Pagalba. Gerų žmonių suaukoti produktai atiteks organizacijoms, kurios rūpinasi vienišais senoliais, socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais, benamiais ar krizinėse situacijose atsidūrusiomis šeimomis. V. Bulaičio nuotr.

Prieš Velykas pasidalinkime gerumu

Šį savaitgalį panevėžiečiai buvo kviečiami tapti gerumo ambasadoriais ir padėti skurstantiesiems paaukodami greitai negendančių maisto produktų. Jubiliejinė, jau 25-oji „Maisto banko“ akcija, prasidėjusi penktadienio pavakare, tęsis iki pat šeštadienio vakaro.

Tiesia pagalbos ranką

Visi suaukoti maisto produktai atiteks organizacijoms, besirūpinančiomis vienišais senoliais, socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais, neįgaliaisiais, benamiais ar gyvenimo sunkumus patiriančiomis šeimomis. Neabejingų žmonių suaukotas maistas – tai galimybė padėti tiems, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia.

Kaip teigė „Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovė Asta Čeponienė, 28-iose didžiausiuose prekybos centruose paramą maisto produktais rinko 22 Panevėžio miesto organizacijos. Šįkart prie akcijos pirmą kartą prisijungė net trys naujos organizacijos – Atvirasis jaunimo centras, Šv. Pranciškaus Aukštaitijos romų centras bei po ilgos pertraukos grįžęs „Maltos ordinas“. Nors kiekvienos akcijos metu atsiranda vis naujų organizacijų, didžioji jų dalis – jau senbuvės.

„Iš suaukotų produktų „maltiečiai“ virs sriubą ir ruoš maisto paketus skurstantiems vienišiems seneliams, Šv. Juozapo globos namai Betliejaus valgykloje gamins pietus nepasiturintiesiems, „Sos vaikai“ bei „Caritas“ pasirūpins vaikais, augančiais probleminėse šeimose. Kiekviena organizacija savarankiškai spręs, kur panaudoti neabejingų žmonių suaukotą maistą“, – sakė A. Čeponienė.

Net trijose parduotuvėse paramą rinks ir „Maisto banko“ savanoriai. Suaukoti maisto produktai atiteks krizinėse situacijose atsidūrusioms šeimoms. Pasak „Maisto banko“ atstovės, džiugu, kad Panevėžyje socialiniai darbuotojai gana aktyviai bendradarbiauja su jų organizacija ir nurodo šeimas, kurioms pagalbos reikia čia ir dabar. Tokioms šeimoms net ir nedidelis maisto krepšelis būna didžiulė paspirtis.

„Maisto paketai bus skiriami krizinėse situacijose atsidūrusioms šeimoms tol, kol jas pasieks europinė parama maisto produktais“, – teigė „Maisto banko“ atstovė.

Gyvenimas gerėja tik popieriuje

Kaip ir kasmet, prašoma paaukoti tų maisto produktų, kurie ilgą laiką negenda: miltų, kruopų, cukraus, aliejaus, konservų. Tačiau galima tik jais neapsiriboti. Pasak A. Čeponienės, labdaros valgyklos norėtų įvairių prieskonių, kad ruošiamas maistas būtų skanesnis, vaikų organizacijos – saldėsių: sausainių, kukurūzų, saldainių. Be abejo, prieš Velykas visos organizacijos labai laukia ir kiaušinių, kurių dažnas skurstantysis negali įpirkti.

„Maisto banko“ akcija vyksta jau 25-ąjį kartą, tačiau žmonių, kurie aukoja maisto, skaičius visada yra panašus. Suaukotų produktų skaičius taip pat kasmet panašus, tačiau bendra jų vertė auga dėl sparčiai brangstančių maisto produktų.

„Nors ir nežymiai, bet žmonių, kurie aukoja, skaičius po truputį auga. Gerokai sumažėjo ir tų, kurie tik piktinasi, kam ta labdara yra renkama ar net siūlo kreiptis į prezidentę“, – pastebinti A. Čeponienė.

Deja, pasigirti, kad mažėja skurstančiųjų, dar negalima. Didžiuosiuose miestuose, kur nedarbo problemos ne tokios ryškios, šiek tiek didesni atlygiai, vargstančiųjų mažėja, tą rodo ir gerokai susitraukęs socialinės paramos gavėjų skaičius. Tačiau kaimiškose vietovėse situacija dar labai liūdna.

„Turime nemažai ir tokių šeimų ar vienišų asmenų, kurių pajamos padidėja vos 10 eurų, bet jų situacija nuo to tampa tik dar sudėtingesnė. Jie nebetenka valstybės paramos, o kainos parduotuvėse tik kyla. Tad jie yra priversti kreiptis pagalbos per per kitas programas, nes tiesiog neišgyvena. Be to, kaimiškose vietovėse nėra ir paramos organizacijų, kurios galėtų ištiesti pagalbos ranką. Deja, mes dar negalime pasidžiaugti, kad skurstančiųjų mažėja“, – sakė A. Čeponienė.

Gerų žmonių yra

„Maisto banko“ plėtros ir komunikacijos vadovas Vaidotas Ilgius teigė, kad žmonių, kuriems būtina padėti – mažas pensijas gaunančių senolių ar neįgaliųjų, vienišų mamų ar bedarbių – yra visur, net turtingiausiose šalyse. Nors parama maisto produktais skurdo nepanaikins, skurstantieji bent turės, ką padėti ant stalo.

„Parama maistu skurdo visiškai panaikinti negali, tačiau ji palengvina sunkiai gyvenančių žmonių dalią ir mažina nepriteklių. Reguliariai gaunanti keliasdešimties eurų vertės maisto paketą, šeima ne tik sočiau ar visavertiškiau maitinasi. Sutaupomos kuklios lėšos kitoms būtinoms išlaidoms: šeimoms lengviau susimokėti už būsto šildymą, sveikatos priežiūrą, aprūpinti vaikus ir pan.“, – teigia V. Ilgius.

Per penkiolika „Maisto banko“ akcijos metų Lietuvos žmonės paaukojo maisto už 5,9 milijonus eurų. Finansiškai akciją kasmet remia ir prekybos tinklai.

Galerija

Faktai

Europos komisijos tyrimų duomenimis, gilus materialinis nepriteklius Lietuvoje palaipsniui traukiasi. Ir tame yra ženklus labdaros organizacijų nuopelnas.

Geriausiai tai atspindi baltyminio maisto vartojimo rodikliai. EUROSTAT duomenys rodo, kad žmonių, neišgalinčių bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies arba kitų baltymų, Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo nuo penktadalio iki septintadalio.