-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pusiaukelės namus kuriantis Kalėjimų departamentas tikina, kad jokios priešpriešos kuriant naująją įstaigą iš panevėžiečių nesulaukta. Vis dėlto tai nėra visiška tiesa. Po tuo pačiu stogu, tik kitoje pastato dalyje veikiančios Finansinių nusikaltimų tarnybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vadovas Mindaugas Brazdžionis teigia ieškojęs būdų tokios kaimynystės išvengti.
Į atidaryti rengiamus pusiaukelės namus jau investuota 300 tūkstančių eurų valstybės lėšos. Už šiuos pinigus suremontuotas buvusio policijos komisariato pastatas, įrengti kambariai, kur gyvens nuteistieji ir kur dirbs juos prižiūrintys specialistai. Už pusiaukelės namų darbą bus atsakingi Panevėžio pataisos namai.
Pataisos namų direktoriaus pavaduotojos Loretos Skrickienės teigimu, trijų aukštų pusiaukelės namuose vienu metu galės apsigyventi 28 nuteistieji. Vaizdžiai tariant, tai viena klasė prasižengėlių.
„Gyvens jie kambariuose po tris ir po keturis, bus nuolat prižiūrimi budėtojų, su jais dirbs socialiniai darbuotojai, psichologai“, – aiškino direktoriaus pavaduotoja.
Pasak L. Skrickienės, šiuo metu paskelbtas konkursas įdarbinti penkiems naujiems kalėjime dirbsiantiems su nuteistaisiais socialiniams darbuotojams,.
„Tais penkiais specialistais, dirbsiančiais pusiaukelės namuose, pagausės pataisos namų darbo kolektyvas“, – sakė pavaduotoja.
Visi kiti, dirbsiantys su pusiaukelės namų gyventojais, derins darbą P. Puzino gatvėje esančiame moterų kalėjime ir naujoje įstaigoje A. Smetonos gatvėje.
L. Skrickienės teigimu, įkurti pusiaukelės namus Panevėžyje – Teisingumo ministerijos sumanymas.
„Pusiaukelės namai yra tarpinė stotelė nuteistiesiems tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės“, – patikino L. Skrickienė.
Tokios įstaigos Lietuvoje jau veikia penkerius metus ir gyvuoja Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse.
Pasak L. Skrickienės, pusiaukelės namų gyventojai privalo būti susiradę darbovietę ir joje dirbti. Tiems, kurie nėra baigę mokyklos, privalu mokytis. Nuteistieji, perkelti į pusiaukelės namus, verčiasi iš savo uždirbtų pinigų, patys perkasi maisto produktus, iš jų gaminasi valgį šios įstaigos virtuvėse.
Savaitgaliais jiems leidžiama aplankyti artimuosius. Ar artimieji galės lankyti pusiaukelės namų gyventojus Panevėžyje, A. Skrickienė teigė dar nežinanti.
„Bent jau pasimatymų kambarių pusiaukelės namuose nėra įrengta. Kita vertus, manau, kad patiems nuteistiesiems turint galimybę gana dažnai nuvykti pas artimuosius, pastariesiems nebus reikalo jų lankyti“, – svarstė pataisos namų direktoriaus pavaduotoja.
Trijuose aukštuose įrengtuose Pusiaukelės namuose įsikurs ne tik bausmę atliekančios Panevėžio pataisos namų kalinės. Juose galės apsigyventi ir vyrai iš kitų šalies įkalinimo įstaigų.
„Šie namai nėra skirti išskirtinai mūsų, vienintelių Lietuvoje Panevėžio moterų pataisos namų nuteistosioms. Pusiaukelės namuose paprastai apgyvendinami nuteistieji iš tų vietų, kur gyveno iki nusikaltimo padarymo. Tad gyvendami aplinkoje, iš kurios pateko į pataisos įstaigas, jie turi galimybę lengviau grįžti į buvusį laisvės gyvenimą“, – tikino pavaduotoja.
Pusiaukelės namai yra tarpinė stotelė nuteistiesiems tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės.“
L. Skrickienė
Į klausimą, kodėl būtent A. Smetonos gatvėje, pačiame miesto centre, esantis pastatas pasirinktas kurti pusiaukelės namams, A. Skrickienė teigė, jog iš pradžių buvo kreiptasi į miesto Savivaldybę prašant paieškoti ir pasiūlyti tokiai įstaigai tinkamą pastatą. Anot jos, kadangi Savivaldybė tokio nepasiūlė, šioms reikmėms atiteko Turto bankui priklausęs pastatas, kuriame iki tol veikė policija.
Teigiama, kad pusiaukelės namuose bus apgyvendinti labiausiai motyvuoti, geriausiai besielgiantys nuteistieji. Kad gautų tokią galimybę, jie privalės pateikti prašymus, o juos nagrinės ir kandidatus atrinks komisijos. A. Skrickienė teigė, jog iš 193 bausmę Panevėžio pataisos namuose atliekančių nuteistųjų ji matanti ne vieną kandidatę persikraustyti gyventi į pusiaukelės namus.
„Nesilaikantieji drausmės, atsisakantieji dalyvauti vadinamosiose resocializacijos programose, kur ieškoma būdų geriau ir kuo greičiau įsilieti į visuomenę, būna ir vėl grąžinami į pataisos namus, į tas sąlygas, iš kurių atėjo“, – sakė L. Skrickienė.
Pasiteiravus, kaip Panevėžio visuomenė priėmė žinią, kad miesto centre kuriami nuteistiesiems skirti pusiaukelės namai, pataisos namų direktoriaus pavaduotoja tikino, jog jokių pretenzijų, juoba protestų, nesulaukta.
„Apie tai, kad A. Smetonos gatvėje bus pusiaukelės namai, buvo skelbta žiniasklaidoje. Po to ne tik kad į mus, Pataisos namus, niekas nesikreipė, nesu girdėjusi ir kokių nors visuomenės aptarinėjimų, nepritarimų“, – kalbėjo A. Skrickienė.
Anot jos, nors pusiaukelės namai kuriami centrinėje miesto dalyje, šalia jų – daugiausia vadinamosios valdiškos įstaigos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastatas, ne katalikų konfesijos bažnyčia, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastatai. Tame pačiame pastate, kur įsikurs Pusiaukelės namai, veikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Šalies Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas pagyrė panevėžiečius, nepareiškusius protestų dėl pusiaukelės namų kūrimo. Jis neslėpė, kad kitų miestų, kuriuose tokie namai jau veikia, bendruomenės yra reiškusios protestų, nenorėjo nuteistųjų kaimynystės.
„Bet nereikia dėl to stebėtis. Girdime, kad ne viena bendruomenė neįsileidžia net ir neįgaliesiems statomų namų“, – konstatavo V. Kulikauskas.
Anot jo, įkūrus pusiaukelės namus protestai liaudavosi.
„Nuteistiesiems gyventi pusiaukelės namuose jau savotiškas prestižas. Juose apgyvendintieji stengiasi pateisinti į juos dedamas viltis, dirba, mokosi, siekia kuo greičiau išeiti į laisvę ir tikrai gerai elgiasi“, – patikino Kalėjimų departamento vadovas.
Anot jo, Lietuvoje šiuo metu veikiančiuose ketveriuose pusiaukelės namuose yra 81 vieta. Panevėžio pusiaukelės namuose bus dar 28 vietos. Jau numatyta tokius namus įkurti Klaipėdoje, Šiauliuose bei Kaune.
Pasak V. Kulikausko, penkerių metų pusiaukelės namų patirtis Lietuvoje parodė, kad iš juose gyvenusių ir į laisvę išėjusiųjų nusikaltimą padarė ir vėl į įkalinimo įstaigą grįžo vos vienas procentas žmonių.
Artimiausio pusiaukelės namų kaimyno FNTT Panevėžio nusikalstamų veikų skyriaus viršininkas Mindaugas Brazdžionis teigė kreipęsis į Teisingumo ministeriją bandydamas įtikinti, jog FNTT, kaip žvalgybinės institucijos, darbas gali būti nesuderinamas su nuteistųjų kaimynyste.
Tačiau tokie argumentai ministerijos pareigūnams nepasirodė svarūs. Policininkus A. Smetonos gatvėje pakeisiantys nuteistieji nuo vasaros vidurio taps artimiausiais finansinių nusikaltimų tyrėjų kaimynais.
