Jau dabar perpildytų gyvūnų prieglaudų darbuotojai įspėja, kad geri norai keturkojus apsaugoti grasina atsisukti kita puse. P. ŽIDONIO nuotr.

Privalomas ženklinimas atsisuks kitu kampu

Privalomas ženklinimas atsisuks kitu kampu

Seimui nusprendus, kad nuo gegužės 1-osios privalu paženklinti ir į Gyvūnų registrą įtraukti visas kates, šunis ir šeškus, Panevėžio veterinarai jau pajuto keturkojų augintojų antplūdį.

Tačiau gyvūnų prieglaudos su nerimu laukia įstatymo įgyvendinimo galutinės dienos. Šeimininkų atsikratytais šunimis ir katėmis besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad Gyvūnų gerovės įstatymas gresia virsti nuosprendžiu keturkojams.

Laikas tiksi

Jau po poros savaičių kates, šunis ir šeškus taps privalu ženklinti mikroschemomis ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Už tokią procedūrą bus atsakingi gyvūnų savininkai. Įstatyme numatoma, kad keturkojai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui. O augintiniai, gimę iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, mikroschemos galės laukti dar metus – iki 2021-ųjų gegužės. Po šios datos už nepaženklintą gyvūną grės ir baudos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila mano, kad tokio įstatymo priėmimas didelių pokyčių neturėtų atnešti – ir iki šiol atsakingi gyvūnų augintojai savo kates, šunis ar šeškus ženklino, o duomenys yra suvedami į Gyvūnų registrą. Tą paprastai atlieka veterinarijos gydytojai, turintys tokią teisę. Kiek kainuoja gyvūno ženklinimas, anot Ž. Vaišvilos, priklauso nuo kiekvieno veterinaro įkainių.

„Visi gyvūnai, kurie yra parduodami, turėjo būti suženklinti. Tačiau iki šiol tik veisėjai tą darydavo. Didžioji dalis likdavo neženklinti, nes tai dar nebuvo privaloma“, – teigė Ž. Vaišvila.

„Maždaug po pusmečio bus galima kalbėti apie šio įstatymo įgyvendinimo tikruosius mastus, bet jau dabar galiu pasakyti, kad suaktyvėjimas ryškus.“

R. Veikšas

Po kiemus nevaikščios

Niekas neskubėjo ženklinti gyvūnų ir todėl, kad nebuvo valstybinio gyvūnų registro, sistema turėjo tam tikrų spragų, todėl net ir paženklintų gyvūnų duomenys nebūdavo į ją įvedami. Dabar, anot Ž. Vaišvilos, tokių problemų neliko.

Ir vis dėlto kilus klausimui, ar šioje sistemoje atsiras visi butuose, voljeruose gyvenantys ar pririšti prie būdų šunys, visos katės ir šeškai, pats tarnybos vadovas pripažįsta, jog vargu.

Jo teigimu, nors gyvūnų ženklinimas tampa privalomas, tačiau jų tarnyba neturi tiek pajėgumų kontroliuoti, ar žmonės ženklina augintinius.

„Ir dabar ne viską pavyksta sukontroliuoti. Pavyzdžiui, kiekvienam augintiniui yra privalomas skiepas nuo pasiutligės, bet jeigu gauname skundą, tik tuomet galime fiksuoti pažeidimą. Patys tikrai nevaikštome po kiemus ir netikriname. Tam tiesiog neturime tokių pajėgumų. Taip bus ir dėl ženklinimo“, – mano Ž. Vaišvila.

Jeigu vis dėlto būtų nustatyta, kad gyvūnas nėra paženklintas, jo savininkas pirmiausia sulauks įspėjimo. Ir tik tuomet, jeigu toliau nevykdys reikalavimo, jam bus galima skirti baudą.

„Šio įstatymo tikslas yra ne bausti, o kad žmonės taptų sąmoningesni ir tinkamai rūpintųsi savo gyvūnais“, – pabrėžė Ž. Vaišvila.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Jaučiamas sujudimas

Nors gyventojai turi dar metus laiko tinkamai pasirūpinti augintiniais, veterinarai jau raitojasi rankoves.

Panevėžyje žinomas veterinaras Robertas Veikšas sako, kad pavasarį visuomet buvo aktyvesnis keturkojų skiepijimas ir ženklinimas, tačiau šiemet itin ryškus suaktyvėjimas. Jį veterinarijos gydytojas sieja su priimtu naujuoju įstatymu. Anot jo, panevėžiečiai atveda ženklinti ne tik veislinius keturkojus, bet ir mišrūnus. Gyvūno ženklinimo kaina priklauso nuo daugelio parametrų: mikroschemos dydžio, formos, gamintojo ir paprastai svyruoja nuo 10 iki 15 eurų.

„Maždaug po pusmečio bus galima kalbėti apie šio įstatymo įgyvendinimo tikruosius mastus, bet jau dabar galiu pasakyti, kad suaktyvėjimas ryškus“, – sako pastebintis R. Veikšas.

Jo nuomone, privaloma gyvūnų registravimo tvarka yra gana dviprasmiška. Viena vertus, aktyviai gyvenantiems keturkojams mikroschema tiesiog būtina. Gyvūnui pasimetus ar paklydus, pagal ją nesunkiai galima rasti augintinį. Tačiau ar verta ženklinti kokiame atokiame vienkiemyje pas močiutę gyvenantį seną šunį – diskutuotinas klausimas.

„Ženklinimas yra reikalingas, bet ne visiems gyvūnams. Be to, turėtų būti bendra sistema su Europos Sąjunga, nes jeigu šunelis paklystų kur Latvijoje, atrasti jo šeimininkus jau būtų neįmanoma, nes sistema veikia tik Lietuvos teritorijoje“, – registravimo sistemos trūkumus mato R. Veikšas.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė net neabejoja: į gatves ar pamiškes išmetamų gyvūnų tik padaugės. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė net neabejoja: į gatves ar pamiškes išmetamų gyvūnų tik padaugės. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Ne panacėja

Gyvūnų globos įstatymo pataisos buvo priimtos siekiant pažaboti nelegalius gyvūnų daugintojus ir apsaugoti keturkojus nuo žiauraus elgesio su jais, tačiau gyvūnų gynėjai baiminasi, kad šis įstatymas atsisuks kitu kampu. Nenorintieji mokėti už augintinio ženklinimą gali tiesiog lengva ranka juo atsikratyti. Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė net neabejoja: į gatves ar pamiškes išmetamų gyvūnų tik padaugės.

„Tie, kas dabar nesirūpina savo gyvūnais, nesirūpins ir įvedus privalomą registraciją. Jeigu lieps dar ir pinigėlius mokėti, tais gyvūnais tiesiog atsikratys. Panevėžio apskrityje buvo atvejis, kai rastas nukankintas šuo. Aiškiai buvo matyti, kad mikroschema išpjauta. Kas norės atsikratyti augintinio, nesibodės išlupti ir mikroschemą“, – iš patirties kalba R. Liberienė.

Jos nuomone, gyvūnų registracijos didžiausias privalumas tas, kad jeigu katinas ar šuo pasiklys, pagal ženklinimo duomenis nesunkiai bus galima atrasti jo šeimininkus. Mat ne visi naudojasi socialiniais tinklais, o būtent jais daugiausia dalijamasi informacija apie paklydėlius.

„Gal ženklinimas ir gerai, bet gana dažnai pasitaiko situacijų, kai šunys turi mikroschemas, bet jų nėra duomenų bazėje. Ne iki galo sutvarkyta registracijos sistema. Yra nerimo, ar pradėjus masinę registraciją atlaikys elektroninė sistema. Jeigu jau e. sveikata nuolat stringa, tai ir čia nereikėtų stebėtis, nes sistema dar paprastesnė“, – nerimauja R. Liberienė.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos atstovai stveriasi už galvų: jau dabar jų globoje keturios dešimtys beglobių šunų, o kačių skaičių net bijo įvardyti, nes viršijamos veterinarijos normos. P. ŽIDONIO nuotr.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos atstovai stveriasi už galvų: jau dabar jų globoje keturios dešimtys beglobių šunų, o kačių skaičių net bijo įvardyti, nes viršijamos veterinarijos normos. P. ŽIDONIO nuotr.

Ne nuo to galo

Gyvūnų globėjos nuomone, jeigu norima pasirūpinti gyvūnų teisėmis ir gerove, pradėti reikėjo ne nuo to galo. Juk daugybė kačių ir šeškų net nėra išleidžiami į lauką, tad jų ženklinimas jokios naudos neduos. R. Liberienės nuomone, daug svarbiau yra kačių ir šunų kastravimas bei sterilizavimas: jei benamių gyvūnų populiacija natūraliai sumažėtų, nebereikėtų nė mikroschemų. Apskaičiuota, kad viena katė per metus gali turėti apie 80 palikuonių: katė atsiveda 4–5 kačiukus, šie – dar po 4–5.

„Šiuo metu prieglaudoje turime apie keturias dešimtis beglobių šunų, o kačių skaičių net baisu įvardyti, nes viršijame visas veterinarijos normas. Galėtų mus ir uždaryti: per 60 kačių dviejuose kambariuose. Visas kates priimame iš bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“, todėl tiesiog fiziškai nebegalime priimti iš gyventojų – juos siunčiame į kitas gyvūnų globos organizacijas. Vienintelė išeitis iš tokios situacijos – kastravimas ir sterilizavimas. Nuo to reikėjo pradėti“, – mano pašnekovė.

R. Liberienės teigimu, tokios paslaugas turėtų būti kompensuojamos valstybės, kad socialiai remtini asmenys ar senoliai, kaime auginantys būrį kačių ar šunų, galėtų juos nemokamai sterilizuoti ar kastruoti. Antraip gyvūnai ir toliau nevaldomai dauginsis.

„Jeigu viena kalė atsiveda dešimt šuniukų ir juos visus reikės suženklinti, tai paprasčiausiai visi šunyčiai bus nuskandinami ar užkasami kaip senovės laikais. Žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais tik dar padaugės“, – mano R. Liberienė.

Dalis žmonių tokiu prieaugliu kaip ir iki šiol bandys atsikratyti juos atveždami į gyvūnų prieglaudas.

Prieglaudoms sunkūs laikai

Pasak Gyvūnų globos draugijos vadovės, jau dabar per mėnesį beglobių gyvūnų gydymui, skiepams, kastracijai, sterilizacijai bei registravimui prieglauda išleidžia apie 2–3 tūkst. eurų. Visos jos pajamos – tik gerų žmonių suaukoti pinigai.

„Jeigu masiškai bus atsikratoma augintiniais, nežinau, kaip reikės išgyventi ir mums. Tiek prieglaudose, tiek miškuose ir gatvėse tikrai padaugės valkataujančių beglobių gyvūnų. Tvarkingi ir gyvūnus mylintys žmonės ir taip juos ženklina, bet su tais, kuriuos augina močiutės kaimuose, bus tragedija“, – mano R. Liberienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų