie kito. Keista, kad jiems dažnai į rankas įbrukamas paprasčiausias raštelis, kuriame prašoma skirti nedarbingumą dešimčiai dienų, nors įstatymais aiškiai apibrėžta, po kokių procedūrų ir kiek dienų galima skirti nedarbingumą. Anot S. Miežinienės, neretai ant tokių raštelių nėra nei gydytojo spaudo, nei nustatyta forma išrašyto siuntimo, todėl pacientams tenka patiems susimokėti už apžiūrą.

„Gaila ir pačių pacientų: kodėl žmogus po operacijos turi apvažiuoti kokias tris gydymo įstaigas, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą? O jam pažadama, kad atlikus operaciją užteks tik nuvažiuoti pas gydytoją ir pažymėjimą gaus. Taip neturėtų būti“, – tvirtino S. Miežinienė.

Kratosi atsakomybės

Apie šią problemą S. Miežinienė jau kalbėjosi ir su privačių odontologijos klinikų vadovais, tačiau tik labai maža dalis jų pasirašė sutartis su „Sodra“, kad pačios galėtų išrašyti nedarbingumo pažymas. Kodėl kitos klinikos ir toliau gainioja savo pacientus, galima tik spėlioti. Viena priežasčių – noras išvengti atsakomybės.

„Gydytojas, išdavęs nedarbingumą pažymėjimą, prisiima atsakomybę. „Sodra“ gali patikrinti ne tik pacientą, bet ir gydytoją. Jeigu nedarbingumas skirtas nepagrįstai, iš gydytojo gali būti pareikalauta atlyginti žalą – už tas nedarbingumo dienas medikui tektų sumokėti iš savo kišenės. Tad gal privačios įstaigos, savo pacientus dėl nedarbingumo siųsdamos pas šeimos gydytojus, tiesiog eina lengviausiu keliu? Jeigu atliekamos sudėtingesnės procedūros ir operacijos, reikėtų pasirūpinti ir nedarbingumo pažymomis, o ne siuntinėti žmogaus iš vieno miesto galo į kitą“, – teigė S. Miežinienė.

„Sodros“ Panevėžio teritorinio skyriaus direktorius Alfonsas Petrauskas tvirtino, kad visos privačiai dirbančios klinikos ar odontologijos kabinetai gali savo pacientams išduoti nedarbingumo pažymėjimus, tereikia pasirašyti sutartį su „Sodra“. Tai visiškai paprasta procedūra, bet kažkodėl jos vengiama.

„Tai elementarus kreipimasis, visiškai nesudėtingas, todėl neįsivaizduoju, kodėl pacientai ir toliau vaikomi po kitas gydymo įstaigas. Tai parako statinė, kuri gali bet kuriuo metu sprogti“, – sakė A. Petrauskas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų