Kaip pasakojo Vilniaus gatvėje gyvenanti Kristina, penktadieniais ir savaitgaliais J. Basanavičiaus ir Ukmergės gatvės taip užkemšamos, kad spūstys nusidriekia iki pat Aukštaičių gatvės. Nuo šiol Ukmergės gatvėje prie prekybos centro „Maxima“ belikus vos 20 proc. stovėjimo vietų, atvykusieji į parduotuvę ar turgų automobilius rikiuos ir taip siauruose daugiabučių kiemuose.
„Žmonės dabar suks ratus aplink prekybos centrus, kol ras vietą automobiliui. Vienintelė išeitis – statyti daugiabučių kiemuose. Jų gyventojams reikės aplink savo namus važinėti ratais“, – piktinosi panevėžietė Kristina.
Ji pati šiuo metu apsipirkinėja kartą per savaitę. Jei privažiuoti mašina bus neįmanoma, teks kulniuoti pėsčiomis. Tuomet apsilankymai prekybos centre taps gerokai dažnesni.
„Į prekybos centrą dabar galima tik vienam šeimos nariui. Tai kaip man, moteriai, į namus parsinešti du didžiulius maišus maisto ir dar dešimt kilogramų šuns ėdalo? Vadinasi, eisiu dažniau ir pirksiu tik tiek, kiek galiu panešti. Žmonės taip verčiami dažniau lankytis maisto prekių parduotuvėse. Ko verti visi šie draudimai ir ribojimai?“ – retoriškai klausė Kristina.
Ne vienus metus su prašalaičiais, daugiabučio kieme statančiais mašinas, kovojančio J. Basanavičiaus gatvės 3-iojo namo savininkų bendrijos pirmininkas Mindaugas Raišys pasakojo, kad jau trečiadienio rytą gyventojai pajuto naujų suvaržymų pasekmes. Iki tol nematytų automobilių buvo pririkiuota net ir ten, kur statyti draudžiama, todėl šiukšliavežiai negalėjo ištuštinti atliekų konteinerių. Gyventojai baiminasi, kad tuoj ir patiems nebeliks vietos savame kieme.
„Mašinų statymo kieme reikalai jau buvo kiek apsitvarkę. Dabar į turgų atvyksta daug mažiau žmonių. Šaltuoju metu, kai nėra šviežio derliaus, žmonės labiau renkasi prekybos centrus. Tad tos problemos mums kaip ir nebeliko. Bet jau trečiadienį ryte vėl pamačiau, kad scenarijus kartojasi“, – pasakojo namo pirmininkas.
Jo teigimu, tokiais atvejais išsikviesti policijos pareigūnus gana sudėtinga – iš daugiabučio kiemų išprašyti prašalaičių patruliai važiuoja labai nenoriai.
„Jeigu matome, kad žmogus automobilį pasistatė tvarkingai, nieko jam ir nesakome, bet kai piktybiškai užstatomi įvažiavimai, nelieka nieko kito, kaip tik kviestis pareigūnus. Jeigu atvirai, nesuprantu to draudimo aikštelėse statytis automobilių. Dabar jie keliomis eilėmis bus rikiuojami daugiabučių kiemuose, prie gatvių. Tas ne tik kels grėsmę eismo saugumui, bet ir išlaikyti reikalaujamus atstumus bus gerokai sunkiau. Koks tikslas žmones spausti į ir taip mažus daugiabučių kiemus“, – kalbėjo M. Raišys.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pripažįsta, jog dalies Vyriausybės reikalavimų ir rekomendacijų įgyvendinimas per tokį trumpą laiką sukėlė didelių sunkumų. Nuo trečiadienio prie visų „Maxima“ parduotuvių, kaip ir kitų prekybos centrų, esančiose aikštelėse gerokai apribotos galimybės pasistatyti automobilį. Kaip yra numatyta Vyriausybės reikalavime, pirkėjams palikta tik 20 procentų automobilių stovėjimo vietų.
Per naktį didžiuosiuose Lietuvos miestuose prie parduotuvių buvo įrengti specialūs stoveliai, ribojantys automobilių statymą. Kai kur tokias užkardas atstojo mediniai padėklai, išrikiuoti pirkinių vežimėliai ar STOP juostos.
„Jeigu atvirai, nesuprantu to draudimo aikštelėse statytis automobilių. Dabar jie keliomis eilėmis bus rikiuojami daugiabučių kiemuose, prie gatvių.“
M. Raišys
„Apgailestaujame, bet užtikrinti ar kitaip sukontroliuoti, kad žmonės nesistatytų savo automobilių parduotuvių kaimynystėje esančiuose daugiabučių kiemuose, neturime jokių teisinių svertų. Vyriausybės sugriežtintos karantino sąlygos galioja ne tik prekybininkams, bet ir pirkėjams. Yra Vyriausybės rekomendacija, kad apsipirkti vyktų tik vienas šeimos narys. Vienas iš patarimų pirkėjams: parduotuvėje lankytis po vieną, o kitų šeimos narių paprašyti atvykti su mašina tik pasiimti pirkinių“, – siūlo E. Dapkienė.
Šio tinklo parduotuvėse nuo trečiadienio pirkėjų srautas papildomai bus ribojamas pagal pirkinių krepšelius ir vežimėlius.
„Krepšelių ar vežimėlių bus tiek, kiek leistina vienu metu parduotuvėje lankytis žmonių. Pirkėjas privalės pasiimti dezinfekuotą pirkinių krepšelį ar vežimėlį“, – pažymėjo E. Dapkienė.
Kad prekybos centrų aikštelės dažnai tarnaudavo ir šalia esančių daugiabučių gyventojų automobilių statymui, tvirtina ir bendrovės „Palink“, valdančios prekybos centrus „Iki“ , komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„Daugelyje mūsų parduotuvių stovėjimo aikštelių vietos yra nereguliuojamos, jose automobilius stato aplinkinių namų gyventojai. Tenka su jais tartis, kad patrauktų savo automobilius. Be to, yra parduotuvių aikštelių, kurių mes net neadministruojame“, – sakė V. Budrienė.
Jos nuomone, dabar labiausiai kentės tie, kurie į parduotuves užsukdavo rečiau.
Nors tokiais ribojimais yra siekiama, kad žmonės kuo mažiau lankytųsi parduotuvėse, tačiau nėra atsižvelgiama, kad kaimo ir mažesnių miestelių gyventojai dar negali naudotis produktų užsakymo į namus paslauga.
„Ne visi turi galimybių nusipirkti maisto internetu, mažesniuose miesteliuose tokia paslauga neveikia. Tokiems gyventojams kils iššūkių rasti vietą pasistatyti automobiliui prie parduotuvių. Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Vokietijos automobilių aikštelėse, atvirkščiai, panaikinti apmokestinimai, kad kuo daugiau žmonių atvyktų automobiliu, apsipirktų didesniais kiekiais, todėl rečiau važiuotų į parduotuvę, nesinaudotų viešuoju transportu“, – kalbėjo V. Budrienė.
Dar vienas iš pirkėjų srautų reguliavimo būdų – vežimėliais arba krepšeliais. Pavyzdžiui, jeigu parduotuvės plotas yra 1000 kvadratinių metrų pirkėjams skirtų krepšelių ir vežimėlių bus 66.
„Pirkėjus raginame iš anksto susiplanuoti pirkinius, susidaryti aiškų sąrašą, kokių maisto prekių reikės. Jeigu pirkėjų bus daugiau, nei leidžiama, raginame juos apsišarvuoti kantrybe ir šiek tiek palaukti“, – sakė atstovė spaudai.
O prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė teigė, kad jiems savo automobilių stovėjimo aikštelės užbarikaduoti padėklais ar prekybiniais vežimėliais nereikės, mat tiek 2017-aisiais, tiek 2019 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug iki 70 procentų jų aikštelės ir taip užima aplinkinių daugiabučių gyventojai.
„Sprendimo aikštelėse palikti 20 procentų vietų išties nesuprantame. Juk pirkėjų srautai susidaro ne automobilių aikštelėse, o parduotuvėse. Bet ir čia didesnių problemų nekyla. Jeigu pavasarinio karantino metu pirkėjams dar tekdavo priminti, kad svarbu dėvėti kaukę, dezinfekuoti rankas ir laikytis atstumų, dabar ir be priminimų žmonės laikosi visų rekomendacijų“, – tvirtina M. Gruzdenė.