Pragaro virtuvėje pakloja sveikatą

Pragaro virtuvėje pakloja sveikatą

Šie metai iš esmės pakeitė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. Visoje Lietuvoje, taip pat ir Panevėžyje, jau kelintas mėnuo fiksuojamas beprecedentis mirčių padaugėjimas. Tokių kraupių rodiklių Lietuvoje nebuvo dvidešimt metų.

Arčiausiai ligonių esantys šeimos gydytojai rėžia: neretai patys jaučiasi bejėgiais ir verkia kartu su pacientais.
Panevėžio rajone gyvenanti Loreta (vardas pakeistas – aut. past.) – seniai įsidarbino slaugytoja. Paskutinius metus ji buvo viena tų, kuri kartu su kolegomis stojo į akistatą su pasaulį paralyžiavusiu COVID-19. Ji savo akimis matė koronavirusu sergančius žmones ir jiems padėjo.

Tačiau jau dvi savaitės Loreta atsidūrusi kitoje barikados pusėje. Ją pačią pakirtus virusui, medikė savo kailiu patyrė visą pandemijos baisumą sveikatos apsaugos sistemoje.

„Liūdna, kas šiandien vyksta“, – atsidūsta gruodį pasiligojusi medikė.

Vieną rytą ji ėmė karščiuoti. Išgėrus temperatūrą mažinančių vaistų, būklė negerėjo ir netrukus termometras jau rodė 39–40 laipsnių. Loreta pasiskambino savo šeimos gydytojai.

„Prieš kelias dienas iki ligos man su kitais medicinos darbuotojais buvo darytas COVID-19 testas, jis buvo neigiamas. Todėl kartoti jo niekas nebeleido. Gydytoja išrašė antibiotikų ir ėmiau gydytis namie. Į kabinetą pas gydytoją, aišku, niekas neleido. Dėl ilgai užsitęsusio karščiavimo įtarė tai koronavirusą, tai šiaip kokią virusinę ligą“, – pasakoja Loreta.

Vieną vakarą nebepajėgdama numušti aukštos temperatūros medikė pati nuvyko į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių. Ligonė stipriai kosėjo, kosulys kartais pasirodydavo jau su krauju. Tačiau ligoninėje plaučių Loretai rentgeno aparatu nešvietė, ligonę apžiūrėję išsiuntė namo gydytis tuo pačiu, kuo pradėjusi.

Sulaukė komplikacijų

Namuose jai negerėjo. Loreta kitąkart neberizikavo savarankiškai važiuoti į ligoninę – nusprendė kviesti greitąją pagalbą.

„Ir pati, ir vaikai skambinom į greitąją, bet kai pagaliau ji atvyko, sulaukiau baisių priekaištų, kad kvietinėju ir trukdau“, – pasakoja medikė.

Gerdama aibę skirtingų medikamentų Loreta po dešimties stipraus karščiavimo dienų lengviau atsikvėpė – temperatūra krito. Tačiau po tokios savigydos pasirodė nauji negalavimai.

„Išgėriau visą antibiotikų kursą ir gydytoja liepė net nebeskambinti – keliauti tiesiai į darbą. Juk dabar kiekvienas medikas svarbus. Bet aš vis dar jaučiuosi labai blogai, neturiu jėgų net paeiti, atsirado keisti negalavimai“, – po dvi savaites trukusios ligos apie dabartinę savo būseną pasakoja Loreta.

Turėdama medicinos žinių ji mano supratusi, kur pasisuko jos liga. Ji įtaria COVID- 19 komplikaciją.
„Su tokiais negalavimais be gydymo galima ir mirtį prisišaukti. Po papildomų tyrimų mano baimė tvirtinasi, vėl teks kreiptis į šeimos gydytoją ir iš naujo ieškoti tikros ligos. Bet ką tokiu atveju daryti paprastam žmogeliui, kuris neturi medicininio išsilavinimo?“ – atsidūsta ligonė.

Šeimos gydytojai piktinasi, jog tokį mirtingumo šuolį buvo galima numatyti.

Verkia kartu su ligoniais

Panašios istorijos ne kartą girdėtos šeimos gydytojai, Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo vadovei Birutei Paškevičienei. Šeimos gydytoja neslepia, kad jos kolegos šiuo metu dirba tokiomis sąlygomis, jog tenka verkti kartu su ligoniais dėl abipusio bejėgiškumo. O paguldyti į ligoninę net sunkios būklės žmogų, pasak B. Paškevičienės, tenka pasitelkti net asmenines pažintis ir maldavimus.

„Sveikatos apsaugos sistema tikrai labai pasikeitė ir yra nepakankama eiliniams piliečiams. Šeimos gydytojų rankos – taip pat surištos“, – pripažįsta gydytoja.

Medicinos darbuotojams Panevėžyje, anot jos, jau mirtinai trūksta galimybių padėti ligoniams. Siaučiant koronavirusui, mieste nėra Karščiavimo klinikos. Veikusi per pirmąjį karantiną, ji liepą buvo uždaryta dėl nesuderinto tokių paslaugų finansavimo.

B. Paškevičienės teigimu, dešimt dienų karščiuojančiam ligoniui būtinas stacionarus gydymas. Atsitinka ir taip, kad vargais negalais į ligoninę nugabentas pacientas po kelių valandų laukimo Priėmimo skyriuje iš karto siunčiamas teisiai į Reanimacijos skyrių.

„Gal reikia prisiminti vadinamąsias špitoles (ligoninių pirmtakės – aut. past.), kur galėtų būti priglausti karščiuojantys, deguonies stokojantys ligoniai. Gal ir kokių jūrinių konteinerių reikėtų pastatyti prie ligoninės. Dabar Priėmimo skyriuje kelios kėdės ir ant jų kamuojasi čia nebetelpantys ligoniai“, – sako medikė.

Rentgenas virto prabanga

B. Paškevičienės teigimu, didelė problema, kad medikai negali savo ligonių hospitalizuoti be infekcionisto konsultacijos. Šis sprendžia, guldyti į ligoninę ar ne.

„Greitoji nevažiuoja pas žmogų vien tik šeimos gydytojo prašymu, pirmiausia reikia suderinti infekcionisto komanda, o tai kainuoja laiko. Greitoji nevažiuoja, ligoninė nepriima – taip viskas ir sukasi ratu, o žmogus serga“, – kalba B. Paškevičienė.

Nuo gruodžio pradžios savivaldybės įsteigė mobiliąsias komandos, vykstančias pas pacientus į namus. Tokios pajėgos įsisiautėjusios pandemijos akivaizdoje B. Paškevičienei atrodo gerokai per menkos.
Anot jos, kuo gali padėti paprastais automobiliais pas ligonį nuvykę medikai, teturintys pulso ir kraujospūdžio matuoklį.

„Dar plaučius stetoskopu paklausome, bet ši priemonė seniai diskutuotina“, – teigia šeimos gydytoja.
Jos teigimu, sergant koronavirusu, tikrąją sveikatos būklę parodytų rentgeno aparatas, bet tokia įranga karščiuojantiems ligoniams praktiškai nepasiekiama.

„Nuvažiuojame ir matome, kad antibiotikų išrašyti nebeužtenka, būtinas rentgeno tyrimas, gal jau reikalingas ir papildomas deguonis. Esame mokslus baigę gydytojai, o jaučiamės lyg slaugytojai, felčeriai, kurie rimčiau nieko negali padėti“, – pyksta medikė.

Gydytojų sąjungos atstovei Panevėžio miesto savivaldybė pažadėjusi, kad nuo sausio 4-osios ir šeimos gydytojai galės lengviau naudotis rentgenu. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus teigimu, netrukus bus atnaujintas buvusios Karščiavimo klinikos darbas miesto poliklinikoje. Ten pat bus teikiamos ir rentgeno paslaugos karščiuojantiems pacientams.

Mirtis sėjo ne tik virusas

Statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais mirčių šalyje fiksuota beveik 400-ais daugiau, nei įprasta. Tokių kraupių rodiklių Lietuvoje nebuvo dvidešimt metų. Panevėžyje mirtingumo statistika sparčiai ėmė blogėti lapkričio pradžioje. Tačiau tuo metu didžiausių šalies miestų dešimtuke pagal mirčių perviršį Aukštaitijos sostinė dar buvo antroje vietoje nuo galo. Su kiekviena nauja savaite Panevėžys liūdnajame sąraše kilo į viršų.

Didžiausios Panevėžyje poliklinikos Nemuno gatvėje direktorius Karolis Valantinas kalba atvirai: niekas nepaneigs, jog medicina ne viską šiais metais padarė gelbėdama gyvybes. Jo nuomone, mirtingumą galėjo išauginti vienu metu sustabdytos planinės operacijos.

„Pagrindinės mirčių priežastys liko tos pačios, kaip visada: kardiologijos, onkologinės ligos. Jei jiems buvo reikalingas planinis gydymas, operacija, jos žmogus galėjo ir neišlaukti. Lėtinėmis ligomis sirgę žmonės sunkiau pasiekė gydytojus. Koronavirusas tik papildė liūdną mirčių statistiką“, – sako poliklinikos vadovas.

Karo padėtis

Anot K. Valantino, šie metai sveikatos apsaugai buvo itin blogi.

„Tiesiog karo padėtis, nėra jokio plano ir tą pačią dieną gali viskas virsti aukštyn kojom“, – rėžia poliklinikos vadovas.

Anot direktoriaus, didžiausia problema – žmogiškieji ištekliai. Iš 30 poliklinikos vidaus ligų, šeimos gydytojų, K.Valantino duomenimis, 17 yra pensinio amžiaus. Du medikai šiais metais paliko darbą.

„Ir du gydytojai yra daug. Jiems išėjus, apie 2 tūkst. panevėžiečių reikėjo perkelti kitam medikui, o jų dalį mes išsiuntėme į mobilųjį punktą, Karščiavimo kliniką pavasarį, likę šeimos gydytojai kabinetuose dirba ir taip visais krūviais“, – pasakojo K. Valantinas.

Savivaldybei pavaldžioje poliklinikoje dirba apie 170 darbuotojų: 40 medikų, 80 slaugytojų, 50 kitų darbuotojų. Kiekvieną rytą direktoriaus ritualu tapo išsiaiškinti, kiek pajėgų poliklinika tą dieną turi.

„Atėjęs į darbą sužinojau, kad naujai susirgo 2 darbuotojai, o vienas izoliacijoje. Šiuo metu jau serga arba izoliuota daugiau nei 20 proc. mūsų personalo“, – sako K. Valantinas.

Net ir papildomas uždarbis, anot jo, nebemotyvuoja medikų dirbti be laisvadienių. Visi jie išvargę ir išsekę. Pasak direktoriaus, natūralu, kad didžiausią Panevėžyje polikliniką kas dieną pasiekia skundai. Iš 600–700 kas dieną aptarnautų pacientų skundus pateikia mažiau nei 1 proc. Direktorius neslepia: dalis pretenzijų ir pasitvirtina.

Į senas vėžes negrįš

Bėda, pasak K. Valantino, kad miestas visą sveikatos apsaugą per pandemiją sukrovė ant vienos valstybinės įstaigos. Panevėžyje gyvena daugiau nei 80 tūkst. žmonių, o miesto poliklinikoje prisirašę tėra apie 30 tūkst., bet pandemijos akivaizdoje rūpintis tenka ir visais kitais.

„Pas mus prisirašę tik trečdalis gyventojų, kiti – kitose miesto medicinos įstaigose. Bet pastarosiose šeimos gydytojai nėra apkrauti visais valdžios nurodymais dėl COVID-19. Mes esame vienintelė valstybinė įstaiga mieste ir nešame naštą kuruoti mobiliuosius punktus, vakcinavimą, mobiliąsias komandas“, – vardija K. Valantinas.

Kad sveikatos apsauga sugrįš į senas vėžes, direktorius netiki. Anot jo, taip, kaip buvo iki pandemijos, niekada nebebus.

„Šie metai mus visus pakeitė 180 laipsnių: tiek pacientus, tiek medikus. Tikimės, kad pavasaris leis atsipūsti, bet prie gydytojų kabinetų nebeliks tų „aš greitai, tik pasiklausti“. Per dieną 6 valandas dirbantis medikas gali priimti 25 pacientus, jiems vidutiniškai skirdamas po 15 minučių. Bet priimtų žmonių skaičius išaugdavo ir iki 40, nes vis atsirasdavo tokių, kurie eidavo be talono arba tas talonas kitą dieną. To nebebus“, – įsitikinęs K. Valantinas.

Anot jo, „išeis iš mados“ ir pasikalbėjimai, pasidejavimai pas medikus.

Komentarai

  • Ilgai buvo slepiama tiesa, nutylima tai, ką gyventojai turėjo žinoti. Kalbos apie sergančius medikus, slaugytojus, slaugos ligoninę, rajono slaugos, senelių namus sklido, bet tikrovė nebuvo garsinama. Kodėl? Ligoninės vadovas vis kalbėjo, kad „ kontroliuojama“. Privalėjo sergantys po 10-14 dienų būti pasveikę ( jei dar ne reanimacijoje) ir eidavo nešioti viruso. Išnešiojo….

  • sita situacija yra 30 metu ,,reformos“ pasekme ir medicina ir svietima 30 metu ,,reformavo“ ,,specialistai,, dasigyvenom iki to, kad sudetingesniu operaciju aukstaitijos regione neatlieka nei pasvalio nei rokiskio ligonines, visa regiona gruda i panevezi, sena sistema, kai gydytojas specialistas buvo arciau zmoniu puikiai sudauze i sipulius, o nauja susiduriusi su apkrovomis pasirodo nepaveza, ir kalti ne medikai o 30 metu ,,reforma“ vykde profesionalai, tai va ir turim tu profu darbo rezultata

  • Pritariu ,,Na“. 30-MEČIO REFORMOS -NAIKINANČIOS. Sunaikino mediciną ir švietimą. Prestižinių specialybių specialistų neatsiranda.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų