Pramonės revoliucija – tarp mitų ir tikrovės

Pramonės revoliucija – tarp mitų ir tikrovės

Panevėžietė Vilma Narkevičienė karjeros kelrodį atrado prisijungusi prie finansų ir technologijų milžinės „Barclays“ komandos. O šiandien jai patikėta atskleisti Panevėžio regione slypintį potencialą, kurti naują Aukštaitijos sostinės veidą, kad Panevėžio miestas ir rajonas taptų dar labiau patrauklūs tiek vietiniams, tiek turistams, tiek verslininkams ir potencialiems investuotojams.

Naujoji Panevėžio plėtros agentūros vadovė V. Narkevičienė sako nė neabejojanti dėl savo miesto, žengiančio ketvirtosios pramonės revoliucijos keliu, perspektyvos.

Vilma, papasakokite, kaip atsidūrėte technologijų pasaulyje? Kokios veiklos džiugina labiausiai ir yra jūsų prioritetų sąraše?

Baigusi universiteto studijas gavau pasiūlymą prisijungti prie „Barclays“ technologijų centro komandos. Manau, tai ir nulėmė mano tolesnį kelią IT srityje. Šiandien mano prioritetų sąraše, be jokios abejonės, yra Panevėžio plėtros agentūra ir jos veikla.

Prisiminkite, apie kokią profesiją galvojote mokyklos laikais? Ar jau sėdėdama mokyklos suole buvote linkusi į technologijas, ar supratimas, kur link norite sukti, atėjo kiek vėliau? Kaip rinkotės profesiją?

Mokykloje man itin patiko užsienio kalbos, tad universitete pasirinkau studijuoti anglų kalbos filologiją – už tai iki šiol esu dėkinga anglų kalbos mokytojai Reginai Beinartaitei. Kurį laiką pati dėsčiau anglų kalbą. Su laiku atėjo supratimas, kad mokėti vien užsienio kalbą neužtenka siekiant įsitvirtinti verslo ir technologijų srityje. Tad dirbdama „Barclays“ operacijų centre įgijau Vilniaus universitete tarptautinės komunikacijos magistro laipsnį. Norėjosi sujungti jau įgytas užsienio kalbų žinias ir jas tinkamai nukreipti. Vėliau tobulinausi įvairiuose mokymuose, įgijau IT incidentų ir paslaugų, projektų valdymo, LEAN strateginės lyderystės kompetencijų.

Kaip atrodė jūsų studijų metai? Sakoma, kad ilgainiui studijų nebeužtenka – vis trūksta praktinių žinių.

Studijos nebuvo lengvos, bet labai įdomios. Dalyvavau „Erasmus“ studijų mainų programoje, metus gyvenau ir studijavau Stevensono koledže, Škotijoje, Edinburge. Baigusi universitetą dalyvavau „Comenius“ asistentūros programoje ir metus gyvenau Pietų Italijoje, Masafroje, kur dirbau anglų kalbos mokytojo asistente. Tai buvo puikios ne tik praktinių žinių suteikusios, bet ir kelionių turtingos patirtys, kurių palinkėčiau visiems studentams.

Ar studijos padėjo savo gyvenimą pakreipti norima linkme? Kodėl apskritai, jūsų nuomone, tokia svarbi technologinė ar inžinerinė aukštojo mokslo kryptis?

Sukaupta studijų patirtis, be jokios abejonės, prisidėjo prie mano profesinio pasirinkimo, tačiau nemanau, kad vien studijos gali lemti sėkmę. Tikiu „Mokymosi visa gyvenimą“ švietimo strategija, tad mokytis reikėtų nuolat ir tikrai niekada nėra vėlu keisti profesiją, imtis naujo verslo ar siekti kitų profesinių ambicijų.

Juolab kad vis daugėja įmonių, kurių veiklą riboja tinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų trūkumas. Šiuo metu išgyvename ketvirtąją pramonės revoliuciją Pramonė 4.0, kuri skatina įmones skaitmenizuotis, todėl technologijų ir inžinerinių studijų programų absolventai pageidautini aukštesnių įgūdžių reikalaujančiuose sektoriuose, tokiuose kaip informaciniai ryšiai ir technologijos, inžinerija, elektromechanika ir kt.

Žodžiai inovacijos, lazeriai, robotika, technologijos, dirbtinis intelektas, robotizacija, atrodytų, šiandien tapę burtažodžiais. Gal galite paprastai, mažai ką apie tai išmanančiai žmogui papasakoti, kodėl tai yra svarbu?

Visi šie jūsų išvardyti žodžiai apima ketvirtąją pramonės revoliuciją – Pramonė 4.0. Apie tai vis dar mažai kalbama, todėl atsiranda mitai, kad žmogų pakeis robotai, tad nebeliks rankų darbo. Žinoma, žmogui reikės persikvalifikuoti ir išmokti naujų dalykų, įgyti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, tam tikrų gamybos pramonėje naudojamų automatizuotų įrenginių valdymo ir priežiūros. Pasaulinėje darbo rinkoje vyksta pokyčiai, o prie jų turime sparčiai išmokti prisitaikyti.

Tokių pokyčių, kuriuos įvardijame kaip Pramonė 4.0, yra buvę ir anksčiau. Pirmoji pramonės revoliucija, kai buvo išrasta garo mašina ir nuo rankų darbo pereita prie mašininės gamybos, turėjo milžiniškos įtakos ne tik valstybių ekonomikai, bet ir miestų plėtrai, gyventojų skaičiui, jų gyvenimo būdui. Pramonės pirmoji revoliucija pasiekė Lietuvą, ir Panevėžį, tik po 120 metų nuo jos pradžios Didžiojoje Britanijoje, tad to padariniai juntami ir šiandien.

Kokią vietą jūsų gyvenime užima technologijos?

Natūralu, kad, kaip ir visi šiuolaikiniai žmonės, kasdien nemažai laiko praleidžiu prie kompiuterio ir išmaniojo telefono. Tai yra ir mano darbo įrankiai, be kurių būtų sunku išsiversti. Baugina tai, kad, palyginti su kelerių praėjusių metų pasauline statistika, žmonės prie išmaniųjų telefonų praleidžia du kartus daugiau laiko nei anksčiau.

Ar galėtumėte įvertinti, kokia dabar yra technologijų padėtis Lietuvoje? Vis dar kalbama, kad mūsų šalyje galimybės toli gražu neišnaudojamos.

Galime didžiuotis turėdami vieną sparčiausių interneto ryšių Europoje. Nors pirmosios vietos titulas už greičiausią internetą pasaulyje ir nebepriklauso Lietuvai, visgi mūsų šalis išlieka penketuke. Dar visai neseniai Lietuva užsienio investuotojams buvo pristatoma kaip maža, ambicinga valstybė su anglų kalbą suprantančiais žmonėmis ir greičiausiu internetu. Tai leidžia įvertinti mūsų šalies potencialą ir stipriąsias sritis. Be to, svarbu išsigryninti savo identitetą ir patiems sau atsakyti į klausimą „Kas mes esame ir kur mes norime būti?“ Labai svarbu, kaip mes, lietuviai, patys save suvokiame ir komunikuojame pasaulio rinkoje.

Panevėžys aiškiai įvardija siekiantis įtvirtinti strateginę Pramonės 4.0 kryptį, tapti mokslo, inovacijų, technologijų ir pramonės centru, pritraukti talentus dirbti miestui. Kas, jūsų nuomone, gali padėti miestui pagreitinti procesus?

Panevėžio plėtros agentūros įsteigimas, „RoboLabas“, STEAM centro kūrimas yra svarbūs žingsniai siekiant įtvirtinti strateginę Pramonės 4.0 kryptį Panevėžio mieste, rajone ir regione.

Glaudus bendradarbiavimas su miesto, rajono ir regiono savivaldybėmis, jau įsteigtomis agentūromis kituose miestuose, švietimo ir verslo atstovais, tokiais partneriais kaip „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos inovacijų centras, MTEP, „Global Lithuanian Leaders“, „Work in Lithuania“, „ChangeMakersOn“ ir kitais pagreitins šiuos procesus.

Kaip manote, kaip technologijos keičia mus, žmones, ir kuo jos mums pravers ateityje?

Žinoma, technologijos labai palengvina gyvenimą, bet tuo pačiu ir keičia daugelį dalykų. Pasaulinė COVID-19 pandemija ir jos padariniai technologine prasme tapo atspirtimi verslui ir kitoms institucijoms keisti ir tobulinti darbo procesus juos perkeliant į skaitmeninį interneto pasaulį. Karantino metu duris atvėrę virtualūs muziejai ir turai po lankytinus objektus suteikė galimybę keliauti virtualiai ir pamatyti įspūdingiausius pasaulio kūrinius, išgirsti populiariausius muzikinius šedevrus, aplankyti didžiausius pasaulio muziejus ir galerijas. Tačiau visuomet yra kita šių technologijų pusė – ji didina visuomenės atskirtį ir turi reikšmės žmonių santykiams, bendravimui.

Vilma, kas jus šiandien labiausiai motyvuoja?

Šiandien labiausiai motyvuoja Panevėžio agentūros komanda ir rezultatai. Ji dirba ir stengiasi, kad Panevėžio miestas ir rajonas taptų dar labiau mylimi ir patrauklūs tiek vietiniams gyventojams, tiek miesto bei rajono svečiams ir užsienio turistams, tiek verslininkams ir potencialiems investuotojams. Tai vidinis variklis, motyvuojantis dirbti ir stengtis gimtojo miesto labui.

Kokius uždavinius kaip agentūros vadovė sau keliate ir ką akcentuosite?

Prie anksčiau vykdomų turizmo skatinimo ir plėtros veiklų prisidėjo papildomos sritys – verslo sąlygų, investicinio patrauklumo didinimas ir investicijų plėtros skatinimas Panevėžio mieste ir rajone. Šiuo metu įgyvendinamas projektas „Verslo aplinkos gerinimas Panevėžyje“ pareikalavo nemažai papildomų resursų, jau baigiame formuoti agentūros komandą ir sudėlioti vidinius procesus, kad galėtume sėkmingai tęsti pradėtą darbą. Į agentūros veiklas norime įtraukti ir pačius panevėžiečius, kviečiame prisijungti įvairius verslus ir partnerius.

Koks gi yra jūsų ateities miestas ir kokią save jame norėtumėte matyti?

Pati esu panevėžietė, tačiau į gimtąjį miestą sugrįžau po 12 gyvenimo metų sostinėje ir Europos šalyse. Tikiu Panevėžiu ir noriu kurti šiam miestui. Džiaugiuosi, kad juo tiki ir kolegos iš kitų miestų, patirtimis dalijasi Panevėžio kultūros ir verslo atstovai, svarbi Pramonė 4.0 patarėjų tarybos veikla ir bendradarbiavimas.

Išeivius sugrįžti į Panevėžį skatina iniciatyva „Globalus Panevėžys“, kaip padaryti Panevėžio regioną patrauklų verslui, gyventojams, studentams ir visiems svečiams, atsakymų ieško ir pasiūlymus teikia susibūrusi panevėžiečių „CityAlumni“ asociacija. Taigi miesto įvaizdį kuria visi Panevėžio gyventojai ir verslai, o mūsų tikslas juos išgirsti, sujungti bendraminčius vieningam tikslui – kad Panevėžys taptų miestu, kuriame visiems gera gyventi, kurti, mokytis ir pramogauti.

Komentarai

  • Svaigesys už didelius pinigus

    • Atsakyti
  • Nesuvokiate, kad ne viskas pinigais matuojama. Yra dar ir garbė bei reali meilė savo miestui.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų