Panevėžietė R. Galeckienė, prieš dvejus metus ėmusis naujo – atšvaitų gamybos verslo, savotiškai ugdo ir žmonių sąmoningumą, tuo labiau kad dabar stilių galima suderinti su saugumu.

Pomėgis kurti virto verslu

Pomėgis kurti virto verslu

 

Nerti į verslo vandenis visuomet iššūkis ir didžiulė rizika, tačiau panevėžietė Romualda Galeckienė prieš dvejus metus drąsiai ėmėsi kiek netradicinės ir Lietuvoje neįprastos veiklos – pradėjo gaminti atšvaitus, kurie ne tik saugotų tamsiuoju paros metu, bet ir būtų stilinga įvaizdžio detalė.

Daugiau kaip pusė jos rankomis sukurtų atšvaitų iškeliauja į Skandinavijos šalis. Nors iš šios veiklos gaunamos pajamos menkos, kūrėja tikisi, kad sėkmė dar priešakyje. O ir pinigai jai nėra svarbiausi. Labiausiai panevėžietė džiaugiasi, kad po kelių dešimtmečių vėl galėjo prisiliesti prie kūrybos. Tokiame darbe R. Galeckienė mato ir pinigais nematuojamą naudą – kuo daugiau žmonių nešios atšvaitus, tuo mažiau skaudžių nelaimių įvyks keliuose.

Panevėžio rajone, Daukniūnuose, gyvenanti R. Galeckienė sako nuo pat mažumės turėjusi kūrybinę gyslelę. Įgijusi odos dizainerės specialybę, ji kūrė įvairiausius papuošalus iš odos, rankines bei kitas grožybes. Ne viena miesto ponia užsukdavo į nepriklausomybės priešaušryje tuometėje Keturių komunarų, o dabar Savanorių aikštėje veikusią garsiąją dailės parduotuvę, kur buvo prekiaujama ir R. Galeckienės kurtais šedevrais.

„Pasikeitus aplinkybėms, mano darbai tapo nebereikalingi, tad teko ieškotis kitos veiklos. Bet noras dirbti su oda liko, tereikėjo sulaukti laiko, kol vėl galėsiu prie jos prisiliesti“, – šypsosi R. Galeckienė.

Ir tas laikas išmušė prieš kiek daugiau nei dvejus metus. Moteris pastebėjo, kad nors gana nemažai kalbama, kaip svarbu nešioti atšvaitą tamsiuoju paros metu, daugelis juos ignoruoja. Vaikai dar aplipinami šviesą atspindinčiomis juostelėmis ar žaisliukais, tačiau retas suaugęs pasirūpina savo saugumu.

„Gal ir nereikėtų tuo stebėtis, nes gražių atšvaitų suaugusiems žmonėms nėra – arba nuobodžios juostelės, arba vaikiški meškučiai ar šuniukai, visiškai nederantys prie solidaus įvaizdžio. Tad natūraliai gimė mintis pačiai pradėti gaminti atšvaitus, kurie ne tik atliktų savo funkciją, bet ir būtų stilingi, gražūs“, – pasakojo verslininkė.

R. Galeckienės iš natūralios odos kurti atšvaitai ne tik apsaugo, bet ir yra stilinga įvaizdžio detalė.

Sezoninis darbas

Kiek netradicinės veiklos R. Galeckienė ėmėsi su užsidegimu. Anot jos, natūrali oda nors ir kaprizinga, tačiau ją jau prisijaukinusi. Be to, daugybę metų dirba reklamos srityje, tad žino įvairių gudrybių, kaip odą suderinti su kitomis technologijomis, kas iš tiesų yra be galo sudėtinga.

„Tie, kas dirba su oda, nepažįsta reklaminių medžiagų, o reklamos gamintojai bijo odos. Aš pažįstu ir tą, ir tą, tad sumaniau sujungti“, – kalbėjo R. Galeckienė.

Po ilgų paieškų, kaip turėtų atrodyti stilingas atšvaitas, kūrėja pasirinko natūralios odos kutus. Panevėžietė atvira – prieš pasiraitojant rankoves teko nemažai studijuoti, kokio dydžio atšvaitai turi būti, kokios šviesą atspindinčios medžiagos geriausios. Jos tvirtinimu, Lietuvoje yra ne vienas kūrėjas, kuris save pristato kaip atšvaitų gamintoją, bet kai nėra išlaikomi atšvaitų reikalavimai, jų nauda – niekinė. Panevėžietė atšvaitų kūrėja naudoja tas pačias medžiagas, iš kurių siuvamos ugniagesių gelbėtojų, greitosios pagalbos ar policijos pareigūnų uniformos.

„Norisi, kad žmonės atšvaitus nešiotų rūpindamiesi saugumu. Dar prieš imdamasi šios veiklos mačiau, kad tai neužpildyta niša. Visgi puikiai suprantu, kad Lietuvos rinka per maža, o ir mūsų žmonių sąmoningumas šiuo klausimu dar labai menkas“, – kalbėjo verslininkė.

Atšvaitai – sezoninė prekė. Jų pirkimas paprastai prasideda rudenį ir baigiasi kovo mėnesį. O ši prekė neturi galiojimo termino. Tinkamai prižiūrimas, iš natūralios odos gamintas atšvaitas tarnauja labai ilgai. Tad R. Galeckienė pradėjo dairytis į užsienio rinkas, kur tamsusis periodas trunka ilgesnį laiką, o ir žmonių sąmoningumas didesnis.

„Pavyzdžiui, daugelyje Skandinavijos šalių, o visai neseniai ir Estijoje, buvo įvestos baudos pėstiesiems, kurie tamsiuoju paros metu nesegi atšvaito. Tokios auklėjimo priemonės jau duoda vaisių – auga žmonių sąmoningumas“, – pažymi R. Galeckienė.

Verslumo pamokos

Praverti vartus į užsienio rinkas verslo naujokui – nemenkas iššūkis. Panevėžietė džiaugiasi, kad verslo pradžioje ji turėjo puikų „Versli Lietuva“ mentorių, kuris ne tik padėjo sukaupta patirtimi, bet ir palaikė bei skatino verslininkę.

„Maniau, kad jeigu gavau mentorių, nieko nebereikės daryti pačiai. Bet jis mane prispaudęs tiek darbų uždavė, kad atrodė, jog daugiau nieko nebenoriu. Liepdavo rasti po penkis šimtus partnerių, kas iš pradžių atrodė sunkiai suvokiama. Bet dabar labai džiaugiuosi gautomis verslumo pamokomis“, – šypsosi atšvaitų kūrėja.

Į jos kvietimą bendradarbiauti atsiliepė nemažai Skandinavijos šalių įmonių. Tik bėda, kad, pavyzdžiui, Suomijoje privalu savo produkciją sertifikuoti, o švedams reikalingi kilmės dokumentai. Būtent dėl ilgų biurokratinių procedūrų daugiausia Romualdos produkcijos eksportuojama į Norvegiją, kur nereikalaujama įvairių sertifikatų. Taip pat dalis atšvaitų parduodama kaimyninėje Estijoje.

Be abejo, panevėžietė savo kūrybos vaisius parduoda įvairiose mugėse, kur, anot R. Galeckienės, savotiškai pasitikrina lietuvių skonį. Prieš kelias savaites ji pristatė ir visiškai naują atšvaitų modelį, tinkantį tiek vyrams, tiek moterims, tiek ir paaugliams.

„Kas supranta rankų darbą ir natūralias medžiagas, tokius atšvaitus vertina. Mano pirkėjas yra vyresnio amžiaus, jaunimas labai jau skersai į atšvaitus žiūri. Lietuvoje yra dar viena atšvaitų kūrėja, jos kūriniai jau kitokie, tad ir pirkėjai gerokai jaunesni. O iš Kinijos atkeliaujantiems pigiems atšvaitams konkurencijos nejaučiu – kam nereikia jokio, tas neperka nei kiniško, nei lietuviško. O kas supranta, kad reikia atšvaito, renkasi atsakingiau“, – pasakojo verslininkė.

Anot Romualdos, natūrali oda nors ir kaprizinga, tačiau ją jau prisijaukinusi.

Užklasinė veikla

Panevėžietė pastebi, jog lietuvių požiūris toks, kad jiems nieko blogo kelyje negali atsitikti. Dažniausiai paklausus, kodėl nesegi atšvaito, atsakymas būna standartinis – pėstute vaikštau labai mažai, visur su mašina. Bet būtinai pasipiktina tais, kurie nenešioja atšvaito ir vilki tik tamsiais drabužiais.

„Kai toks požiūris pasikeis, gal ir situacija mūsų keliuose pagerės“, – įsitikinusi R. Galeckienė.

Beje, ir jos kurtus atšvaitus vartotojai dažniausiai renkasi juodus – tokie sudaro net 70 proc. parduodamos produkcijos. Nors pasirinkimas tikrai didelis – nuo žemiškų rudų, pilkų, raudonų iki ryškių dangaus mėlynumo ar samanų spalvų.

„Norvegai iš pradžių taip pat sakė, kad juodų atšvaitų nenori. Bet kai pabandyti pasiėmė vieną partiją, išpirko visus iš karto. Visgi juoda yra klasika visur“, – kalba kūrėja.

Jos rankose gimstantys atšvaitai išmarginti įvairiais raštais, ornamentais, gyvūnų figūromis. Pasak verslininkės, oda diktuoja savo sąlygas, privalu išlaikyti reikalaujamą atšvaito plotą nors minimaliai, tad ne visas dizaino idėjas galima įgyvendinti. O tai, kas paprasta, neretai būna nuobodu. Tačiau ji visuomet ieško kažko naujo ir originalaus. O odos bei šviesą atspindinčios medžiagos atraižas panaudoja dekoruodama drabužius ar galanterijos gaminius. Draugai Romualdai mestelėjo ir dar vieną idėją – gaminti medžiaginius maišelius, dekoruotus atšvaitais. Tačiau R. Galeckienė pripažįsta, kad kol kas nepavyko rasti gamintojo, kuris galėtų pasiūti kokybiškus, bet nebrangius daugkartinio naudojimo maišelius.

Kūrėja šypsosi pagamintų atšvaitų namuose nekaupianti. Paprastai taip jau nutinka, kad padarius daugiau vienų, būtinai daugiau paprašoma kitokių. Kol kas R. Galeckienė su savo verslu puikiai susitvarko ir viena. Tiesa, kai jau prisėda prie darbo, dažnai namiškiai lieka be vakarienės.

„Pradžia niekada nebūna lengva. Norint gauti daugiau, reikia ir daugiau investuoti į reklamą, važinėti po parodas. Jeigu tai darai po truputį, tėra kaip pomėgis. Ir man kol kas tai labiau užklasinė veikla, kuri duoda pajamų. Bet gal kada darbo apimtys taip išaugs, kad teks ieškoti pagalbininkų“, – sako atšvaitų gamintoja.

Galerija

Komentarai

  • O kur galima tokių gražių atšvaitų nusipirkti? Nejaugi parduodate tik parodose ir išvežate į užsienį?

    • Atsakyti
  • Puikus straipsnis, bet trūksta informacijos, kur būtų galima nusipirkti tų atšvaitų.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų