Prie balsadėžių – „Google“ eros vaikai

Prie balsadėžių – „Google“ eros vaikai

Pastaruoju metu labiausiai diskutuotinas klausimas – Y ir Z kartos – interneto, socialinių tinklų vaikų, gimusių pačiame kompiuterizacijos įkarštyje, politinis elgesys. Jie esą apatiški ir nejautrūs, sukišę nosis į telefonus ir visuomet „prisijungę“. Tačiau jie balsuoja. Kaip pastebi politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanorė, panevėžietė Miglė Palujanskaitė, nors jaunimo prie balsadėžių ateina vis daugiau, politinio raštingumo srityje jam reikia gerokai pasitempti.

M. Palujanskaitė savo laiką dalija darbui biudžetinėje įstaigoje, šiuolaikinės politikos magistro studijoms ir savanoriavimui nešališkame politikos stebėsenos tinkle „Žinau, ką renku“.

Artėja savivaldos rinkimai, tad ji intensyviai ruošiasi kandidatų į merus debatams.

Miglė yra rinkimų entuziastė, itin domisi tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių rinkimais ir jau buvo išsiilgusi rinkimų sprinto.

Politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanorė, panevėžietė Miglė Palujanskaitė pastebi, kad nors jaunimo prie balsadėžių ateina vis daugiau, politinio raštingumo srityje jam reikia gerokai pasitempti. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Kartais juokauju, kad rinkimų laukiu labiau negu Kalėdų. Nuo paskutinių Seimo rinkimų prabėgo beveik treji metai, jau buvo įsivyravęs štilis, tad su dideliu nekantrumu laukiu kovo 5-osios ir pirmųjų rezultatų“, – sako Miglė.

Artėjančius rinkimus M. Palujanskaitė pasitinka debatų pasiutpolkėje. Jau šiandien „Žinau, ką renku“ iniciatyva startuos kandidatų į merus debatai Panevėžyje.

„Pažadukų“ analizė

Prie rinkimų stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ M. Palujanskaitė prisijungė dar 2020 metų vasarą, artėjant Seimo rinkimams.

Jos kurso draugė ieškojo iniciatyvių jaunų žmonių Panevėžio regione organizuoti Seimo rinkimų kandidatų debatams.

Daug negalvojusi Miglė nutarė pabandyti.

„Šiandien šios veiklos puikiai papildo mano politikos mokslų studijas. Per mokymus pasikviečiame komunikacijos, politikos specialistų, žurnalistų, kurie suteikia daugiau praktinių žinių, pavyzdžiui, kaip bendrauti su politikais, kaip ir kur ieškoti informacijos“, – vardija Miglė.

Anot M. Palujanskaitės, sulig debatais niekas nepasibaigia. Mokyklose, jaunimo organizacijose ar bendruomenėse „Žinau, ką renku“ savanoriai veda edukacijas apie rinkimus, sąmoningą ir atsakingą balsavimą, savivaldos funkcijas.

Praėjusiais metais savanoriai paleido bandomąja 2019 metais išrinktų merų duotų pažadų stebėsenos versiją. Kartu su tinklo koordinatore bei kolege M. Palujanskaitė analizavo vienmandatėse apygardose išrinktų Seimo narių duotus skambius pažadus, nagrinėjo, kuo gi jie visi pasižymi. Analizės rezultatus pristatė metinėje politologų konferencijoje.

Daryti dėl kito

Anot M. Palujanskaitės, kiekvienas pilietiškumą šiandien supranta savaip. Jai kartais susidaro įspūdis, kad žmonės jį suvokia labai siaurai – kaip politinį ar patriotinį veikimą.

Tačiau pilietiškumo formų, pasak Miglės, yra labai daug ir įvairių.

„Man pilietiškumas yra tai, ką pilietis gali padaryti dėl kito piliečio, dėl savo bendruomenės. Tai gali būti ir balsavimas rinkimuose, ir pagalba vienišam kaimynui, ir kraujo donorystė“, – vardija Miglė.

Ji abejoja, kad pilietiškumas yra įgimtas dalykas. Žmogus, jos nuomone, yra socialinė būtybė, kuri neišvengiamai atsiduria kokiame nors socialiniame kontekste ir stengiasi prie jo prisitaikyti.

„Šis procesas vadinamas socializacija. Tad pilietiškumą įgyjame per skirtingus socializacijos etapus: tėvų auklėjimą, ugdymą mokyklose, draugų ar kolegų geruosius pavyzdžius“, – mano M. Palujanskaitė.

Nepateisina politinio apatiškumo

M. Palujanskaitės pilietiškumas glaudžiai susijęs su politinėmis veiklomis. Pirmiausia tai – pareiga balsuoti rinkimuose.

„Man svarbu, kokia kryptimi toliau eis mano miestas ir valstybė, o tai priklauso nuo mūsų išrinktų politikų. Man nėra priimtina leisti sau neateiti į rinkimus ir duoti šansą kam nors kitam nuspręsti, kokie asmenys balsuos dėl mokesčių, kuriuos man reikės mokėti“, – pabrėžia Miglė.

Savanorystė „Žinau, ką renku“ tinkle taip pat yra panevėžietės pasirinkta pilietiškumo forma.

Šia iniciatyva siekiama, kad rinkėjai ne atmestinai atliktų pareigą, bet balsuotų sąmoningai ir atsakingai.
„Stengiamės piliečiams, o ypač jaunimui, parodyti, jog įsitraukti bei domėtis viešaisiais reikalais ir politika yra būtina“, – pabrėžia Miglė.

Baigusi bakalauro studijas Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute M. Palujanskaitė nesustojo – šiuo metu gilinasi į šiuolaikinę politiką magistro studijose.

Pasigenda lyderių

Artėjant savivaldos rinkimams rinkėjai tarp kandidatų intensyviai ieško savųjų lyderių. M. Palujanskaitės manymu, šiandien išgyvename politinės lyderystės krizę.

Partijos vis sudėtingiau randa žmonių, kurie pasižymėtų lyderiams būdingomis savybėmis ir norėtų sukti į politiką.
M. Palujanskaitė atvira: ji neturi atsakymo ar stebuklingo recepto, kaip tapti lyderiu, kas yra tikrasis lyderis.

„Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydama, kad lyderio pavyzdžiu šiandien yra Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Stebėdama jį, galvoju, kad lyderis turėtų pasižymėti tvirta valia ir ryžtu neišduoti savo vertybinių įsitikinimų netgi tada, kai gyvybei gresia realus pavojus“, – sako Miglė.

Taip pat jai labai svarbu lyderio aiškus ir nuoširdus bendravimas.

„Dar išskirčiau gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo bei komandos narių veiksmus. Tomis pačiomis savybėmis, mano manymu, turėtų pasižymėti ir mūsų vietiniai politikos lyderiai. Deja, dažnu atveju šių bruožų politikoje pasigendu“, – teigia ji.

Jaunimas bunda

M. Palujanskaitei smagu matyti, kad šiandien vyksta dialogas tarp jaunimo ir kandidatų į Panevėžio mero postą. Ji pastebi, jog jauni žmonės nėra traktuojami kaip mažiau kompetentingi ar mažiau suprantantys apie politiką ir miestui svarbias aktualijas.

„Norėčiau tikėti, kad dėmesys jaunimui ir dialogas su jaunais žmonėmis po rinkimų neišblės“, – viliasi Miglė.

M. Palujanskaitė džiaugiasi ir tuo, kad jaunimo aktyvumas rinkimuose po truputį auga. 2012 m. į Seimo rinkimus atėjo balsuoti mažiau nei penktadalis 18–29 m. amžiau žmonių, o 2016 ir 2020 m. šis skaičius siekė beveik 40 proc. Nors pasitempti tikrai yra kur, bet įvykęs pokytis M. Palujanskaitę nuteikia pozityviai.

Nebijoti klausti

Anot M. Palujanskaitės, geriausiai įvertinti jaunimo politinį raštingumą padeda pavyzdys iš vienos savivaldybių, kai „Žinau, ką renku“ savanoriai vedė edukaciją abiturientams. Nė vienas jų negalėjo pasakyti, kokie rinkimai laukia šių metų kovą.

„Žinoma, politinis raštingumas neapsiriboja tik rinkimais. Tie, kuriems trūksta žinių apie Seimo narių funkcijas, gali puikiai išmanyti kitus dalykus. Vis dėlto įdirbio politinio raštingumo srityje dar tikrai reikia“, – pabrėžia Miglė.

Būtent dėl to „Žinau, ką renku“ organizuoja kandidatų debatus – kad sudomintų jaunimą, parodytų, jog politika yra arčiau, nei įsivaizduojama, ir kad jauni žmonės taip pat turi teisę užduoti klausimą politikui ir gauti iš jo atsakymą.

Rinkimų matematika

Paklausta, ar jaunimas jau suvokia savo balso prasmę, N. Palujanskaitė svarsto, jog kasmet supratimo daugėja.
„Kita vertus, sykį esu klaususi savo socialinio tinklo draugų apie rinkimus. Du žmonės man atrašė, kad į rinkimus eiti neketina, nes nemano, kad jų balsas kažką lems“, – pasakoja Miglė.

Labiausiai ją nustebino, jog taip teigė jauni asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą ir studijuojantys prestižinėmis laikomose studijų programose.

Norėdama sužadinti rinkėjų aktyvumą, M. Palujanskaitė pateikia 2020 metų Seimo rinkimų pavyzdį, kuris puikiai iliustruoja, kiek lemia vienas ar keli balsai.

Utenos vienmandatėje apygardoje antrame ture tuomet rungėsi du kandidatai. Vienas jų konkurentą įveikė tik 0,04 proc. skirtumu.

„Pakako šešių žmonių, nusprendusių ateiti į rinkimus, kad Seime šiuo metu būtų būtent tas žmogus. Jei į rinkimus būtų atėję septyni kito kandidato rinkėjai, šiandien turėtume kitokį rezultatą“, – skaičiuoja Miglė.

Nepakibti ant kabliuko

Organizuojamų debatų metu M. Palujanskaitei susidaro įspūdis, kad kartais rinkėjų lūkesčiai yra nepamatuoti dėl žinių stokos. Pavyzdžiui, iš Seimo vienmandatininko tikimasi, kad jis sutvarkys gatvės apšvietimą, nors tai nėra jo funkcija.

„.Žinoma, negalima kaltinti vien tik rinkėjų. Politikai dažnai patys žada tai, ko tikrai nesugebės įgyvendinti. Suvokdami, kad problema aktuali gyventojams, pažadais siekia gauti daugiau rinkėjų simpatijų. Tiesa, kartais ir patys kandidatai nelabai suvokia valdžios institucijų galių ribų“, – pastebi jaunoji politologė.

Miglė pabrėžia, jog rinkėjams vertėtų atkreipti dėmesį į dar vieną sunkiai įgyvendinamų pažadų tipą. Tai – itin abstraktūs pažadai. Pavyzdžiui, atkurti pasitikėjimą savivalda.

„Nėra aišku, kokio lygio dabar yra pasitikėjimas ir koks turėtų būti, kokiomis priemonėmis jį žadama atkurti. Jei yra galimybė, ypač debatų metu, verta drąsiai klausti kandidato, kiek ir iš kur bus gaunamos lėšos projektams, kaip tiksliai bus įgyvendinamas duodamas pažadas“, – aiškina Miglė.

Įvykių sūkuryje

Šiemet bus penkeri metai, kai M. Palujanskaitė baigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnaziją. Nuo aštuntos klasės ji aktyviai įsitraukė į gimnazijos mokinių parlamento veiklas, būdama dešimtokė tapo jo prezidente.

Nors miesto mastu prie jaunimo organizacijų neprisijungė, bet visą širdį veikli mergina atidavė gimnazijai.

M. Palujanskaitė sako nė nežinanti, kada įvyko lūžis ir jos gyvenimą nuspalvino politikos aktualijos.

„Mūsų šeimoje kas vakarą buvo ir yra žiūrimos žinios, „Panorama“. Tėvai mudu su broliu visada vesdavosi į rinkimus. Su broliu laukdavome, kada galėsime įmesti biuletenį į urną“, – pamena panevėžietė.

Ji svarsto, kad veikiausiai viskas susidėliojo labai natūraliai: tėvų auklėjimas, pačios noras domėtis.

„Pamenu 2016 metus, kurie buvo kupini politinių įvykių: Donaldo Trampo išrinkimas JAV prezidentu, „Breksito“ referendumas, Seimo rinkimai. Kadangi tuomet jau žinojau, kad savo ateitį siesiu su politika, visais šiais įvykiais intensyviai domėjausi“, – pasakoja Miglė.

O į Seimo rinkimus įsitraukė taip, kad žiūrėdama rinkimų laidas iki pat vėlumos, kitą rytą vos nepavėlavo į mokyklą.

Nuo muzikos prie politikos

Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) M. Palujanskaitė studijuoja šiuolaikinę politiką.

Kad būtent politika yra jos kelias, mergina suprato dar mokyklos suole, nors tuomet lankė ir tautinių šokių būrelį, ir muzikos mokyklą, ir dainavo chore.

Užsiimti muzikine veikla panevėžietę skatino muzikalūs tėvai ir močiutė, tad paauglystėje buvo minčių sieti ateitį su muzika.

Vis dėlto vienu metu Miglė stabtelėjo ir pasakė sau, kad muzika nėra tai, kuo iš tiesų norėtų užsiimti.

Kai vėlesnėse klasėse apsisprendė studijuoti politikos mokslus, M. Palujanskaitė aiškiai žinojo du dalykus.
Pirmiausia, kad nori būti politologe, o ne politike.

Antra, kad iš tokio plataus politologijos spektro ją labiausiai domina rinkimų ir partinės sistemos, institucinė sąranga, valstybės valdymo formos.

Šie interesai per ketverius bakalauro studijų metus nesikeitė, tad ji toliau gilina žinias šiuolaikinės politikos studijų magistro programoje.

Įtraukė mokslinė veikla

Studijos sužadino ir M. Palujanskaitės susižavėjimą moksline veikla. Jai teko prisidėti prie kelių mokslinių tyrimų rengimo, atliko praktiką rinkdama ir sistemindama duomenis mokslininkės dr. Jogilės Ulinskaitės tyrimui, dalyvavo mokslinėse konferencijose, gavo Lietuvos mokslo tarybos finansavimą moksliniam tyrimui atlikti.

„Tiesiog patvirtinau sau, kad tai yra kelias, kuriuo norėčiau eiti“, – šypteli Miglė.

Jos entuziazmą pastebi ir kiti politikos mokslininkai – praėjusiais metais panevėžietė sulaukė pasiūlymo iš VU TSPMI docento, politologo dr. Mažvydo Jastramskio prisidėti prie šiuo metu rengiamo tyrimo apie prezidento instituciją.

Iniciatyvos „Žinau, ką renku“ savanoriai siekia, kad rinkėjai ne atmestinai atliktų pareigą rinkimuose, bet balsuotų sąmoningai ir atsakingai.

Prie diskusijų stalo lygūs

Studijos, anot M. Palujanskaitės, jai davė itin daug gebėjimų ir žinių, universitete išsiugdė kritinį mąstymą.

Mokykloje jai atrodė, kad pasaulis yra arba juodas, arba baltas. Paskaitos, seminarai ir neformalūs pokalbiai su dėstytojais bei bendrakursiais leido suprasti, kad politika yra labai kompleksiška.

Taip pat ji išmoko diskusijų kultūros.

„Galiu prie vieno stalo sėsti su žmogumi, kurio politinės pažiūros neatitinka manųjų, ir konstruktyviai diskutuoti apie politiką. Man labai svarbu, kad dialogas būtų grįstas abipuse pagarba ir argumentų kalba. Mokykloje diskutuodavau daugiau emocijomis ir asmeniškumais“, – lygina jaunoji politologė.

Knygos, muzika ir kelionės

Kai randa laisvesnę minutėlę, M. Palujanskaitė stengiasi ją skirti šeimai ir draugams.

Pradėjus studijuoti Vilniuje Miglei labai norėjosi pažinti šį miestą giliau nei tik Senamiestį. Tad ji labai mėgsta pasivaikščioti įvairiausiose sostinės vietose.

„Atvykusi į Vilnių pamėgau muziejus ir galerijas, o jų įvairovė čia yra nemaža. Vis pasidomiu, kokios parodos vyksta, jei spėju, būtinai apsilankau“, – pasakoja Miglė.

Jai labai patinka skaityti knygas, tačiau juokiasi joms skirianti begėdiškai mažai laiko.

M. Palujanskaitė – melomanė ir kasdien keliaudama į darbą ar studijas klausosi muzikos. Per metus aplanko bent kelis koncertus.

Ji vis dar nepaleidžia nuo mokyklos laikų lydinčios svajonės ateitį sieti su aktyvia politologine veikla. Neatmeta galimybės, jog po magistro tęs studijas doktorantūroje.

„Gyvenimas atveria naujas perspektyvas, tad nesinori užbėgti įvykiams už akių. Dabar viena mano svajonių yra daugiau keliauti“, – šypsosi panevėžietė.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų