Politikės trumpa atmintis įvarė į spąstus

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.07.28 09:10

Progų pasisakyti nepraleidžianti, prašančiųjų pagalbos aktyvi gynėja Panevėžio savivaldybės tarybos narė Gema Umbrasienė praranda atmintį, kai klausimas jai nepatogus. Politikės stebėtinas užmaršumas varo į neviltį panevėžietę Vidą Navickienę, minančią Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) slenksčius.

Pastarosiomis dienomis moteris sulaukė reikalavimo pateikti 2015 ir 2016 metų Panevėžio moterų ir jaunimo užimtumo centro pelno ataskaitą. VMI nurodo V. Navickienę esant šio centro direktore, tad įstatyme numatytą prievolę turinti vykdyti.

Nors, Registrų centro duomenimis, V. Navickienė centrui vadovauja nuo pat jo įregistravimo dienos – 2000-ųjų gruodžio, panevėžietė tikina direktore nebuvusi nė dienos ir net nė valandos. O apie tokias atsakingas pareigas visuomeninėje organizacijoje sužinojusi vos prieš keletą metų ir vėlgi – iš tos pačios VMI.

Kėlė įtarimų

V. Navickienė neslepia stovėjusi prie Panevėžio moterų ir jaunimo užimtumu turėjusio rūpintis centro ištakų. Kurti tokią organizaciją buvo jos ir bendraminčių idėja.

„Panevėžiui buvo sunkūs metai. Didelis nedarbas. Ko reikia į tokią padėtį patekusiam žmogui? Ištrūkti iš namų, bendrauti. Manėme, kad idėja tikrai gera“, – „Sekundei“ pasakojo V. Navickienė.

Tai buvo su politika jokių sąsajų neturinčių aktyvių moterų veikla. Į jų organizuojamus susitikimus panevėžietės rinkdavosi klausytis lektorių, pasidalinti savo istorijomis. Kartą aktyvistės sulaukė būrelio moterų iš tuometės Naujosios demokratijos (moterų) partijos, vadovaujamos Kazimiros Prunskienės.

„Jos pasisiūlė prisidėti ir iškėlė mintį kreiptis į Gemą Umbrasienę, esą ji, kaip buvusi merė, yra įtakingas žmogus ir galėtų padėti greičiau įkurti centrą. Aš tam nepritariau. Man visiškai neimponavo mintis naują įstaigą susaistyti su politika. G. Umbrasienė jau tada man buvo sudariusi politinės karjeros siekiančio žmogaus įspūdį. Kirbėjo mintis, kad ir centrą ji gali išnaudoti politiniams dividendams rinkti“, – prisimena V. Navickienė.

Stebino pompastika

Nepaisydamos abejonių, moterys nuėjo pas G. Umbrasienę. Sukirsta rankomis registruoti viešąją įstaigą Panevėžio moterų ir jaunimo užimtumo centrą.

„Intuicija sakė, kad nieko gero iš tokio darinio nebus. Mano akyse G. Umbrasienė nebuvo tinkama lyderė“, – pasakoja V. Navickienė.

Viename iš Panevėžio viešbučių nugriaudėjo pompastiška centro įkūrimo šventė. Naują kūrinį savo atvykimu pagerbė ir K. Prunskienė. Šventės įkarštyje kažkas V. Navickienei tarstelėjo, jog jai, kaip direktorei, derėtų pasakyti kalbą.

„Sakau, kokia aš direktorė? Man niekas nepasakė, kad esu direktorė. Suprantama, kad steigėjai turėtų į tokias pareigas paskirtą žmogų apie tai bent informuoti, o to nebuvo.

Niekas neperdavė man antspaudo, neaptartos jokios centro veiklos gairės“, – tvirtino V. Navickienė.

Stebino Vidą ir šventės pompastiškumas. Keistai atrodė noras švęsti, kai centras dar nė nepradėjęs veiklos.

„Matyt, buvo sužaista kita korta. Į šventę atvažiavo K. Prunskienė, iššautas fejerverkas, kad visi matytų. Tuo centro veikla ir užsibaigė“, – dabar suprato V. Navickienė.

Po griausmingos atidarymo fiestos moteris teigia galutinai apsisprendusi Panevėžio moterų ir jaunimo užimtumo centro veikloje nedalyvauti. Vėliau kartais pasiekdavusios kalbos apie centro nesėkmingą vieną, antrą projektą, kol galop žmonės pradėjo skirstytis.

„Niekur nedėjau parašo, nesilankiau susitikimuose, net nežinojau, ar tokie vyko. Kartą gatvėje sutikta pažįstama paklausė, ar neturiu minčių sugrįžti. Užtikrinau, kad tikrai ne“, – tvirtino panevėžietė.

Politikė ignoravo

Kadaise užgimusią, bet greit išblėsusią iniciatyvą užimti Panevėžio moteris ir jaunimą V. Navickienė buvo jau ir pamiršusi, bet 2010-aisiais sulaukė VMI pranešimo pateikti centro veiklos ataskaitas. Moteris tvirtina tik tada sužinojusi nuo pat įstaigos įkūrimo einanti solidžias pareigas.

„Kad aš užregistruota kaip direktorė, galėjo žinoti tik tie, kurie registravo centrą, tarp jų – steigėja G. Umbrasienė. Logiškai mąstant, ji, kaip tarybos pirmininkė, turėjo neveikliai direktorei arba skambinti ir reikalauti pradėti dirbti, arba ją atstatydinti. Nieko panašaus nevyko“, – tikino V. Navickienė.

Iš VMI žinios apie savo direktoriavimą sulaukusi moteris puolė skambinti G. Umbrasienei. Toji, pernelyg nesileisdama į kalbas ir daug nesiaiškindama, tarsi pažadėjo reikalus sutvarkyti.

„Tarstelėjo, kad gal reikės tą centrą uždaryti, pasakė neturinti laiko kalbėti ir pasiūlė paskambinti kitą dieną. Bet nei kitą, nei dar kitą telefonu man nebeatsiliepė“, – pasakojo V. Navickienė.

Tąkart „popierinė“ direktorė VMI parašė paaiškinimą, penkeriems metams sustabdė įstaigos veiklą ir nusiramino tikėdama, kad aktyvi politikė, miesto Tarybos narė tikrai nenumos ranka ir per tiek laiko pasirūpins V. Navickienę atstatydinti iš vadovų.

Prarado atmintį

Pernai panevėžietę sudomino žinia, kad viešosioms įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms privalu atsiskaityti VMI, kiek gavusios finansinės paramos ir kur ją išleidusios. Pasidomėjusi Registrų centre apstulbo – ji vis dar oficiali centro direktorė!

„Vėl surenku G. Umbrasienės telefoną. Prisistatau, kad skambinu dėl užimtumo centro, dėl to, kad vis dar esu įregistruota kaip jo direktorė. O ji atkerta, kad manęs nepažįsta ir neatsimena: o kas mane iš viso išrinko ta direktore? Sakau, ponia Gema, jūs pati savo parašu mane įregistravote kaip centro vadovę, mano pavardę panaudojot be mano žinios, įtraukėte mane į problemą, man teks VMI pateikti ataskaitas. Ji mane „paguodė“: nenoriu prikarksėti, bet tave mokesčiai „pakabino“, – amą atėmusio pokalbio nepamiršo Vida.

Toks Tarybos narės tonas išmušė žemę iš po kojų.

„Ji viešas asmuo, politikė, turinti rinkėjų ratą. Aš – eilinis žmogus. Po tokių žodžių jaučiausi prastai – mano pavarde galima naudotis, o su manimi šnekėtis – negalima?“ – nusivylė V. Navickienė.

Jaučiasi spąstuose

Prieš bene porą savaičių V. Navickienė vėl sulaukė VMI pranešimo pateikti 2015-ųjų ir 2016-ųjų metų įstaigos pelno ataskaitą. Kaip ir prieš kelerius metų, ji parašė paaiškinimą centrą veiklos nevykdant.

Laimei, VMI mato, kad V. Navickienės vadovaujama įstaiga nėra gavusi jokios finansinės paramos. Visgi direktorei trenkė dar viena žinia. Paaiškėjo, kad prieš 17-iolika metų įsteigtas mistinis centras turi banko sąskaitą. V. Navickienė dar aiškinsis, kas ją atidarė, jei pati, kaip direktorė, niekur nėra pasirašiusi.

Moteris pakliuvusi į tokią aklavietę, iš kurios išeitį galėtų rasti tik centro steigėjai.

„Kaip direktorė neturiu teisės įstaigos uždaryti. Net nežinau, kur ieškoti jos steigėjų. Esu žmogus iš gatvės. Tą bėdą išspręsti gali tik G. Umbrasienė. Ji stovėjo prie centro vairo, ji tebėra oficiali tos įstaigos tarybos pirmininkė“, – guodžiasi Vida.

Nors kitos išeities nemato, politikei ji visgi daugiau nebeskambins.

„Aš jau pakankamai kartų bandžiau su ja pasikalbėti. Skambindavau kas pusę valandos – gi matydavo skambutį, bet neperskambindavo. Kodėl reikia nuo manęs bėgti? Jos vietoje rūpinčiausi padėti tašką. Kai pasiguodžiau moterims, kokių nemalonumų turiu, nuramino: nesistebėk, čia gi Umbrasienė, pradėta – nebaigta, pažadėta – nepadaryta“, – Tarybos narės abejingumas piktino V. Navickienę.

Tokio kuriozo dar nematė

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Aldas Skvarnavičius situaciją vadina kuriozine. Tokio atvejo, kad direktorė prašytųsi atleidžiama, o steigėjai nereaguotų, jis neprisimena. Anot viršininko, V. Navickienė teturi vienintelę teisę – sustabdyti įstaigos veiklą ne ilgiau nei penkeriems metams.

„Vienintele teise, kurią turi, ji ir pasinaudojo. Atsistatydinti gali tik pateikusi prašymą steigėjams“, – aiškino A. Skvarnavičius.

Registrų centro duomenimis, centro steigėjų yra 13-a. Kad būtų svarstomas direktorės atleidimo klausimas, susirinkime turi dalyvauti bent 8-i.

„Bėda, kad V. Navickienė iš steigėjų sąrašo pažįsta tik tris. Kitų neįsivaizduoja, kur ieškoti. Sunku jai iš tos kuriozinės situacijos išeiti. Bet įdomiausia, kad ta viešoji įstaiga dar ir sąskaitą banke turi. Rekomendavau nueiti pasižiūrėti, ar nėra piniginių srautų ir kas ją atidarė“, – stebėjosi Panevėžio VMI viršininkas.

Politikės nusiplauna rankas

Registrų centro duomenimis, viešoji įstaiga Panevėžio moterų ir jaunimo užimtumo centras įregistruota 2000-ųjų gruodį ir iki šiol ji veikia. Nurodoma, kad centrą įsteigė 13-a narių, sudarančių tarybą. Jos pirmininkė – Gema Umbrasienė. Nuo pat įregistravimo dienos iki dabar jokie įstaigos duomenys nėra keisti. Visgi politikė, oficialiai tebepirmininkaujanti aukščiausiam viešosios įstaigos organui – tarybai, aiškina su juo neturinti sąsajų.

Nors Registrų centras G. Umbrasienę nurodo esant jos įsteigtos viešosios įstaigos tarybos pirmininke, politikė ginasi nepamenanti jo vadovų, nežinanti, nė kuo ji užsiima.

„Su tuo centru turėjau reikalų gal tik vienus metus. Po to pasikeitė situacija, likau užkrauta kitom veiklom ir centrui pradėjo vadovauti kiti žmonės. Daugiau nieko nežinau nei apie jo veiklą, nei pati dalyvauju“, – „Sekundei“ aiškino G. Umbrasienė.

Prieš beveik septyniolika metų pompastiškai ir triukšmingai Moterų ir jaunimo užimtumo centrą Panevėžyje atidariusi politikė, nors tebėra tarp jo vadovų, visiškai praradusi atmintį – nepamena, nei kam perduoti viešosios įstaigos steigimo dokumentai, nei antspaudas.

„Jie turi būti perduoti kažkam, kas perėmė iš manęs veiklą. Man iškyla J. Gaidžiūnaitės pavardė. Tai vienintelė pavardė, kurią aš pamenu iš senų laikų“, – svarstė G. Umbrasienė.

Panevėžio tarybos narę, socialdemokratę Janiną Gaidžiūnaitę tokia žinia nustebino. Politikė prisiminė, jog kadaise tarsi kalbėta, kad ji perimsianti vadovavimą, bet esą prie realių veiksmų neprieita. J. Gaidžiūnaitė pripažino sulaukianti gyventojų iš Raginėnų g. 11-ojo namo skambučių dėl viešosios įstaigos išregistravimo iš jų buto.

„Turbūt buvusiame G. Umbrasienės bute tas centras registruotas. Ji gyveno Raginėnų g. Bet aš čia niekuo dėta“, – tikino socialdemokratė.

Visgi tuo sunku patikėti, nes viešai skelbiamu Moterų ir jaunimo užimtumo centro telefonu atsiliepia ne kas kitas, o J. Gaidžiūnaitė.

„Turbūt tas, kas registravo centrą, ir nurodė mano numerį“, – gūžčiojo pečiais socialdemokratė.

Ne artimiausias planas

Kad pastaruosius penketą metų vis sulaukianti sunerimusių žmonių skambučių dėl centro, pripažįsta ir pati G. Umbrasienė. Visgi iš tokių skambučių žmonėms – jokios naudos.

„Pasirodysiu nemandagi, bet aš nepamenu net pavardžių, kas man skambino. Visą laiką pasakydavau tą patį, kad jokio ryšio su centru neturiu, nežinau, kas jam vadovauja, nežinau, kas yra taryba, ir niekaip negalėčiau duoti jokių patarimų dėl reikalo, kuris nėra mano reikalas“, – pareiškė politikė.

Atsakomybės už pačios ne tik įsteigtos, bet iki šiol vairuojamos įstaigos veiklą besikratanti G. Umbrasienė tvirtina nepažįstanti ir V. Navickienės, nors ne kas kitas, o pati turėjo Registrų centrui ją nurodyti kaip direktorę.

„Nepamenu tokio žmogaus. Kai steigiama organizacija, nebūtinai ten dalyvauja tik artimo rato žmonės“, – užmaršumą aiškino politikė.

Anot jos, kartas nuo karto, „po eilinio skambučio“ pagalvodavusi sukviesti steigėjų susirinkimą. Tas išvaduotų ne tik pačią G. Umbrasienę nuo tarybos pirmininkės pareigų, bet ir niekuo dėta V. Navickienė pagaliau galėtų būti atleista iš direktorių.

Deja, VMI slenksčius priverstai minti moteriškei dar teks pasinervinti – politikės nėra nusiteikusios greitai tvarkyti reikalų.

„Tai papildomas nemažas organizacinis krūvis. Nežinau, nė ką man sukviesti. Dabar kol kas mano planuose tokios iniciatyvos nėra, bet, matyt, kada nors reikės tą padaryti“, – svarsto G. Umbrasienė.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Gema Umbrasienė
• #Moterų ir jaunimo užimtumo centras