G. Kartano nuotr.

Pragaro liepsnose meną saugojo angelas

Pragaro liepsnose meną saugojo angelas

Ištisas tris paras net 1260 laipsnių temperatūroje degę Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo kūriniai pagaliau išimti iš krosnies.

Nuo ryto krosnies atidarymo laukę menininkai neslėpė jaudulio: o kas, jei pragaro verta temperatūra bus iškrėtusi pokštą – porą savaičių kantriai ir kruopščiai lipdyti meno darbai liks suskilę. Kad patirtų kuo mažiau skaudžių emocijų, jei darbams būtų kas nutikę, ir kad šokas būtų ne toks staigus, menininkai netgi prašė krosnį verti kuo lėčiau. Tačiau – o džiaugsme! – atvėrus ją pasigirdo garsūs plojimai. Krosnis keramikų neapvylė.

„Svarstau, kad mūsų kūriniams nieko neatsitiko, nes juos saugojo krosnyje kartu degta angelo statulėlė. Tai ne mūsų darbas, angelą įdėjo krosnies šeimininkė – „Midenės“ keramikos įmonė“, – savo ir kolegų darbo rezultatais džiaugėsi simpoziumo dalyvė iš Latvijos, Daugpilyje gyvenanti ir kurianti Una Gura.

Kalbos ne tik apie meną

U. Gura teigė, kad Panevėžyje vykęs simpoziumas ją labai praturtino, tapo reikšmingu gyvenimo įvykiu.

„Įdomiausia, o gal net juokingiausia tai, kad daugiausia kūrybos paslapčių per šį simpoziumą išmokau iš savo kolegės, atvykusios iš Rygos, šio amato žinovės, profesorės Ligos Skarinos. Ši kūrybos sritis turi daug niuansų, daug paslapčių, gali keramikos mokytis ir mokytis“, – kalbėjo U. Gura.

Savuoju kūriniu po degimo ši menininkė sakė esanti patenkinta, kaip patenkinta ir bendravimu bei užsimezgusia draugyste su simpoziumo dalyviais. Anot jos, simpoziume ir tarpusavyje, ir su menininkėmis iš Baltarusijos nemažai kalbėta ne tik apie kūrybą, bet ir apie politinę situaciją toje šalyje.

„1990-aisiais panašioje situacijoje juk buvo atsidūrusios ir trys Baltijos šalys. Bet tada mes, trys valstybės, vadavomės iš okupacijos. Dabar Baltarusija tą daro viena. Užjautėme koleges iš tos šalies, sakėme, kad jų laukia ilgas ir skausmingas kelias į laisvę“, – kalbėjo Latvijos menininkė U. Gura.

Geriau, nei tikėjosi

Rengiant šį, XXIII Panevėžio tarptautinį keramikos simpoziumą, buvo sumanyta kviesti po 4 Lietuvos, Latvijos bei Baltarusijos menininkus. Vienos kūrėjos atvykti į Lietuvą Baltarusijos valdžia neišleido. Jau kiek anksčiau su mūsų dienraščiu bendravusi keramikė iš Minsko Hanna Medvedeva neslėpė, jog nėra ramu grįžti į savo šalį, kai nežinia, kas ten laukia.

O apžiūrėjusi dar krosnyje išdegtą savąjį kūrinį, Hanna nustebo, kad karštis pakeitė glazūros spalvas.

„Tiesą sakant, darbas pavyko dar geriau, nei tikėjausi“, – džiaugėsi menininkė.

Kūrėja neslėpė, kad dabar jos laukia bene sunkiausia užduotis – sugalvoti kūriniui pavadinimą.

Namo grįš turtingesnė

Latvijos kūrėja Olga Melechina šiam simpoziumui ruošėsi itin kruopščiai, kūrė būsimų darbų eskizus. Bis dėlto laiko kūrybai jai pasirodė mažoka.

„Bet keramikams visada mažai laiko, nes darbus galima tobulinti iki begalybės“, – pripažino Olga.

Menininkė pripažino, jog iš šio simpoziumo tikrai grįš turtingesnė.

„Praturtėjau patirtimi, draugais, žiniomis“, – sakė ji.

Sarkofage užšaldyti drugeliai

Simpoziumo dalyvė panevėžietė keramikė Eglė Čibinskienė sukūrė juodą šamoto dėžę, į kurią žada pritupdyti taip pat šamoto drugelių. Atvėrus krosnį, Eglė lengviau atsikvėpė: degdama dėžė nesuskilo. Ruošdamasi šiam simpoziumui, panevėžietė pasakoja skaičiusi apie augmenijos ir gyvūnijos genofondą, tad įkvėpta pasisemtų žinių stengėsi kurti savotišką sarkofagą trapiesiems gyvūnijos atstovams – drugeliams.

„Mano mintis – atgyjantys, išsilaisvinimą simbolizuojantys prieš tai sarkofage užšaldyti drugeliai“, – kalbėjo E. Čibinskienė.

Kūrėja simpoziume dalyvauja pirmą kartą, o ši menininkų kūrybos šventė jos gyvenime tapo gana reikšmingu įvykiu.

Karantino renginys

Panevėžietis keramikas Egidijus Radvenskas atkreipė dėmesį, kad šis simpoziumas buvo gerokai trumpesnis nei ankstesnieji. Jam skirtos vos trys savaitės, tad kurti, realizuoti menines idėjas teko sparčiau. Anot jo, tikra laimė, kad į simpoziumą apskritai pavyko atvykti menininkėms iš Baltarusijos. E. Radvenskas svarsto, kad mėnuo kitas ir veikiausiai ši valstybė užsidarys nuo pasaulio.

Simpoziumu rūpinęsis Panevėžio dailės galerijos vadovas Egidijus Žukauskas sako, jog šiųmetė keramikos šventė nuo visų kitų anksčiau vykusiųjų skiriasi visų pirma tuo, kad tai – karantino renginys. Karantinas tapo kliūtimi į simpoziumą pasikviesti tolimų pasaulio kraštų menininkus, tad šįkart su Panevėžiu susipažino ir jame kūrė su Lietuva besiribojančių šalių Latvijos ir Baltarusijos kūrėjai.

Jų darbai, su kuriais Dailės galerija pakvies susipažinti jau šį penktadienį, papildys turtingą ir įdomų galerijos kaupiamą keramikos kūrinių fondą.

G. Kartano nuotr.

Galerija

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų