Byra „Ekrano“ sienos, o buvusio cecho vietoje išaugs modernus sandėliavimo ir logistikos centras.

Pramonės legenda tarnaus logistikai

Pramonės legenda tarnaus logistikai

 

Prieš keturiolika metų bankrutavusios ir į daugybę įvairių savininkų rankų išdalytos kineskopų gamintojos „Ekrano“ gamyklos pastatas verčia naują istorijos puslapį. Byra tarybinės sienos, o buvusio cecho vietoje išaugs modernus sandėliavimo ir logistikos centras.

Jau kurį laiką panevėžiečiai smalsiai stebi, kaip ardomi nuo1962-ųjų iki 2006-ųjų veikusios vienos didžiausių Lietuvos įmonių pastatai.

Šioje vienintelėje Baltijos šalyse spalvotų kineskopų gamykloje dešimtmečius triūsė daugelis panevėžiečių. Bankrutavusios buvusios pramonės gigantės pastatus nupirko daugybė savininkų ir čia pradėjo savo verslą. Ten, kur kadaise buvo gaminami senos kartos televizorių kineskopai, dabar veikia medienos apdirbimo, automobilių detalių prekybos įmonės, autoservisai.

Administracines patalpas su vaizdu į šalia esančias marias ir miestą prieš porą metų įsigijusi bendrovė čia įrengė ištaigias pokylių sales.

O šiuo metu iš esmės rekonstruojamas dar vienas šio milžiniško komplekso dviejų aukštų buvęs gamybinis pastatas.

Priims vilkikus

Viena iš rekonstruojamo pastato savininkių – Kauno rajone registruota logistikos bendrovė „GTV Store“. Jos direktorės Agnės Rakauskienės teigimu, įgyvendinus dabar vykdomą projektą, rekonstruotose buvusios „Ekrano“ gamyklos patalpose bus teikiamos sandėliavimo ir logistikos paslaugos.

„Dalis patalpų tarnaus administracinėms reikmėms ir nuomai“, – paaiškino A. Rakauskienė.

Šiuo metu tvarkomą pastatą ši logistikos bendrovė dalimis įsigijo kartu su dar dviem savininkais. Pirkimo sandėrį Kauno rajone įsikūrusi bendrovė derino jau nuo pavasario, tačiau apie jį vengė pasakoti, kol nebuvo iki galo aiškus tokio sprendimo rezultatas.

Šiandien „GTV Store“ jau gali plačiau kalbėti apie planus ir pasidalyti architektų kurtomis būsimo projekto vizualizacijomis. Naujieji šeimininkai stengiasi, kad bent iš išorės centras šiek tiek primintų legendinio „Ekrano“ vaizdą – ant sienų vyraus pilka ir mėlyna spalvos.

Nuo Elektronikos gatvės ir kitoje pastato pusėje numatyta įrengti rampas vilkikams. Šalia „Ekrano“ marių statinį puoš didelė stiklinė dalis. Bus sutvarkyta aplinka, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

„Stengsimės, kad objektas būtų vientisas ir darnus: tiek vizualiai, tiek veiklos prasme“, – kalbėjo A. Rakauskienė.

Miesto istorijos dalis

Ilgametis Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus savo knygoje yra rašęs, kad 1960-ųjų pabaigoje Lietuvos ministrų taryba pavirtino elektroninių vamzdelių gamyklos projektinę užduotį. Jai buvo parinkta išskirtinė vieta prie Nevėžio upės vingio.

Čia tuomet stūksojo keletas sodybų ir jas teko nukelti. Jų savininkams už tai suteikti žemes sklypai arba butai, išmokėtos atitinkamo dydžio kompensacijos.

1961 metais prasidėjo „Ekrano“ gamyklos projektavimo darbai, imti rengti būsimieji darbuotojai. Inžinieriai, technikai mokėsi Kauno politechnikos instituto Panevėžio fakultete, profesinėse mokyklose. Pirmuosius gamybos įgūdžius specialistai įgavo Maskvos, Kijevo, Lvovo ir Ivanovo giminingo profilio gamyklose.

1963-iaisiais prasidėjo Panevėžio miesto pramonės milžino statyba.

Po dvejų metų pastatytas 1460 kvadratinių metrų įkrovos cechas ir pirmasis stiklo korpusas, kitąmet – didžiulis beveik 36 tūkstančių kvadratinių mertų gamybinis pastatas. Tą patį rudenį užkurta pirmoji stiklo lydymo krosnis.

Gamyklos veiklos pradžia buvo sunki ir atsakinga. Jos kolektyvui pirmajam Lietuvoje teko pradėti naujos produkcijos gamybą. Tais metais gamykloje dirbo 522 darbuotojai, iš jų gamyboje – 122.

1978 metais pradėta spalvotų kineskopų gamyba. Dar bene dešimt metų ši gamykla sparčiai plėtėsi, augo jos gamybiniai pastatai, daugėjo darbuotojų.

Ypač sėkmingi „Ekranui“ buvo 1980–1985 metai. Per tą laiką gamyklos produkcijos realizacija padidėjo beveik du kartus, o darbuotojų skaičius išaugo 1,12 karto. Tuo metu tai buvo pati sėkmingiausia Panevėžio įmonė. Joje dirbo daugiau nei penktadalis miesto pramonės darbuotojų.

Gamykla tada pagamino kone 15 procentų viso miesto bendrosios produkcijos. Per 40 veiklos metų iki 2002-ųjų ,,Ekrane“ buvo pagamino 54,7 milijono kineskopų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Panevėžio pramonės gigantas privatizuotas ir tapo akcine bendrove ,,Ekranas“.

Keičiantis ekonomikos sąlygoms ir pasauliui modernizuojant technologijas, panevėžiečių įmonė ėmė klimpti į skolas. 2006-aisiais „Ekranui“ iškelta bankroto byla ir milžiniška, daugelį panevėžiečių maitinusi gamykla visiems laikams dingo iš pramonės sektoriaus.

Galerija

 

Komentarai

  • Kažkada Lietuvos pramonė ir žemės ūkis klestėjo, dabar klesti tik pirk-parduok ir kuo daugiau prisiskolink.

    • Ekranas bankrutavo todel, kad tokie lopai kaip tu, ismete savo kineskopinius ir eme pirkt LCD televizorius…
      Apie zemes uki geriau visai patylek, bo nieko nerauki ekonomikoj.

  • Dėkui laikraščiui „Sekundė“, be kurio nebeįsivaizduoju savo dienos, už svarbias naujienas, įdomius straipsnius. Iš čia tiktais sužinau visas naujienas.

  • Iš vienos pusės liūdna, kad tokioje puikioje vietoje logistika, o ne koks viešbutis, bet kai žiūri vizualizacijas, tai tikrai puikiai atrodo.

  • Beržų gatvė nuo sunkvežimių ir kito transporto dieną ir naktį triukšminga jau dabar, Bus dar triukšmingesnė. Reikia galvot pradėt apie garso izoliacines priemones

    • Geriausia garso izoliacija-ausų kamšteliai už 1eur.. Nebe už kalnų diena, kai visos fūros bus elektrinės ir šis logistikos centras tikiu tai dar ir paspartins…

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų