P. Židonio nuotr.

Prieš medikus ir kėdėmis, ir kirviu

Lėkdami pas ligonius greitosios medikai niekada nežino, su kuo teks susidurti. Grasinimai, keiksmai – tokia gelbėtojų darbo kasdienybė. Neretai ją paįvairina net fizinis smurtas.
Neseniai Panevėžio medikams teko atremti juos išsikvietusios moters įsiūčio priepuolį, kai šioji ėmė svaidyti kėdes.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo direktorė Rūta Ramoškienė pasakoja apie nepagražintą gelbėtojų darbo pusę.
„Grasinimai, kad tau ką nors padarys, pasiuntimas „ant trijų raidžių“ yra dažnas dalykas mūsų darbe“, – sako direktorė.
Panevėžio greitosios medikai yra apmėtyti plytomis, girtas pacientas apspardė medicinos aparatūrą, sudaužė į pagalbą atvykusio mediko telefoną.
Viena tokių „etatinių“ siautėtojų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau, pasak R. Ramoškienės, ir be jos pavojingų situacijų netrūksta.
Neseniai į iškvietimą atvykusius greitosios medikus pasitikusi neblaivi moteris nei iš šio, nei iš to į juos pradėjo mėtyti kėdes.
„Važiavome į eilinį iškvietimą. Ne kaimynai, ne kas kitas, o ji pati greitąją išsikvietė“, – pasakoja R. Ramoškienė.
Tokių, kai patys išsikviečia ir patys siautėja, anot direktorės, yra ne vienas.

R. Ramoškienė. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Su policijos palyda

Pasak R. Ramoškienės, į iškvietimą atvykę medikai stengiasi išvengti išpuolių. Sulaukę grasinimų kviečia policiją.
O kartais pas pacientą iš karto vykstama su pareigūnų palyda.
Direktorė pastebi, jog daugiau problemų kyla bendraujant ne su sergančiais psichikos ligomis. Šie asmenys greitosios medikams paprastai jau žinomi, o ir artimieji iš karto perspėja, kad ligonis agresyvus, netgi pataria vieniems nevažiuoti.
„Bet kai nuvažiuojame į eilinius iškvietimus ir randame girtus, gali prasidėti bet kas“, – sako R. Ramoškienė.

Puolė kirviu

Pasak R. Ramoškienės, anksčiau greitosios medikai jausdavosi saugesni.
„Galvoju, gal kovidas visus paveikė, žmonės susvetimėjo. Savo daro ir besaikis alkoholio vartojimas“, – svarsto direktorė.
Laimei, rimtų sužalojimų greitosios darbuotojams Panevėžyje iki šiol nepasitaikė. Atsipirkta menkesniais, tarkime, metant kėdę užgauta koja.
„Niekada nežinai, kaip bus. Vieną kartą mes kėdę, kitą kartą gal rimčiau užpuls“, – baiminasi R. Ramoškienė.
O tokių užpuolimų, anot jos, kolegoms yra pasitaikę.
Biržų rajone prieš porą metų greitosios medikus agresyvus vyras puolė kirviu – smogė juo į automobilį. Nuolatinis greitosios „klientas“ įsiuto, kad jam nebuvo suleista raminamųjų.

Užtektų padoriai elgtis

Jau kurį laiką šalies valdžios koridoriuose kuriami teisės aktų pakeitimai, turintys palengvinti medikų darbą.
Pagal vieną siūlymų medikai turėtų galimybę atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas agresyviai besielgiančiam, smurtaujančiam pacientui, neužkertant jam teisės šias paslaugas gauti, kai atvės.
Be kitų idėjų, svarstomas leidimas greitosios medikams turėti vadinamąsias kūno kameras ir daryti garso bei vaizdo įrašus.
„Pirmiausia žmonės turėtų pasikeisti, kitaip žiūrėti į greitąją. Mes nevažinėjame ir neieškome sau klientų. Žmonės patys mus kviečiasi. Jei kvietiesi, tai ir elkis padoriai“, – sako R. Ramoškienė.
Direktorė svarsto, kad kūno kameros gal ir būtų gerai greitosios medikams apsisaugant nuo smurtautojų, tačiau tam tektų pakeisti įstatymus, numatant konkrečias situacijas, kada būtų galima jas naudoti.
„Turi būti griežtai apibrėžta, kokiais atvejais galima filmuoti, nes yra ir paciento apžiūra, ir panašūs dalykai. Ar tokios kameros išspręstų problemą? Galbūt. Policija jas naudoja ir tai jai gal padėjo“, – svarsto R. Ramoškienė.
Direktorės manymu, turint filmuotą medžiagą būtų paprasčiau įrodyti smurtavimą prieš medikus.
Mat po fizinio smurto ant kūno lieka tam tikros žymės, o įrodyti psichologinį smurtą sudėtingiau.