Skaičiuojama, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo beveik šimtu eurų didesnis nei pernai tokiu metu. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Pompastiškų skaičių ir piniginės akistata

Pompastiškų skaičių ir piniginės akistata

Lietuvių atlyginimai pastaruosius metus augo beveik dešimtadaliu – tokiu šuoliu šalis išsiskiria visoje Europoje.

Tačiau atlygio konsultantai ragina neskubėti džiaugtis: lietuviai Senajame žemyne vis dar uždirba beveik mažiausiai, pačioje šalyje regionų atlyginimai gerokai atsilieka nuo sostinės ir apskritai ne kiekvieno darbuotojo kišenė jaučia deklaruojamą pinigų svorį.

Pakilo šimtu eurų

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį svyravo: kai kuriose šalies apskrityse jis nuo žiemos mažėjo, kai kuriose – didėjo.

Tačiau apibendrinus visus rodiklius, aiškėja, kad tautiečių atlyginimai gerokai augo. Skaičiuojama, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas pirmąjį šių metų ketvirtį pakilo iki 966 eurų ir buvo beveik šimtu eurų didesnis nei pernai tokiu metu.

Tokius optimistiškai nuteikiančius pokyčius pajuto toli gražu ne visi.

Panevėžietė Vitalija ne vienerius metus pluša laidelių gamybos ceche, vienoje ne vietinio kapitalo Panevėžio įmonėje. Panevėžietė teigia jau senokai į rankas gaunanti apie 530 eurų per mėnesį.

Daugiau uždirbti ji sako galinti nebent triūsdama viršvalandžius arba per šventines dienas. Tada, pasak pašnekovės, įmanoma nesunkiai susirinkti ir 700 eurų per mėnesį.

„Ne pirmi metai dirbu, bet kad alga keistųsi, tikrai nejaučiu. Nebent augo tiems, kas minimumą gauna. O mums, jei valandinį tarifą pakelia, priedus numuša ir atlyginimas galiausiai susilygina“, – apie atlyginimų vingrybes pasakoja Vitalija.

Dvylikti tarp savivaldybių

Statistikos departamentas aiškina, kad vidutinį mėnesinį šalies atlyginimą pakėlė padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis bei padidinta MMA, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.

Panevėžio tokie faktoriai, žinoma, taip pat neaplenkė, tad ir vidutinis atlyginimas čia per pastaruosius metus ūgtelėjo dešimtadaliu. Pirmąjį šių metų ketvirtį jis per mėnesį siekė 880 eurų į rankas.

Panevėžiečius atlyginimais lenkia 11 šalies savivaldybių iš 60.

Vilnius tolsta

Tai, kad 1 tūkst. 091 euro į rankas mokamas vidutinis sostinės darbuotojų atlyginimas nuo Panevėžyje plušančių skiriasi beveik 200, nelabai stebina. Vilniaus regionas nuo visos vidurio ir vakarų Lietuvos atsiplėšė per panašią sumą ir toliau tolsta.

Panevėžio vidutinį atlyginimą lenkia ne tik sostinė, bet netgi Akmenės, Jonavos, Kėdainių, Trakų, Mažeikių rajonų bei Elektrėnų ir Visagino savivaldybės.

O štai Šiaulių mieste atlyginimai dar mažesni nei Panevėžyje. Čia vidutinė mėnesio alga I metų ketvirtį buvo 858 eurai.

Panevėžio rajone dirbančiųjų atlyginimas pasiekė beveik 798 eurus atskaičius mokesčius ir per metus užaugo 12 proc. Ši savivaldybė pagal vidutinį algos dydį užima ganėtinai žemą 32 vietą iš 60-ies savivaldybių.

Mažiausiai šalyje uždirbama Zarasuose, kur vidutinis mėnesinis atlyginimas nesiekia 700 eurų. Vos daugiau Varėnos, Druskininkų rajonuose.

Šių metų pirmuosius tris mėnesius šalyje vidutiniškai dirbo apie 1,2 mln., Panevėžio mieste – 35 000, rajone – 8 300 gyventojų. Tik pastarojoje savivaldybėje per metus darbuotojų skaičius vos padidėjo.

„Apibendrinti keliais skaičiais, kas yra darbo rinka ir kaip tos algos keičiasi, sakyčiau, yra labai sudėtinga ir net neatsakinga.“

E. Kajieta

Girtis atsargiai

„Ar tikrai didėjo lietuvių atlyginimai, ar ne, priklauso, kokiu lygmeniu juos vertinsime“, – sako atlyginimo konsultantas Eligijus Kajieta, tokiais klausimais dirbantis su ne viena įmone Lietuvoje.

Anot jo, viskas sveriama per makro arba mikro prizmę. Pirmoji rodo, kad Lietuvoje algos, pasak eksperto, kyla ir itin sparčiai, jų nestabdo net infliacija. Tokiais šuoliais gali pasigirti reta Vakarų Europos valstybė.

Kita vertus, pašnekovo teigimu, reikia žiūrėti, ar žmonės individualiai jaučia tokį finansinį pagerėjimą.

„Stebint atskiras darbuotojų patirtis, jos tikriausiai yra įvairios: vieniems gal visai atlyginimai neaugo, kitiems šoko stipriai, tretiems gal netgi krito“, – sako konsultantas.

Pokyčių piniginėje, anot jo, tikriausiai nepajuto tą patį darbą, toje pačioje vietoje dirbantys, tokius pačius rezultatus pasiekiantys darbuotojai. Tuo metu karjeros siekiantys žmonės, pasak E. Kajietos, tikėtina, algas pasikelia 30–40 proc. Jie nebijo keisti darbų, kilti pareigose, siekia aukščiausios darbo kokybės ir rezultatų.

„Apibendrinti keliais skaičiais, kas yra darbo rinka ir kaip tos algos keičiasi, sakyčiau, yra labai sudėtinga ir net neatsakinga“, – tikina pašnekovas, paaiškindamas, jog viską sulyginanti statistika gali sukelti gyventojų susierzinimą.

Eligijus Kajieta. KAJIETA.EU nuotr.

Eligijus Kajieta. KAJIETA.EU nuotr.

Atlyginimus diktuoja rinka

Darbo rinka, pasak konsultanto, labai įvairiapusė, o dabar labai aktyvi: čia darbuotojų reikia daugiau, nei yra norinčių dirbti. Pandemija jai padarė nemažą poveikį susiaurinusi maitinimo, apgyvendinimo ir panašių paslaugų sektoriaus galimybes.

„Vieni sektoriai pastaruoju metu klestėjo, kiti – tikrai sunkiai kapstėsi nuo žlugimo“, – konstatuoja E. Kajieta.

Tad makroekonomikos lygiu, anot jo, Lietuvai verta lygintis ir didžiuotis. Bet per daug girtis nereikėtų.

Algas darbuotojams, pasak specialisto, visgi labiausiai reguliuoja rinka: darbdaviai moka tiek, už kiek gali gauti reikalingos kvalifikacijos darbuotoją.

Konsultantas džiaugiasi bent tuo, kad įmonės ir įstaigos vis rimčiau stengiasi valdyti atlyginimus, atsižvelgdamos į naujausias Darbo kodekso nuostatas. Visgi lieka ir tokių darbdavių, kurie, pasak pašnekovo, algas skaičiuoja bei išmoka neskaidriai. Tokie dalykai, konsultanto nuomone, smarkiai kerta per darbuotojų motyvaciją ir jų pasitikėjimą darboviete.

Dešimtmečio šuolis

Eurostato tarnybos duomenimis, praėjusiais metais vieno žmogaus vidutinis metų atlyginimas Europos Sąjungoje siekė apie 24 tūkst. eurų.

Daugiausia uždirbama buvo Šveicarijoje, kur šis rodiklis siekė per 67 tūkst. eurų. Daugiau nei 40 tūkst. per metus uždirbo norvegai, islandai, Liuksemburgo gyventojai. Virš 30 tūkst. eurų per metus gavo Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos, Airijos, Austrijos darbuotojai.

Visos šios turtingosios valstybės vos mažesniais atlyginimais galėjo girtis net ir prieš dešimtmetį.

Tuo metu lietuviai 2011 m. per metus vidutiniškai uždirbdavo tik 5,2 tūkst. eurų. Per dešimtmetį jų atlyginimai užaugo dvigubai ir 2020 m., Eurostato duomenimis, pasiekė 10,5 tūkst. eurų.

Kaimynų latvių algos pernai buvo 9,3 tūkst. eurų per metus, estų – 14 tūkst., lenkų – 10 tūkst.

Už lietuvius mažiau uždirbo kroatai, vengrai, rumunai, bulgarai. Pastarųjų metinė vidutinė alga vienam žmogui sudarė tik 6,3 tūkst. eurų.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų