Delfi nuotr.

Popiežiaus žinia į kiekvieno širdį: tokios vienybės lietuviams reikėjo

Susitikti su į Lietuvą atvykusiu šventuoju tėvu popiežiumi Pranciškumi žmonės plūdo iš visos Lietuvos. Į istorinį vizitą ir kvietimui maldai atsiliepė ir daugybė panevėžiečių. „Sekundės“ kalbinti pašnekovai atviravo, kad tai buvo kaip niekad šiltas, atviras ir jautrus susitikimas.

Širdžių šiluma

Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė pasakojo, kad iš anksto vykti į susitikimą su popiežiumi neplanavo, tačiau sulaukė kvietimo kartu su kitais tūkstančiais maldininkų.

„Tai buvo labai spontaniškas kvietimas, tačiau palietęs kažką viduje. Net nesitikėjome, kad pavyks iš taip arti pamatyti popiežių – stovėjome vos 4-5 metrai nuo jo. Tas žvilgsnių susitikimas ir užplūdusi šiluma – sunkiai paaiškinama“, – kalbėjo S. Myškienė.

Popiežius jai pasirodė be galo paprastas, šiltas ir jautrus žmogus, o šypsena tiesiog užburianti. Ir tai pajuto ne tik ji, bet ir aplink stovėję žmonės. Nors atvykstančio popiežiaus teko laukti gana ilgai, ta ypatinga visus supanti dvasinė atmosfera leido pamiršti kojų skausmus ir kitus nepatogumus. Net senukai, pasiramsčiuodami lazdelėmis, laukė ypatingojo susitikimo.

„Šis popiežius turi kažką ypatingą, gal ne veltui jo išrinkimo taip ilgai laukė visas pasaulis. Sekmadienį jau neturėjome galimybės išvykti į Kauną, tačiau mišias stebėjome per televizorių“, – atviravo S. Myškienė.

Ji įsitikinusi, kad tokio įvykio Lietuvai labai reikėjo. Visi buvusieji Vilniuje pajuto sunkiai apsakomą bendrystės jausmą – tikriausiai toks pat aplankė tik tada, kai lietuviai stovėjo Baltijos kelyje susikibę už rankų.

„Kažkoks nenusakomas jausmas, lyg šis vizitas suvienijo Lietuvą. Mes dažnai gyvename įsisukę į rutiną ir pamirštame tai, kas gyvenime svarbiausia. Šio stipraus vidinio užtaiso reikėjo, kad pajustume tikruosius, dvasinius turtus“, – įsitikinusi S. Myškienė.

Žvilgsnis per fotoaparato objektyvą

Lietuvoje garsus fotomenininkas, panevėžietis Valentinas Pečininas į popiežiaus kelią Lietuvoje bandė pažvelgti pro fotoaparato objektyvą. Šventojo Tėvo žingsnius jis fiksavo tiek Vilniuje, tiek ir Kaune. Kaip pasakojo V. Pečininas, jis turėjo galimybę fotografuoti popiežių kartu su mūsų šalies prezidente Dalia Grybauskaite, vėliau Katedros aikštėje vykusiame susitikime su jaunimu bei sekmadienį Kaune.

„Iš Vilniaus grįžau gana vėlai, praktiškai miegojau porą valandų, bet jaučiuosi labai gerai, pakylėtas kaip niekad. Tai unikalus momentas, kai gali prie popiežiaus savo fotografija prisiliesti iš taip arti. Žinoma, viską fiksavau per fotoobjektyvą ir negaliu taip džiaugtis kaip kiti tikintieji, bet buvo be galo įdomu“, – atviravo žinomas fotomenininkas.

Labiausiai jį sužavėjo tas visuotinis žmonių džiaugsmas, o ypač gilų įspūdį paliko šeštadienį Katedros aikštėje vykęs susitikimas su jaunimu, kurį lydėjo ovacijos ir euforija. Pasak V. Pečinino, jauni žmonės labai atvirai ir nuoširdžiai džiaugėsi popiežiaus vizitu. Ir jų buvo labai daug. Tačiau labiausiai nustebino žmonių draugiškumas ir paslaugumas. Jis pats ilgai negali stovėti vienoje vietoje, dėl kelio traumos menininką kankina skausmai. Tai pamatę jauni dvasininkai fotomenininkui pasiūlė sulankstomą kėdutę bei vandens. Nors žmonių minios didžiulės ir prasibrauti arčiau itin sudėtinga, bet minioje stovėję draugiškai prileido V. Pečininą arčiau, kad tik šis galėtų padaryti įspūdingesnių nuotraukų.

Kaip gražu, kai visi rūpestingi ir draugiški, net vandens ir sulankstomą kėdutę pasiūlė. Žmonių pilna, bet jaunimas užleido į priekį. Jaunoji karta mane labai maloniai nustebino“, – kalbėjo V. Pečininas.

Fotomenininko teigimu, Vilniuje buvo labai daug jaunimo, o Kaune – neįgaliųjų ir senjorų, bet kai popiežius Pranciškus atvyko į susitikimą, ovacijų buvo ne ką mažiau. Laikinojoje sostinėje buvo labai šaltas rytas, tačiau prasidėjus susitikimui, nušvito saulė, kartu sušildydama ir tikinčiųjų širdis. Be to, jam kaip fotomenininkui geresnės sąlygos fotografuoti buvo Kaune.

„Pajutau didžiulį emocinį užtaisą, o kartu ieškojau meninės fotografijos, kuri papildytų mano fotografijos ciklus. Jau turiu apie Tėvą Stanislovą, Dalai Lamą, o dabar turėsiu ir ciklą su popiežiumi Pranciškumi. Manau, kad pavyko. Buvo sunku, kai teko tiek stovėti ir laukti, bet tikrai buvo verta“, – kalbėjo V. Pečininas.

Laimino net gamta

Į susitikimą su popiežiumi tiek Vilniuje, tiek ir Kaune skubėjo ir Vaidas Šukys, išgarsėjęs tuo, kad nutapė Šventojo Tėvo paveikslą Panevėžio katechetikos centre Marijonų gatvėje. Kaip pasakojo Vaidas, įspūdžiai – tik patys geriausi. Susitikime Vilniaus Katedros aikštėje jis pasijuto lyg per jaunimo dienas, kai bendrai maldai ir pasibuvimui susirenka tūkstančiai jaunų žmonių. Tačiau labiausiai širdį palietė šilti ir nuoširdūs Šventojo Tėvo pamokslai, skirti visiems, bet kartu ir kiekvienam atskirai. “Popiežius patarė, kad turėtume labiau žiūrėti į kitus ir mažiau savęs, nes žmonija darosi pernelyg egoistiška. Pranciškų mačiau iš gana arti, pajutau tą jo paprastumą ir šiltumą. Jis tarsi visų žmonių senelis, toks globojantis, patariantis, saugantis”, – pasakojo V. Šukys.

Pašnekovo teigimu, nors orai šias dvi dienas nelepino, tačiau susitikimo metu, rodos, ir gamta jam nusilenkė. Vilniuje, tik atvykus popiežiui, nustojo lyti ir suspindo saulė, o Kaune dangų papuošė vaivorykštė.

“Palaiminus Pranciškui, tarsi pajutau norą gyventi, kurti, eiti pirmyn. Sunkiai nupasakojamas vidinis džiaugsmas, kad esi laisvas veikti, o sunkumai tarsi pasitraukė. Šventoji dvasia veikia per popiežių. Pajutau, kad palaiminimas yra kažkas tikro, ne tik tradicija. Tai šviesa iš dangaus”, – po susitikimo su popiežiumi kalbėjo V. Šukys.