Tokiems nelegaliems sąvartynams tvarkyti iš Panevėžiui biudžeto kasmet išleidžiama apie 30 tūkst. eurų. P. ŽIDONIO nuotr.

Prieš gamtos teršėjus – viešumo rykšte

Prieš gamtos teršėjus – viešumo rykšte

Dėl karantino geresniems laikams nukeliama kasmetė tvarkymosi akcija „Darom“, tačiau gamtos teršėjams ateina sunkūs laikai.

Vis daugiau žmonių į karą su šiukšlintojais stoja savomis priemonėmis. Pričiupę pilančius atliekas ne vietoje, juos priverčia ne tik susirinkti savo „turtą“, bet ir filmuotą medžiagą pateikia socialiniuose tinkluose viešam teismui. Taip jau nutiko porai, atvežusiai į pamiškę statybos atliekų.

Filmavimo kameras rengiasi čiupti ir oficialūs atliekų tvarkytojai. Jas perkanti Savivaldybės įmonė pasirengusi stebėti, kas veža šiukšles į konteinerius, ir netgi siųsti patruliuoti stebėtojus-inspektorius.

Baudos per menkos

Savitiškio gatvės gale besikuriantis naujų gyvenamųjų namų kvartalas laikomas vienu iš prestižinių mieste, tačiau pro garažus link Molainių laukų vedančios šalikelės ir net upelis užversti senomis padangomis, plastikinėmis automobilių dalimis ir kitais rakandais. Ši vieta – tik vienas iš daugelio karštųjų taškų mieste.

Pasak Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Taučikienės, situacija čia išties bloga, mat tik išvaloma teritorija vėl masiškai užverčiama atliekomis. Dauguma jų – padangos, automobilių detalės. Net neabejojama, kad tokie teršėjai užsiima automobilių remontu ar padangų keitimu.

„Pagal atliekų sudėtį matyti, kad jas verčia besidarbuojantieji garažuose. Iš gyventojų atliekos, taip pat penkios padangos per sezoną didžiųjų gabaritų aikštelėse yra priimamos nemokamai. Bet jeigu žmonės užsiima automobilių remontu ar padangų keitimu, tų atliekų susidaro gerokai daugiau. Tada reikia mokėti už jų utilizavimą, kai kam paprasčiau tiesiog išversti miške ar kur kitur“, – kalbėjo miesto ekologė.

Jos nuomone, tokius šiukšlintojus sutramdytų tik griežtos baudos.

„Kitų šalių patirtis rodo, kad tik per baudas galima išmokyti žmones tinkamai tvarkyti atliekas“, – įsitikinusi R. Taučikienė.

Į sąvartyną – dešimtys tūkstančių eurų

Tokių karštųjų taškų mieste yra ir daugiau – ne tik nuošalesnėse vietose, bet ir prie jau esančių konteinerių Beržų, Ramygalos, Tulpių, Parko, kitose gatvėse. Nors čia nelegalių sąvartynų plotai mažesni, bet ryte išvežus visas šiukšles, vakare jau pūpso kalnai senų baldų, padangų, automobilių detalių, statybinių medžiagų.

„Karas su pažeidėjais išties sudėtingas. Kad būtų galima įrodyti šiukšlinimo faktą, reikia jį užfiksuoti, turi aiškiai matytis ir automobilio valstybiniai numeriai. Visuomenei dar trūksta pilietiškumo apie tokius atvejus pranešti dažniau. O gal gyventojai baiminasi keršto“, – svarsto R. Taučikienė.

Anot jos, už tokį abejingumą tenka mokėti visiems. Vien praėjusiais metais Panevėžio miesto teritorijoje surinkta per 95 tonos bešeimininkių padangų, į sąvartynus išvežta per 63,3 tonos mišrių bei 26 tonos biologiškai skaidžių atliekų. Nelegaliems šiukšlynams likviduoti iš miesto biudžeto atseikėta per 30 tūkst. eurų.

„Kiekiai didžiuliai – kasmet 30–35 tūkstančius eurų iš biudžeto išleidžiama tokioms atliekoms tvarkyti. Jeigu nebūtų šitų šiukšlynų, tuos pinigus būtų galima panaudoti prasmingiau, kad ir naujiems medžiams pasodinti, gražinti miestą. Tuo labiau kad sudarytos visos sąlygos tvarkingai atsikratyti atliekomis – net karantino metu aikštelės dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio“, – teigė specialistė.

Šypsokitės, jus filmuoja!

Į kovą su pažeidėjais bando stoti miesto atliekų tvarkytojas. Bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ planuoja pirkti vaizdo kamerų ir jas „įdarbinti“ karštuosiuose taškuose.

Įmonės vadovo Rolando Ramūno teigimu, kilnojamos vaizdo kameros pirmiausia bus įrengiamos prie atliekų konteinerių pagrindinėse miesto gatvėse, ypač vedančiose iš sodų, kur itin patogu stabtelėti mašina.

„Negalėčiau visos kaltės suversti sodininkams, bet atliekos turi sezoniškumą. Kada prasideda derliaus nuėmimas, prie konteinerių tiesiog verčiamos krūvos obuolių, daržovių, o pavasarį sugula seni buities rakandai. Sodininkams pastatėme specialią aikštelę V. Alanto gatvėje, bet ir ten verčiama viskas – nuo stiklų, padangų iki senų kilimų“, – pažymi direktorius.

„Kitų šalių patirtis rodo, kad tik per baudas galima išmokyti žmones tinkamai tvarkyti atliekas.“

R. Taučikienė

Šiuo metu stebimi išaugę kiekiai šiukšlių, kurios turėtų keliauti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, bet surikiuojamos prie mišrių atliekų konteinerių.

Panevėžyje taip pat steigiami nauji stebėtojų-inspektorių etatai. Jie rūpinsis pažeidėjų, ne vietoje verčiančių atliekas, gaudymu, surinktą medžiagą perduos Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, kuris jau išrašys baudas.

„Tai bus ilgalaikis projektas, nebent panevėžiečiai išmoks tinkamai rūšiuoti atliekas ir tokių paslaugų nebereikės“, – pabrėžė R. Ramūnas.

Biudžetas nepraturtėjo

Nors nelegalūs šiukšlynai dygsta kaip grybai po lietaus, pažeidėjų sumokamos baudos Panevėžio biudžeto nepapildo. Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, praėjusiais metais už netinkamą atliekų atsikratymą surašyti 122 protokolai, šiemet nuo metų pradžios nubausta 19 šiukšlintojų. Nors bauda už ne vietoje paliktas šiukšles siekia nuo 30 iki 140 eurų, pažeidėjai paprastai atsiperka įspėjimu.

„Jeigu žmogus anksčiau nebuvo baustas, gauna tik įspėjimą. O jeigu pričiumpamas darantis tą patį pažeidimą, jam gresia bauda nuo 140 iki 600 eurų, bet tokių atvejų praktikoje beveik nepasitaiko“, – kalbėjo pavaduotojas.

Nors Savivaldybė turi kilnojamų vaizdo kamerų, kurias pagal poreikį galima įrengti vadinamuosiuose karštuose taškuose, pasak A. Valkūno, ne visuomet pavyksta užfiksuoti pažeidėjus. Ir prie garažų link Molainių laukų buvo stebima teritorija, kur dygsta nelegalus sąvartynas, tačiau norimo rezultato tai nedavė.

„Atokesnėse vietose užfiksuoti šiukšlintojus sunku, nes paprastai jie darbuojasi tamsiu paros metu. Todėl daugiausia protokolų surašoma už netinkamai atsikratytas šiukšles prie miesto atliekų aikštelių – kai kurie nesibodi net padangų mesti į mišrius buitinių atliekų konteinerius“, – pasakojo A. Valkūnas.

Skaičiuoja žalą gamtai

Šiukšlintojus baudžia ne tik Savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai.

Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės Ievos Jakupkaitės tvirtinimu, baudos priklauso nuo išmestų atliekų kiekio ir gali siekti iki kelių tūkstančių eurų.

„Mes skaičiuojame ne tik baudą, bet ir gamtai padarytą žalą, jeigu pažeidėjas nesurenka išpiltų atliekų. Pavyzdžiui, už toną pavojingų atliekų – apie keturi tūkstančiai eurų“, – teigė I. Jakupkaitė.

Kai kaltininkas nėra nustatomas, kas būna gana dažnai, šiukšles sutvarkyti įpareigojama Savivaldybė arba kitas žemės, kurioje išpiltos atliekos, savininkas.

Jeigu jis per tam tikrą terminą nesusitvarko, ir jam gali būti skirti bauda už privalomų nurodymų nevykdymą.

Komentarai

  • Netoli miesto turiu miško plotelį.Karts nuo karto randu visokio šlamšto:kibirų nuo dažų,senų baldų nuolaužų,padangų…aišku-susitvarkau.Vežu ir priduodu.bet užkniso.Matyt teks užminuoti lauką.}}}

    • Slaptą kamerą pastatykite. Yra tokių, gyvūnams stebėti.Prigausite tikrai tuos šiukšlintojus.

  • Teisingai pastebėta, baudos ir tik baudos. O padangų ir autom. plastiko šiukšlintojus galima atsekti. Tiesiog VMI ir aplinkosaugininkai turi tuo užsiimti. Jeigu remontininkai turi pajamų ( o tai mato VMI) , vadinasi vykdo veiklą ir aplinkosaugininkam lieka patikrinti remontininkus , paprašyti dokumentų, įrodančių, kur pridavė padangas ir plastiką. Jeigu dokumentų nėra, vadinasi atsikratė nelegaliai. Tiesiog aplinkosaugininkai nenori tuo užsiimti.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų