Arkivyskupas Teofilius Matulionis (antras iš kairės), kanauninkas Antanas Misevičius (kairėje), kunigas Augustinas Pronskietis (dešinėje) ir du nežinomi kunigai prie vaišių stalo. Šeduva, 1962 m. pavasaris. Tai viena iš paskutiniųjų palaimintojo Teofiliaus Matulionio nuotraukų, jis mirė tų pačių metų rugpjūčio 20 d.

Iš praeities sugrįžtantys gyvenimai

Iš praeities sugrįžtantys gyvenimai

Į Panevėžio kraštotyros muziejų žmonės atneša ar atsiunčia jų tėvų, senelių išsaugotas fotografijas.

Dar palyginti ne taip seniai – maždaug prieš porą šimtmečių – fotografuoti išmokusi žmonija šiuo išradimu tarsi nutiesė patikimą tiltą į praeitį. Kas, jei ne fotografija, geriau papasakos, kaip prieš penkiasdešimt, šimtą ar dar daugiau metų atrodė tuomet augę medžiai, stovėję pastatai, gyvenę žmonės.

Panevėžio kraštotyros muziejaus fonduose dabar saugoma daugiau kaip 37 tūkstančiai įvairiausių foto- dokumentų, atskleidžiančių daug svarbių praeities faktų bei detalių. Muziejuje saugomos seniausios datuotos fotografijos yra iš 1863 metų. Kelios, kurių tiksli data nenustatyta, gali būti ir senesnės.

Istorijos skyriaus vedėja Zita Pikelytė sako, kad fondai naujomis fotografijomis papildomi nuolat. Žmonės dažnai dovanoja ar pasiūlo įsigyti ir gana vertingų senų fotografijų.

Muziejus nuoširdžiai dėkoja gerbiamai Marinai Kulčinskajai už muziejui padovanotas dvi fotografijas – 20 amžiaus 4-o dešimtmečio Panevėžio apskrityje, Šimonių valsčiuje buvusios Mikierių pradžios mokyklos mokinių su mokytoja Skučaite bei žinomo prieškario fotografo Jono Žitkaus įamžintus jaunavedžius su palyda. Nors sutuoktuvių dalyviai nėra žinomi, nuotrauka leidžia tyrinėti to laikmečio vestuvių, fotografavimosi, aprangos tradicijas.

Nuotraukos į muziejų buvo tiesiog atsiųstos, atkeliavo paštu per Andrių Kanauką. Istorijos skyriaus vedėja sako, kad neturėdamas galimybės gerbiamai M. Kulčinskajai padėkoti asmeniškai, muziejus nori jai padėkoti viešai.

Yra žinoma, kad M. Kulčinskaja – mokslininkė, dėstytoja, rašytoja. Baigusi mokyklą Klaipėdoje, studijavo anglų kalbą. Vilniaus universitete apsigynė baltų ir germanų kalbų istorijos disertaciją. 1994 metais ji persikėlė gyventi į Švediją.

M. Kulčinskaja yra kultūros mecenatė: pasaulio internetiniuose aukcionuose ji perka su Lietuvos istorija susijusius daiktus, kuriuos vėliau dovanoja mūsų šalies muziejams.

Tėvų sukauptas archyvas

Z. Pikelytės teigimu, muziejuje šiuo metu baigiamas tvarkyti dukros dovanotas šviesaus atminimo tėvų – mokytojų Felikso ir Elinos Švelnių fotografijų archyvas. Jame nemažai vertingų portretų, tarp jų ir kunigo Alfonso Lipniūno, daug kitų iškalbingų, vertingą informaciją išsaugojusių nuotraukų.

Iš Suvalkijos kilusiam F. Švelniui teko mokytis kartu su poete Salomėja Nėrimi, ji taip pat yra įamžinta jo jaunystės fotografijose.

Kai kurie žmonės, išlydėję amžinybėn tėvus, senelius, išsirenka atminimui tik keletą jų nuotraukų, o gausiai kauptus senus archyvus tiesiog išmeta ar sudegina. O juk tos nuotraukos daug galėtų papasakoti ir dabarties, ir ateities kartoms.

„Esame dėkingi visiems, kas atneša ar pakviečia mus pačius iš turimų nuotraukų išsirinkti tas, kurios tinka muziejui“, – sako Z. Pikelytė.

Ji prisimena netikėtai į muziejų patekusį kunigo Antano Misevičiaus albumą. Šį albumą, matyt, namus tvarkiusi moteris tiesiog atnešė į vyskupijos kuriją ir paliko, kad daiktas nenusimėtytų. Kurija šį albumą ir dovanojo muziejui. Albumas su 169 nuotraukomis atskleidžia daug įdomios informacijos.

Savo nuotraukas muziejui pasiūlo tremtiniai ar jų vaikai ir pagal jas galima susidarytų daug ryškesnį to sunkaus laikmečio vaizdą.

Daug pasako ir sovietmečiu darytos nuotraukos, įamžinusios kasdienybės bei švenčių akimirkas.

Dabar muziejui pasiūlytas šviesaus atminimo fotografo Antano Gylio negatyvų archyvas, jame taip pat gausu vertingos pažintinės, istorinės medžiagos.

Marinos Kulčinskajos dovana: Mikierių (Panevėžio apskr., Šimonių vlsč.) pradžios mokyklos mokinių su mokytoja Skučaite nuotrauka. XX a. 4 deš.

Pažintis su fotografais

Muziejuje saugoma nemažai fotografo Jono Žitkaus (Žitkevičiaus) darytų nuotraukų. 1931 metais jis P. Puzino gatvėje pasistatydintame name buvo įsirengęs modernią ateljė ir buvo vienas mėgstamiausių tuomečių Panevėžio fotografų.

Klientus traukė ne tik kokybiškai ir estetiškai atliekamas darbas, bet ir pati fotografo asmenybė – malonus bendravimas, atida fotografuojamam žmogui, gebėjimas išsklaidyti įtampą ir susikaustymą, atsidūrus priešais objektyvą.

J. Žitkaus talentu pasitikėjo ir eiliniai panevėžiečiai, ir žymūs Lietuvos žmonės – Panevėžyje pas jį nuolat užbėgdavo nusifotografuoti gimnazistai, jam pozavo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Kazimieras Paltarokas, Julijonas Lindė-Dobilas, Mykolas Karka, Ona Maksimaitienė ir daugelis kitų.

1945-aisiais už raudonojo teroro aukų įamžinimą fotografas buvo nuteistas 10 metų kalėti. Grįžęs iš tremties taip pat dirbo fotografu. Kalėjimuose praradęs sveikatą, dažnai sirgo, gyveno nepritekliuje. Mirė 1975 metais.

Be šio fotografo, Panevėžyje dirbo ir daugiau gabių meistrų, jų darytos nuotraukos taip pat vertybė.

Z. Pikelytė sako, kad jos dėmesio centre dabar yra Antanas Patamsis. Apie karo metais į Vakarus pasitraukusį fotografą nieko nežinoma, jo likimo pėdsakai pamesti. Tačiau jo fotografijų buvo išlikusių.

O kai kartą parodoje buvo eksponuota A. Patamsio senojo Panevėžio nuotrauka, atsišaukė šio fotografo anūkas.

Muziejus buvo parengęs virtualią parodą „Tarpukario Panevėžio fotografai ir fotografijos“, kurioje rodyti to laikotarpio fotografų užfiksuoti panevėžiečių portretai, grupinės nuotraukos.

Nuotraukų autoriai, be J. Žitkaus ir A. Patamsio, buvo A. Gutneras, L. Greiseris, Icikas Fridas, Jankelis Trakmanas, J. Paura, Juozas Šukis, A. Kerbelis, fotografų ateljė „Foto Centras“ ir „Foto-Studija“.

Įprasta, kad eksponuojant nuotraukas daugiausia dėmesio skiriama jose užfiksuotiems asmenims. Tačiau parodoje siūlyta atkreipti dėmesį į fotografų darbą, į nuotraukos kompoziciją, formatą, vaizdo formą, atspalvius ir šešėlius bei kitas miesto fotografų naudotas meninės raiškos detales.

Parodas rengianti Z. Pikelytė viena iš keleto profesionalių fotografijos paveldo tyrinėtojų Lietuvoje. Jos specializacija – regionų fotografijos praeitis, pagrindinis dėmesys sutelktas Panevėžio miestui ir rajonui. Dirbdama šioje srityje ilgus metus ji pasiekė reikšmingų rezultatų, sukaupta, patikrinta, įvertinta ir paskleista svari informacija apie regiono fotografus, jų darbus.

PKM 36626 Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja Zofija Žemaitienė. 1934 m. Kraštotyros muziejaus nuotr.

Marinos Kulčinskajos dovana: Mikierių (Panevėžio apskr., Šimonių vlsč.) pradžios mokyklos mokinių su mokytoja Skučaite nuotrauka. XX a. 4 deš.

PKM 37475-138 Kunigas Antanas Misevičius (gimė 1902 m. kovo 7 d. Aleksandravos k. (Raguvos parapija, Panevėžio r., mirė 1976 m. birželio 1 d. Ramygaloje) su dviem moterimis nežinomoje sodyboje prie kryžiaus. Apie 1930 m.

PKM 37468_001 Arkivyskupas Teofilius Matulionis (antras iš kairės), kanauninkas Antanas Misevičius (kairėje), kunigas Augustinas Pronskietis (dešinėje) ir du nežinomi kunigai prie vaišių stalo. Šeduva, 1962 m. pavasaris. Tai viena iš paskutiniųjų palaimintojo Teofiliaus Matulionio nuotraukų, jis mirė tų pačių metų rugpjūčio 20 d.

Komentarai

  • Ar nepanašu, kad stovi jaunas kun. mons. Jonas Juodelis?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų