Pradėtas tyrimas dėl Panevėžio medikių elgesio deklaruojant interesus

Pradėtas tyrimas dėl Panevėžio medikių elgesio deklaruojant interesus

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) neseniai nustačius, jog nemažą dalį didžiųjų šalies gydymo įstaigų užsakymų laimi joms paramą skiriančios įmonės, dabar į medikus dėmesį atkreipė ir etikos sargai. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl 58 sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų – dviejų Panevėžio gydytojų, elgesio. Įtariama, kad jie galbūt laiku ar tinkamai nedeklaravo narystės įvairiose profesinėse asociacijose.

Pusė šių specialistų eina vadovaujamas pareigas – yra įvairių skyrių vedėjai, įstaigų vadovų pavaduotojai, centrų vadovai.

Etikos sargų dėmesio centre atsidūrė Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Eugenija Reinikovienė bei laboratorijos buvusi vedėja Nijolė Sapeliauskienė. Ligoninės atstovo spaudai Vytauto Riaubiškio teigimu, N. Sapeliauskienė dar nuo praeitų metų rudens šioje gydymo įstaigoje nebedirba. Ji pasitraukė iš pareigų – išėjo į pensiją.

E. Reinikovienei žinia, kad etikos sargai susidomėjo jos naryste profesinėje asociacijoje, buvo didelė naujiena.

„Jau 40 metų esu asociacijos narė, moku mokesčius. Ką dar turėjau padaryti?“ – stebėjosi gydytoja.

Aiškinsis narystę

VTEK atstovės spaudai Eglės Ivanauskaitės teigimu, tyrimo metu komisija aiškinsis, ar kilo pareiga N. Sapeliauskienei deklaruoti ryšį su Lietuvos laboratorinės medicinos draugija, o E. Reinikovienei – su Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija.

„Dėl visų tiriamų 58 asmenų aplinkybės tos pačios. Bus aiškinamasi, ar buvo tinkamai deklaruota, ar nepavėluota tą padaryti, ar visai nedeklaruota.

Ši pareiga kyla iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo. Jis taikomas dideliam ratui asmenų, taip pat ir viešajame sektoriuje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Pradėtas tyrimas dar nereiškia, kad buvo padarytas pažeidimas“, – kalbėjo E. Ivanauskaitė.

Anot jos, tyrimas pradėtas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gavus informacijos dėl 58-ių sveikatos priežiūros specialistų. Ją analizuoja VTEK sudaryta darbo grupė.

Daugiausia tiriamų specialistų dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – atitinkamai 25 ir 12. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje – 5, Šiaulių ligoninėje – 4, Nacionaliniame vėžio institute, Klaipėdos universitetinėje, Alytaus S. Kudirkos ligoninėse – po 2, o Greitosios medicinos pagalbos stotyje, Vilniaus universitetinėje, Klaipėdos bei Radviliškio ligoninėse – po vieną specialistą.

Tendencijos – tik sutapimas?

Lapkritį STT paskelbė nustačiusi atvejų, kai paramą Lietuvos ligoninėms arba su jomis susijusioms įmonėms suteikę juridiniai asmenys laimi šių gydymo įstaigų viešuosius pirkimus. STT duomenimis, esama tendencijų, jog didžiosiose Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse tokiomis aplinkybėmis neretai laimima didžiausia ligoninių viešųjų pirkimų dalis.

STT duomenimis, 44 juridiniai asmenys (t. y. 27 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei ir laimėjo 66 proc. (apie 27 mln. Eur) šios gydymo įstaigos atliktų viešųjų pirkimų vertės.

„Tyrimo metu gauti rezultatai signalizuoja apie galimus interesų konfliktus ir sukuria regimybę, kad ligoninėse organizuojant viešuosius pirkimus bei priimant paramą iš viešųjų pirkimų laimėtojų gali egzistuoti korupcija”, – tokią statistiką po atlikto tyrimo lapkritį įvertino STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Komentarai

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų