M. Garucko nuotr.

Pradėsime gyventi žiemos laiku

Pradėsime gyventi žiemos laiku

Jau šį sekmadienį, ketvirtą valandą ryto, vėl teks persukti laikrodžio rodykles viena valanda atgal. Nors laiko kaitaliojimas erzina dažną žmogų, galima guostis bent tuo, kad perėjus prie žiemos laiko bent valandą bus galima ilgiau pasivartyti šiltoje lovoje. Tikėtina, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje persukamos laikrodžio rodyklės.

Europos Komisija dar rugsėjį pranešė siūlanti Europos Sąjungos narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų. Tokį sprendimą EK priėmė surengusi Europos Sąjungos piliečių apklausą. Net 84 proc. ES piliečių nurodė pritariantys siūlymui panaikinti laiko keitimą du kartus per metus. Lietuvoje šis rodiklis siekė 91 proc. respondentų.

Sezoninio laiko siūloma atsisakyti nuo 2021 metų. Kokį laiką taikyti – vasaros ar žiemos – nuspręstų pačios bendrijos narės. Paskutinis privalomas laiko keitimas įvyktų kitų metų kovo 31 dieną. Žiemos laiką norinčios taikyti šalys dar turėtų pasikeisti laiką spalio 27 dieną. Nuo tos dienos laiko sukiojimas nebebūtų galimas.

Europos Sąjunga vasaros ir žiemos laiką kaitaliojo 12 metų. Daugumoje Europos šalių tokia praktika atsirado taupant energiją per Pirmąjį pasaulinį karą. Vėliau laikrodis vėl buvo sukiojamas per Antrąjį pasaulinį karą ir 8-ame dešimtmetyje kilus energetikos krizei. Neva ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką. Tačiau laiko kaitaliojimas ne tik erzina žmones, bet ir pasireiškia trumpalaikiais sveikatos sutrikimais, o ekonominė nauda – labai abejotina.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų