Asociatyvis nuotr.

Prekybos tinklai negrąžins rusiškų ir baltarusiškų prekių į lentynas

Prekybos tinklai negrąžins rusiškų ir baltarusiškų prekių į lentynas

Lietuvos veikiantys didieji prekybos tinklai neketina sekti „Norfos“ pavyzdžiu ir grąžinti rusiškas bei baltarusiškas prekes į lentynas.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos skyriaus vadovė Vaida Budrienė tikina, kad rusiškos ir baltarusiškos prekės „Iki“ parduotuvėse nėra pardavinėjamos ir jokių prekybinių ryšių su Rusija ir Baltarusija prekybos tinklas nepalaiko.

„Pirmosiomis Rusijos karo dienomis išėmėme visas baltarusiškas ir rusiškas prekes, užblokavome jų pardavimus per kasas bei grąžinti šių prekių į lentynas neketiname“, – Eltai teigė V. Budrienė.

Rusiškų ir baltarusiškų produktų į lentynas neketina grąžinti ir parduotuvių tinklas „Lidl Lietuva“. Anot „Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės, prekybos tinklas niekada nepasižymėjo prekių iš šių šalių gausa.

„Rusiškų ar baltarusiškų prekių esame turėję tik specialių pasiūlymų metu nedideliais kiekiais. Šiuo metu tokių prekių mūsų asortimente nėra“, – tikino L. Skersytė.

„Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė taip pat teigė, kad grįžti prie rusiškų ir baltarusiškų prekių pardavimo neplanuojama.

„Nuo vasario 28 dienos rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekių mūsų parduotuvėse nebeliko – jos buvo išimtos iš prekybos, o naujų prekių užsakymai sustabdyti“, – Eltai sakė R. Aukštuolytė.

Didžiausia dalis – alkoholiniai gėrimai

Iki Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą Lietuvos prekybos tinkluose didžioji dalis rusiškų ir baltarusiškų prekių buvo alkoholiniai gėrimai. „Maximos“ atstovė R. Aukštuolytė teigė, kad iki karo pradžios rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarydavo apie 0,8 proc. visų pardavimų, o baltarusiškų – 0,4 proc.

„Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos“, – teigė R. Aukštuolytė.

„Tuo metu didžiąją dalį Baltarusijoje pagamintos produkcijos pardavimų sugeneruodavo vos 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas. Didžiausią išimtų prekių dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, taip pat nemažai ir pramoninių prekių“, – pridūrė ji.

Tuo tarpu „Iki“ komunikacijos skyriaus vadovė V. Budrienė išskyrė, kad didžiąją dalį minėtų šalių produktų sudarė degtinė.

„Turėjome arbatų, šampūnų, kondicionierių, žuvies produktų, bet paklausiausi buvo alkoholiniai gėrimai“, – sakė V. Budrienė.

Abiejų prekybos tinklų atstovės pridūrė, kad didžiąją dalį rusiškų ir baltarusiškų produktų atidavė „Maisto bankui“.

„Iš rusiškų ir baltarusiškų produktų, ką galėjome, tą paaukojome „Maisto bankui“, – sakė „Iki“ atstovė.

„Maisto bankui“ jau atidavėme šviežio maisto prekes. Paaukosime ir kitas prekes, kurias galime atiduoti, išskyrus alkoholį. Esame sutarę, kad rusiškos ir baltarusiškos prekės dėl etinių priežasčių bus skirtos ne karo pabėgėliams iš Ukrainos – jos bus išdalintos stokojantiems Lietuvos gyventojams“, – aiškino „Maximos“ komunikacijos atstovė R. Aukštuolytė.

„Viči“ produkcijos atsisakyti nesiruošia

Viešojoje erdvėje kylantis nepasitenkinimas dėl „Vičiūnų grupės“ nepasitraukimo iš Rusijos bei vykdomos akcijos, priklijuojant perspėjančius lipdukus ant „Viči“ produkcijos parduotuvėse, neprivertė prekybos tinklų atsisakyti šios bendrovės gaminių. „Iki“ komunikacijos skyriaus vadovė V. Budrienė sako, kad pokalbiai su tiekėjais vyksta nuolatos, bet produkcija yra tebeprekiaujama.

„Dirbame Lietuvoje ir Lietuvos pirkėjams, tikimės Lietuvos verslo sąmoningumo ir teisingų sprendimų“, – tvirtino V. Budrienė.

Sprendimų dėl galimų pokyčių pardavinėjant „Viči“ produktus nėra priėmęs ir „Lidl Lietuva“ prekybos tinklas.

„Vičiūnų grupė“ Lietuvoje gamina dalį mūsų privačių prekės ženklų produktų, jų prekės ženklų produkcija prekiaujame tik specialių akcijų metu“, – aiškino „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene L. Skersytė.

Tuo tarpu „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene R. Aukštuolytė tikino, kad prekybos tinklas be išlygų laikosi visų Lietuvos valdžios institucijų sprendimų ir rekomendacijų bei reguliariai tikrina sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į Europos Sąjungos sankcijų paketą, ir nebendradarbiauja su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais.

„Atsisakėme prekiauti ir tarptautinių įmonių, tokių kaip, „Unilever“, „Nestle“ ir kt., produkcija, kuri yra gaminama Rusijoje ar Baltarusijoje esančiose gamyklose“, – teigė R. Aukštuolytė.

Pasak jos, „Maxima“ yra išsakiusi savo poziciją ir verslo partneriams, nuolat su jais palaiko ryšį ir aptaria abiejų pusių sprendimus.

„Tačiau dar svarbiau yra tai, kad visuomenė aktyviai domisi ir stebi žinomų prekės ženklų savininkų sprendimus ir aktyviai naudojasi savo teise – rinktis, kokias prekes nori įsigyti. Iš savo pusės mes, kaip prekybininkai, alternatyvių pasirinkimų pirkėjams visada pasiūlysime“, – sakė „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene.

„Norfa“: rusiškas prekes turėtume parduoti per kelis mėnesius

Prasidėjus Rusijos karinei intervencijai į Ukrainą, prekybos tinklas „Norfa“ sustabdė prekių užsakymus iš Rusijos ir pašalino rusiškas prekes iš parduotuvių lentynų, tačiau balandžio pradžioje pareiškė, kad prekės bus sugrąžintos į lentynas, o gauti apie 0,5 mln. eurų bus skirti labdarai. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikina, kad šiuo metu rusiškų ir baltarusiškų prekių parduotuvėse nėra daug.

„Parduoti likusią produkciją planuojame per kelis mėnesius. Galima tikėtis, kad šiai produkcijai bus taikomos akcijos“, – sakė D. Ryliškis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų