Politikų turtai ir piniginės storis visuomet domino žmones. Turto deklaracija atskleidė, kad ir tarp politikų yra turtuolių ir vargšų.

Politikų kišenėse – ir brangenybės, ir skolos

Politikų kišenėse – ir brangenybės, ir skolos

Skaičiuoti svetimus pinigus – vienas mėgstamiausių lietuvių užsiėmimų, ypač kai kalba sukasi apie esančiuosius valdžioje. Dažnam atrodo, kad politikos vandenyse nardantys tautiečiai pinigus žarsto saujomis. Tačiau politikų turto deklaracijos atskleidžia, kad valdžios vyrų ir moterų piniginėse ne tik įspūdingi turtai, bet ir vėjai švilpauja.

Panevėžyje rinktų Seimo narių deklaracijos – ganėtinai kuklios. Ne pirmą kadenciją Seime dirbančio Povilo Urbšio sąskaitoje – vos dviejų mėnesių atlyginimas – 4894 eurai. O jo kartu su žmona Jūrate turimo nekilnojamojo turto vertė siekia kiek daugiau nei 25 tūkst. eurų. Parlamentaras teigė, kad didžiąją dalį gyvenimo dirbo valstybės tarnautoju, tad ir į Seimą ėjo tarnauti žmonėms, o ne pasipildyti kišenę.

„Gal nemoku ūkiškai gyventi. Pomėgių, kurie didintų išlaidas, taip pat neturiu. Gyvenu taip, kad galėčiau tiesiai žiūrėti žmonėms į akis“, – savo finansų aptarinėti nebuvo linkęs P. Urbšys.

Kiek įspūdingesniu turtu gali pasigirti Panevėžio rajone išrinkta valstietė Guoda Burokienė. Jos su vyru Deividu valdomo turto vertė – 245 tūkst. eurų, o sąskaitose – kiek daugiau nei 57 tūkst. eurų. Tačiau politikė kuklinosi, kad tai ne pačios uždirbti turtai, o mamos palikimas.

„Mama mirė prieš trejus metus ir man paliko namą Kaune, Žaliakalnyje. Paveldėjau brangų namą, bet tikrai nesijaučiu turtinga, nes gyvenu iš algos“, – „Sekundei“ teigė G. Burokienė.

Vienas turtingiausių šios kadencijos Tarybos narių – pagal sąrašą „Kartu“ išrinktas Rimantas Ridikas (viduryje) tikino, kad iš politikos nepraturtėjo, nes miesto Tarybos nario alga nesiekia nė 200 eurų.

Viską užsidirbo pats

Politikos padangėje kukliai atrodo ir pirmą kadenciją Seime dirbančio buvusio leidėjo bei redaktoriaus Broniaus Matelio turto deklaracija. Politikas nurodo, kad jo nekilnojamasis turtas įkainotas kiek daugiau nei 45 tūkst. eurų, žemės sklypai – 8148 eurais, o sąskaitoje – per 9 tūkst. eurų. Tiesa, parlamentaras turi ir 18500 negrąžintų skolų. O iki tol turėtas laikraščio akcijas, kurias įvertino 2896 eurais, perleido savo žmonai.

„Žiniasklaidos verslas nėra pelningas. Laikraštį už vieną litą man padovanojo Gedvydas Vainauskas, nes niekas daugiau jo nepirko, mat turėjo daugiau kaip 600 tūkst. litų skolų. Per visus tuos metus nė karto neišsimokėjau dividendų, nors buvo ir pelningų metų. Pinigus palikau bendrovei, kad būtų iš ko pragyventi atėjus juodai dienai“, – aiškino B. Matelis.

Pradėjus dirbti Seime finansine prasme gyvenimas mažai kuo pasikeitė, nes pajamos išliko panašios. Pasak politiko, jis turi ne vieną kolegą, teigiantį, kad tik pradėję dirbti Seime sau gali leisti gerokai daugiau, mat iki tol uždirbdavo minimalų atlyginimą, iš kurio išlaikyti šeimą tikrai sunku. Bet yra ir tokių, kurie net neima Seimo nario algos, nes jų sąskaitose – milijonai.

„Atėjus į Seimą man gyvenimas nei pablogėjo, nei pagerėjo. Augau daugiavaikėje šeimoje, anksti netekau tėvo, tad iš tėvų negavau nieko. Viską, ką turiu, užsidirbau pats“, – teigė B. Matelis.

Iš politikos nepralobsi

Panevėžio miesto taryboje galima rasti ir solidžias sąskaitas bankuose turinčių, ir paskolų kuprą velkančių politikų. Vienas turtingiausių šios kadencijos Tarybos narių – pagal sąrašą „Kartu“ išrinktas Rimantas Ridikas.

Politikas turi savo reklamos įmonę, kartu yra ir Laisvųjų krikščionių bažnyčios vyresnysis. Drauge su žmona Jūrate jo valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia per 143 tūkst. eurų. O politiko sąskaitose – 157 tūkst. eurų. Be to, nemažai vertybinių popierių bei meno ar juvelyrinių dirbinių, taip pat įmonės akcijos. Tačiau pats R. Ridikas įsitikinęs, kad jo turtai gerokai menkesni. Rožyno mikrorajone esančio nekilnojamojo turto vertė esą kasmet tik krenta, tad ir jo namas tiek nebevertas, kiek nurodyta deklaracijoje. Dar turi medinuką miesto centre, bet gyventi jis dar nepritaikytas.

„Du namai skamba solidžiai, bet iš tiesų jų vertė gerokai kritusi. O turtus susikroviau per daugybę metų tik iš darbo. Svarbu nebijoti imtis atsakomybės ir išdrįsti rizikuoti. Tačiau per tuos metus, kai įsitraukiau į politiką, „nubiednėjau“, nes įmonėje nebegaliu imti tokio atlyginimo, kokio norėčiau. Tiesiog būtų nepatogu prieš kolektyvą, nes darbui nebegaliu skirti tiek daug laiko. Politikoje būti tikrai nėra pelninga“, – šypsosi R. Ridikas.

Ne ką mažiau įspūdingesniu turtu gali pasigirti ir Mantas Leliukas – jo kartu su žmona Inga valdomo nekilnojamojo turto ir žemių vertė siekia per 314 tūkst. eurų. Tačiau bankui vyras skolingas 264 671 eurus. Pasak Tarybos nario, dažnai žmonėms atrodo, kad politika nutiesia kelius aukso puodo link, tačiau yra atvirkščiai.

„Visiška nesąmonė, kad iš politikos galima uždirbti pinigų. Nežinau, gal aš kažko nemoku daryti, bet visi skandalai, interpretacijos, intrigos, kurios lydi politikus, vėliau pakiša koją susirasti darbą. Gerai, kad su šeima turime savo verslą, nes iš tų varganų 200 eurų, kurie mokami Tarybos nariui, neužtektų niekam. Kiek uždirba kiti politikai, net nesigilinau, nes nemėgstu lįsti į kitų gyvenimus“, – atvirai kalbėjo M. Leliukas.

Asketiškas gyvenimas

Gana solidžia per 70 tūkst. eurų sąskaita pasigirti gali ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas. 1885 eurų atlyginimą į rankas gaunantis meras taip pat turi ir šiek tiek vertybinių popierių bei nekilnojamojo turto, kurio vertė – per 54 tūkst. eurų. Tačiau miesto galva teigė, kad didžioji dalis turto sukaupta dar prieš pradedant politinę karjerą – prieš ateidamas į valdžią jis turėjo savo įmonę, užsiimančią architektūriniais sprendimais.

„Tai čia jums atrodo, kad mero alga solidi, bet iš jos tikrai nepralobsi“, – daug apie savo piniginės turinį nelinkęs kalbėti R. M. Račkauskas.

Tuo metu vicemeras Petras Luomanas sukauptais turtais pasigirti negali, nors teko dirbti tiek miesto valdžioje, tiek ir Seime. Jo banko sąskaitoje – kiek daugiau nei 20 tūkst., dar 9 tūkst. įvertintas automobilis. Tačiau nuosavo kampo taip ir neįsigijo – iki šiol gyvena uošvių namuose.

Buvusio mero Vitalijaus Satkevičiaus turto deklaracija – dar kuklesnė. Tarybos narys nurodo, kad jo su žmona nekilnojamasis turtas vertas kiek daugiau nei 12 tūkst. eurų (tokia suma politikas įvertino savo 2 kambarių butą), o santaupų – vos 3 tūkst. eurų.

„Turiu butą ir mašiną, man to ir užtenka. Kai meru dirbau, irgi taip pat gyvenau. Bet tada gaudavau vos 1200 eurų į rankas ir tai aplinkiniams užkliūdavo, kad alga per didelė“, – sakė V. Satkevičius.

Investicija į senatvę

Panevėžio rajono savivaldybės taryboje – gerokai daugiau politikų, galinčių pasigirti įspūdingesniais turtais. Tačiau čia yra ir tokių, kurių kišenėse švilpauja vėjai.

Štai jauniausias Tarybos narys Jonas Gritėnas nurodė, kad neturi nei turto, nei santaupų, nes vargšui studentui dar padeda tėvai.

Kiek daugiau kaip 200 eurų deklaravo turinti ir jaunoji socialdemokratė Modesta Petrauskaitė. Mergina sakė, kad nors dirbo Seimo nario padėjėja, turtų nesusikrovė. Kita vertus, pinigai jai niekada nebuvo svarbiausia – daug svarbiau, kad pats darbas būtų įdomus.

„Seimo nario padėjėjos alga buvo vos kiek daugiau nei 300 eurų, nes dirbau tik puse etato, tai visus tuos pinigus ir pravalgiau. Daug kur dirbu savanoriškais pagrindais, svarbu, kad užtektų duonai ir nueiti į kiną ar teatrą, kurį labai mėgstu. Papildomas nulis sąskaitoje tikrai nieko nelemia, svarbiausia, ką įdėsi į savo vidų“, – mano M. Petrauskaitė.

Kol jaunieji Tarybos nariai dar turtų neįgijo, vyresnieji jau rūpinasi, kur investuoti uždirbtus pinigus. Štai ūkininko Antano Zopelio nekilnojamasis turtas vertinamas 120 tūkst. eurų, o žemės – 133 tūkst. Politikas deklaravo, kad dar turi įvairių meno ar juvelyrinių dirbinių, vertų 51 tūkst. Eur, bei sąskaitose per 60 tūkst. eurų.

Nedaug nuo jo atsilieka ir Jonas Kaušakys. Verslininko sąskaitoje – 32 tūkst. eurų, tačiau nekilnojamojo turto bei žemių vertė siekia beveik 150 tūkst. eurų. Be to, vyras nemažai investavo į meno bei juvelyrinius dirbinius – jie įvertinti 112 808 eurais.

Į ateitį investuoja ir rajono meras Povilas Žagunis. Jo sąskaitoje – įspūdinga 122 tūkst. eurų suma, o vertybinių popierių vertė – 300 000 eurų. Meras yra ne kartą sakęs, kad vertybiniai popieriai – kol kas saugiausios ir patikimiausios investicijos.

„Visi mano turtai deklaruoti, rūpinuosi senatve pats, kad nereikėtų niekam kitam manimi rūpintis“, – nedaugžodžiavo P. Žagunis.

Deklaruoti turėtų visi

Turtingiausiu Panevėžio rajono politiku pagrįstai gali vadintis verslininkas Jonas Katinas. Net kelis verslus turinčio J. Katino su žmona Nijole turtas siekia 912 664 eurus. Kaip sakė politikas, visa tai – 27-erių metų sunkaus darbo vaisiai. Už kuriuos jis dėkingas ir savo darbuotojams.

„Mano sumanumo ir darbštaus kolektyvo dėka pagavome tą aitvarą. Ir Lietuvoje sąžiningai ir daug dirbant galima užsidirbti ir gyventi. Daugybė svetur išvykusių žmonių taip pat galėjo likti ir kurtis Lietuvoje, kol į žmones nebus žiūrima kaip į didžiausią mūsų šalies turtą, tol turėsime tokią emigraciją“, – mano J. Katinas.

Kita vertus, jis įsitikinęs, kad dalis lietuvių tiesiog iš inercijos dejuoja, kaip blogai gyventi Lietuvoje. Jeigu būtų įvesta prievolė visiems be išimties deklaruoti savo turtą ir pajamas, pamatytume, kaip iš tiesų gyvena lietuviai.

„Mano nuomone, visuotinis turto deklaravimas turi būti privalomas, tada nebereikėtų turto slėpti pas močiutes ar tetas. Paaiškėtų tikroji tiesa ir gerokai sumažėtų šešėlis, deja, priimti visuotinę turto deklaraciją vis dar pritrūksta valios“, – apgailestavo J. Katinas.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų