-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Bet ši liga save toliau primena Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyriaus medikams. Jame nuolat gydoma bent po dešimt sunkių kovido virusu užsikrėtusių ligonių.
Statistikos departamento duomenimis, COVID-19 Panevėžio krašte kasdien pričiumpa po kelias dešimtis žmonių.
Miesto poliklinikos Nemuno gatvėje direktoriaus Karolio Valantino teigimu, nuo pavasario pradėjus mažėti vadinamųjų „kovidinių“ ligonių, pastaruoju metu poliklinikoje jų apsilanko visai nedaug.
„Gerokai lengvesni tapo ir kovido simptomai, kurie reiškiasi gerklės skausmu, lengvu karščiavimu ir sloga. Tikėtina, kad pajutę šiuos požymius toli gražu ne visi ir kreipiasi į gydytojus“, – svarsto K. Valantinas.
Dabar ir COVID-19 testai daromi tik turintiesiems gydytojo siuntimą.
Vadinamieji PGR testai, kuriems mėginius paimdavo Ramygalos g. kapinių pašonėje stovinčiose palapinėse ir tirti siųsdavo į šalies laboratorijas, apskritai nebedaromi. Išardytos ir pačios palapinės – mobilieji tyrimų punktai.
„Dabar, gavus gydytojo siuntimą, kovido tyrimai, tiesa, paprastesni už vadinamuosius PGR‘us, atliekami pačioje poliklinikoje. Laukti atsakymo paprastai užtrunka iki 15-os minučių“, – teigė poliklinikos direktorius.
Kokiam skaičiui panevėžiečių per dieną nustatomas kovidas, pasak K. Valantino, gydymo įstaigos jau net neberenka duomenų.
Gavęs atsakymą, kad pacientui patvirtintas COVID-19, gydytojas informaciją įveda į elektroninę sveikatos sistemą, vėliau ji patenka Statistikos departamentui.
„Esant tokiai situacijai mes, poliklinikos administracija, jau bemaž ir pamiršom kovidą. Jis tampa tokia pat liga kaip ir visos kitos infekcinės ar kitokios ligos“, – pabrėžė K. Valantinas.
Miesto poliklinikos vadovas atkreipė dėmesį, kad kovidą bus pamiršę ir pacientai, nes nemokamai pasiskiepyti nuo šios ligos ateina labai nedaug žmonių.
„Kiek žinau, daugiausia skiepijasi keliautojų. O skiepytis jie ateina dėl to, kad yra šalių, reikalaujančių būtinai būti pasiskiepijus“, – sakė K. Valantinas.
Tarp besiskiepijančiųjų dar pasitaiko vienas kitas, kuriam, jau turinčiam du skiepus, ateina laikas trečiai skiepo dozei.
Panevėžio miesto poliklinikoje per savaitę paskiepijama vidutiniškai po dešimt žmonių.
Šioje gydymo įstaigoje baigiama pamiršti ir veido apsaugos kaukes. Griežtai nereikalaujama jų dėvėti, tačiau rekomenduojama turėti. Ypač prašoma sąmoningumo tų pacientų, kurie pas gydytojus eina karščiuodami.
Kad neplistų liga, gydytojai karščiuojančius pacientus konsultuoja ne tik su medicininėmis kaukėmis, pirštinėmis, bet ir apsivilkę specialius vienkartinius chalatus.
COVID-19 kaip skausminga praeitis liko ir Panevėžio rajone.
Panevėžio rajono poliklinikoje sulaukiant išties labai mažai besiskiepijančiųjų, nutarusių tai daryti prašoma būtinai iš anksto registruotis.
Registracijos reikia tam, kad efektyviai būtų naudojamos skiepų dozės. Jei, pavyzdžiui, ateitų skiepytis tik vienas žmogus, neišnaudotą skiepų laikmeną, kurioje yra kelios dozės, tektų išmesti.
Poliklinikos vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė teigia neabejojanti, kad nemažai kovidu susirgusių žmonių net nesitiria, mat ligos požymiai šiuo metu nėra sunkūs.
„O ir tada, kai pacientui nustatomas kovidas, jokia izoliacija nebetaikoma. Paprastai toks ligonis gydosi namuose“, – teigė poliklinikos vadovė.
Net ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pastaruoju metu nebetiria kiekvieno susirgimo COVID-19 aplinkybių, nebesiaiškina, nuo ko užsikrėtė pats ligonis ir ką jis galėjo užkrėsti.
Nors pandemijos griūtį išgyvenusiose poliklinikose stojo santykinė ramybė, jos toli gražu nejaučia kasdien su infekcijų paklupdytais ligoniais susiduriantys medikai.
„Pamiršti kovido neleidžia mūsų skyriaus pacientai, o jų nebūna mažiau nei dešimt“, – teigė Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vedėjas Eugenijus Preidis.
Anot jo, tarp besigydančiųjų šioje klinikoje – ne tik Panevėžio apskrities, bet ir Anykščių bei Utenos ligoniai.
Ir visi jie – sunkūs, o pusė tokių ligonių – neskiepyti.
Paskutinį kartą šios klinikos pacientas, sirgęs COVID-19, anot E. Preidžio, mirė gegužės pabaigoje.
Klinikos vadovas tvirtina nė neabejojantis, kad kovido virusas niekur nedingo, bet kadangi dėl jo tiriama mažai žmonių, susidaro prielaida, kad šia liga ir serga nedaug.
Pasak gydytojo, šis virusas ypač pavojingas sergantiesiems kitomis sunkiomis ligomis, nes pasunkina jų eigą, o tai gresia baigtis mirtimi.
Kaip kraupiausią kovido siautėjimo metą E. Preidis prisimena praėjusių metų pabaigą, kai maždaug nuo Vėlinių per dieną nuo šios ligos mirdavo po tris keturis jo vadovaujamo skyriaus pacientus.
„Iki pandemijos būdavo įprasta, kad Infekcinių ligų klinikoje per metus mirdavo po 10–12 pacientų. Per pandemiją tiek ligonių iš šio pasaulio išeidavo kas savaitę“, – konstatavo klinikos vedėjas.
Gydytojas pabrėžė, jog dėl COVID-19 komplikacijų mirė nemažai panevėžiečių, išvežtų gydyti į didžiųjų miestų – Vilniaus bei Kauno klinikų reanimacijos skyrius.
E. Preidis įsitikinęs, jog ir dabar būtų neprotinga atsipalaiduoti, įsivaizduojant, kad COVID-19 pasitraukė.
Medikas pataria uždarų susibūrimų vietose dėvėti kaukes, būtinai dažnai dezinfekuoti rankas.
„Turbūt ne vienas atkreipė dėmesį, kad šiemet nebuvo gripo epidemijos. Galiu patikinti, kad nebuvo kaip tik todėl, kad dėvėjome kaukes ir dezinfekavome rankas. Kaip matome, tai veiksmingos priemonės saugantis infekcijų“, – sakė E. Preidis.
Kad COVID-19 grėsmė neišnyko, patikino ir Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius, atsakingas už sveikatos priežiūrą mieste.
Jis prisipažino ne be nerimo sekantis statistiką, iš kurios matyti, kad birželio pradžioje Lietuvoje kasdien būdavo nustatoma maždaug po 200 naujų kovido atvejų, o šios savaitės pabaigoje per dieną patvirtinama jau apie pusketvirto šimto naujų susirgimų.
Pasak K. Armonavičiaus, matant vėl kylančią kreivę, teigti, kad kovidas nusilpo ir galima jį pamiršti, būtų didžiulė klaida.
„Tuo atveju, jei atėjus rudeniui susirgimų COVID-19 imtų daugėti, Panevėžyje ir mokyklos, ir darželiai yra apsirūpinę apsauginėmis kaukėmis, dezinfekciniais skysčiais. Jų pakaks iki metų pabaigos“, – teigė K. Armonavičius.
