-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiame name maždaug pusę butų valdanti Panevėžio savivaldybė teisinasi, esą nėra taip paprasta iškeldinti net ir agresyviai besielgiančius ir kitiems grėsmę keliančius jos nuomininkus.
Vienintelis gyventojų ramstis – policija – šiame name lankosi kone kasdien. Kai kurie gyventojai jau visai rimtai kalba, kad laikas svarstyti apie policijos posto įrengimą šalia liūdnai pagarsėjusių Staniūnų g. buvusių bendrabučių.
Kad gyventojai netirština spalvų, pasakodami apie socialinių būstų nuomininkų gyvenimo būdą, rodo ir policijos suvestinės.
Incidentai čia fiksuojami kone kasdien. Praėjusią savaitę sušaudytas laiptinės lango stiklas.
Kadangi daugiabučio teritorija ir bendros patalpos filmuojamos vaizdo kamerų, matyti, ir kas tai padarė.
O jau šią savaitę pirmadienio paryčiais į šį Staniūnų daugiabutį lėkė ne tik policija, bet ir greitoji: tarp kaimynų kilus konfliktui, vienas jų sužalotas peiliu.
Gyventojų teigimu, įtariamasis – neseniai iš įkalinimo įstaigos grįžęs panevėžietis. Dėl jo iškeldinimo iš socialinio būsto dabar ir kreiptasi į Panevėžio savivaldybę.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė pripažįsta: Staniūnų gatvės 70-asis daugiabutis – vienas karščiausių taškų mieste, pareigūnai čia lankosi itin dažnai.
„Mūsų bendruomenės pareigūnas nuolat bendrauja su to namo gyventojais, vykdome papildomas prevencines priemones. Daugiausia pranešimų sulaukiama dėl triukšmo, alkoholio vartojimo, viešosios tvarkos pažeidimų. Nuo metų pradžios į šį daugiabutį policija kviesta jau 34 kartus“, – suskaičiavo O. Jukniūtė.
Paskutinis iškvietimas – pirmadienio paryčiais dėl konflikto, per kurį peiliu sužalotas žmogus. Vakar dar buvo renkami įrodymai, apklausiami incidentą galėję matyti kaimynai, kol kas daugiau informacijos apie šį įvykį policija atskleisti negali.
Visgi, patikina O. Jukniūtė, šis buvęs bendrabutis nėra kuo nors išskirtinis. Mieste esama ir daugiau karštųjų taškų, kur policijos pagalbos dažnai prireikia. Didžioji dalis tokių buvusių bendrabučių yra didesnės rizikos zonos.
„Šis daugiabutis nėra vienintelis, kuriam skiriama daugiau dėmesio“, – sako policijos atstovė.
Vardo ir pavardės prašiusi neviešinti Staniūnų g. 70-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkė, šias pareigas einanti jau trečius metus, svarsto, ar toliau tęsti darbą.
Jai dažniau tenka policijos pareigūno vaidmuo nei tiesioginės namo pirmininko pareigos.
Šis daugiabutis kadaise priklausė šalia esančiam Panevėžio mokymo centrui.
Jam atsisakius nereikalingo mokinių bendrabučio, patalpos pirmuosiuose trijuose aukštuose paverstos socialiniais būstais, kituose aukštuose butus už savo lėšas išsipirko gyventojai.
Vėliau ir kai kurie socialinio būsto nuomininkai privatizavo savo nedidelius butus.
Šiuo metu, pirmininkės duomenimis, iš 98 butų 40 vis dar priklauso Panevėžio miesto savivaldybei. Pasak jos, ir Savivaldybės būstuose gyvena tvarkingų ir mokių nuomininkų, tačiau kai kurie tapę tikrais siaubūnais.
Baisiausia, kad gyventojus tiesiog terorizuoja viename socialinių būstų gyvenantis nepilnametis. Pirmininkės teigimu, 16 ar 17 metų jaunuolis kone kasdien pasikviečia tokių pat nepilnamečių draugų – kartais čia susirenka ir apie dvi dešimtys jaunuolių.
Iš vaizdo kamerų įrašų puikiai matyti, kaip vaikinai ir merginos pirmo aukšto hole ar laiptinėse ir koridoriuose vartoja ne tik alkoholį, rūko, bet ir svaiginasi narkotinėmis medžiagomis. Po to prasideda muštynės, pašto dėžučių spardymas, plastikinių durų ar langų rėmų deginimas, sienų daužymas, jose paliekant didžiausias skyles.
„Žmonės įbauginti. Rinkome parašus, kad iškeldintų tuos siaubūnus, bet žmonės net bijo pasirašyti. Bandžiau kalbėti su to jaunuolio mama, bet iš jos sulaukiau tik puolimo su keiksmais ir rankų pirštų gestais. Kiti siūlo tiesiog išlaukti, kol paauglys taps pilnametis, bet toje šeimoje auga ir daugiau vaikų, kurie gali savo brolį pranokti“, – guodžiasi namo pirmininkė.
Namo pirmininkė ir pati bandė kalbėtis su nekviestais jaunuoliais, tačiau suprato, kad tai bergždžias reikalas – visa gauja pereina į puolimą, kad jie nieko nedaro ir nežinia kodėl prie jų kabinėjamasi.
Pasak šio namo gyventojų, nepilnamečiai jaučiasi visiškai nebaudžiami, puldinėja namo grįžtančius vietinius. O dėl išgertuvių, trunkančių per naktis, ramybę šiame name tenka pamiršti.
„Policijai galiu sakyti ačiū. Jei ne pareigūnai, vargu ar čia išvis būtų įmanoma gyventi. Koridoriais negali ramiai eiti – vis užkabina. Moterį, šeštą ryto einančią į darbą, sustabdė ir neišleido. Kojas kilnoja, spjaudosi, šlapinasi čia pat. Valytoja net žiaukčioja nuo tokių vaizdų. Tiek geria, kad jau ir peilių nebesusirenka. Kaip gyventojams apsiginti?“ – gaujos nevaldomu siautėjimu baisisi namo pirmininkė, visas šias orgijas galinti stebėti per vaizdo kameras.
Sumontuoti vaizdo kameras pageidavo patys gyventojai – bent taip gali jaustis kiek saugesni.
Anot pašnekovės, anksčiau jaunuoliai glausdavosi namo rūsyje.
Nors ten ir nebuvo galima užeiti, visas spynas nulauždavo.
Tačiau maždaug prieš trejetą metų rūsio patalpas Panevėžio savivaldybė pardavė, tad nepilnamečiai pasisėdėjimus su svaigalais rengia tiesiog bendrame hole ir laiptinėse.
Pasak pirmininkės, vienos laiptinės gyventojus terorizuoja nepilnamečių gauja, kitoje – jaunas vyras, grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir apsistojęs motinos bute.
Kalbama, kad jis ne tik pats vartoja, bet ir kitus aprūpina narkotikais.
Tačiau panašu, kad šios laiptinės gyventojai bent trumpam galės atsikvėpti – vyriškį, kuris pirmadienį paryčiais peiliu puolė kaimyną, išsivežė policija.
„Suprantu, kai į vieną daugiabutį sukeliami visi socialinio būsto nuomininkai, bet kodėl juos reikia apgyvendinti tarp žmonių, kurie nori gyventi tvarkingai. Namas ruošiamas renovacijai, bet kas iš jo liks, jei tos gaujos toliau nevaldomai siautės? Kodėl tvarkingai gyventi norintys žmonės tampa socialinių būstų nuomininkų įkaitais“, – piktinosi moteris.
Pirmininkės teigimu, ji kone kasdien bendrauja su jų namui priskirta policijos bendruomenės pareigūne.
Gali ir pasitarti, ir esant prireikus iškviesti policiją, tačiau pasigenda Savivaldybės rūpesčio.
Anot pirmininkės, negali būti taip, kad valdiškame būste gyvenantys žmonės, nesilaikantys visiems priimtinų bendravimo normų, liktų ir toliau gyventi.
„Savivaldybė net pirštų nejudina, jau nekalbant apie vaikų teises. Gyventojai nuolat man skambina ir pyksta, kad vėl pilna laiptinė girtaujančių agresyvių paauglių, bet juk aš ne pareigūnė. Bendruose namo susirinkimuose Savivaldybės atstovai nedalyvauja, nors kone pusė – jų būstai. Galėtų bent kartą per metus ateiti, bet tikriausiai bijo išgirsti gyventojų priekaištus“, – mano namo pirmininkė.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rasa Rimšienė patvirtino: situacija dėl Staniūnų gatvės 70-ojo daugiabučio puikiai žinoma – apie kiekvieną didesnį ar mažesnį incidentą informuoja pati pirmininkė.
„Tų pranešimų iš pirmininkės gauname dažnai ir į kiekvieną jų tikrai reaguojama. Yra sudaryta speciali komisija, kuri vyksta į vietą ir patikrina, ar iš tiesų skunde minima informacija tiksli. Jei paaiškėja, kad esama tam tikrų problemų, jos tikrai sprendžiamos“, – aiškino R. Rimšienė.
Anot jos, negalima teigti, kad šis daugiabutis išskirtinis.
R. Rimšienės teigimu, paskutinį kartą pranešimą apie pirmo aukšto bute išdaužytus langus Savivaldybė gavo praėjusį rudenį.
„Daugelis žmonių ten gyvena ilgą laiką, kad situacija būtų išskirtinė, tikrai nepasakyčiau. Tai, kas vyksta bendrose daugiabučio patalpose, Savivaldybė negali sukontroliuoti. Žinome, kad bendrame koridoriuje renkasi neaiškūs asmenys, šalia yra profesinė mokykla, galbūt jaunimas čia renkasi pasisėdėti. O visa tai fiksuoja ir vaizdo kameros“, – kalbėjo Savivaldybės atstovė.
Pasak R. Rimšienės, šis daugiabutis yra buvęs profesinės mokyklos bendrabutis. Dalį nebereikalingų patalpų perdavus Savivaldybei, čia buvo įrengti 44 socialiniai būstai. Ir tai mieste nėra vienintelis daugiabutis, kur didelė dalis būstų priklauso Savivaldybei.
Pilėnų mikrorajone, Margirio gatvėje esantys 9, 11, 13, 15 numeriais pažymėti daugiabučiai taip pat priklauso Savivaldybei: dalis butų juose socialiniai, dalis – Savivaldybės, vadinamieji tarnybiniai.
Vien socialiniai būstai įrengti ir Aldonos gatvėje, buvusiame profesinės mokyklos bendrabutyje, kuris rekonstruotas į modernius butus.
R. Rimšienė aiškina, esą iškeldinti socialinio būsto nuomininkus galima tik išimtiniais atvejais – kai piktybiškai nemokama už komunalines paslaugas ir nuomą, taip pat dėl kai kurių kitų priežasčių.
„Dabar atsiradusi įstatymo nuostata, kad įsiskolinusius socialinio būsto nuomininkus galima iškeldinti tik tokiu atveju, jei jie atsisako jiems siūlomos socialinės pagalbos. Tik tuomet galima kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Jeigu iškeldinimo priežastis kita, labai svarbu, kad visi gyventojų skundai ir pranešimai būtų fiksuojami raštu. Jais remiantis teismas gali priimti vienokį ar kitokį sprendimą“, – chuliganiškus išpuolius kenčiantiems gyventojams patarė R. Rimšienė.
