-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vieni pareigūnai žvejoja, kiti sportuoja ar medžioja, o štai kriminalistas iš Panevėžio Vytautas Kartanas ima teptuką ir dekoruoja savo gyvenimo draugės siūtas sukneles.
Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate šiuo metu pristatoma įdomi piešinių paroda. Jos autorius – įstaigos darbuotojas, kriminalistas ekspertas V. Kartanas. Vyras jau dvejus metus dekoruoja sukneles.
„Pats nustebau, kiek dėmesio sulaukė mano darbai. Sutikau parodyti savo pomėgį tik todėl, kad paprašė komisariato kolegos – reikėjo darbovietėje pristatyti kokią nors parodą. Menininką čia nelabai prisišauksi, nes į komisariatą savo noru retai kas ateina. Taip ir daviau eksponuoti savo piešinius ant suknelių – nemaniau, kad jie taip visus sudomins“, – po parodos „Sekundei“ apie savo pomėgį papasakoti sutiko 47-erių pareigūnas.
Šiuo metu jis nedideliame name Naujikų kaime gyvena su drauge Asta, kuri rūsyje turi miniatiūrinę siuvyklėlę. Moteris joje praleidžia beveik visą savo laiką po darbo ir prieš jį, siuva neturėdama jokių poilsio dienų. Jos valdose guli tvarkingos krūvos spalvotų suknelių ir kitų siuvinių.
Piešimo įgūdžius prisiminti Vytautą privertė draugė Asta–naginga siuvėja. V. BULAIČIO nuotr.
Per vieną vakarą ši meistrė sugeba pasiūti 20 suknelių. Siuvėja prisimena iššūkį, kai per vieną dieną teko pagaminti net 56 timpes šokėjoms. Astos paslaugų dažnai prireikia įvairiems Panevėžio meno kolektyvams, pasipuošę jos drabužiais scenoje buvo pasirodę televizijos projektų talentai.
Tokia meilė darbui ir neišsenkama energija stebina daugelį minėtos auksarankės pažįstamų. O jos draugą Vytautą kartais ir šiek tiek erzina.
„Čia nebe pinigai svarbūs, tai jau tikras darboholizmas – įlenda ryte į savo rūsį ir naktį išlenda, be jokio poilsio. Dirba Asta kaip tikras kombainas“, – švelniai papriekaištauja vyras.
Bet prieš dvejus metus ir jis pats netikėtai įsisuko į savo darbštuolės verslą. Prisiminusi, kad jos šeimos narys jaunystėje piešdavo, siuvėja draugui pasiūlė papuošti jos kuriamas sukneles.
„Šią idėją radome internete prieš porą metų, sukneles tada piešiniais dekoravo kažkokie vilniečiai. Asta man pasiūlė pamėginti. Taip pradėjau nuo paprastų plunksnelių piešimo. Jos buvo gana mėgstamos žmonių, nors dabar tai man atrodo baisiai“,– prisipažįsta V. Kartanas.
Savo kūrybai vyras naudoja dažus, skirtus tekstilei, – jų galima įsigyti dailės parduotuvėse. Toks darbas nuo drabužio, pasak autoriaus, nenusiplauna ir gražiai atrodo.
Medžiagų pora atsiveža iš Lenkijos, kur jos kokybiškos ir pigesnės nei Lietuvoje. Suknelių modelius kuria pati siuvėja.
„Pasiimu dažų ir plauko storio teptuku žaidžiu. Kuo tai skiriasi nuo mano pareigų? Beveik niekuo – ekspertas daug laiko praleidžia smulkiai nagrinėdamas kiekvieną piršto atspaudo gyslelę.“
V. Kartanas
Menu savo darbo pareigūnas nevadina – jo teigimu, tai tik kopijavimas, kurio išmokti gali bet kas. Tiksliai atkartoti piešinius iš Panevėžio kilęs Vytautas pradėjo dar mokykloje, kai nebūdavo ko veikti. Priešingai nei dabartiniai vaikai, jis neturėjo nei interneto, nebūdavo įdomių filmukų per televiziją, tad vaikas sėsdavo prie lapo ir pieštukų.
Didesnių dailės mokslų V. Kartanas nesiekė, nes neturėjo tokio tikslo. Bet jo pomėgis labai pravertė armijos metais.
„Tarnavau dar tarybinėje armijoje. Ten pirmą pusmetį būna vadinamasis „duchų“ laikas, kai vyresnieji gainioja naujokus. Daugelis mano draugų bėgiojo, griovius kasė, o aš sėdėjau ir piešiau „dembeliams“ į albumus“, – prisimena pašnekovas.
Po armijos dailė visiškai dingo iš jo gyvenimo, jaunuolis stojo mokytis teisės. Besimokydamas atlikti praktikos Vytautas įsiprašė į policijos komisariatą. Tai padarė, nes buvo būtina studijoms, tačiau iki šiol ir tebedirba policijoje. Pradžioje trejus metus buvo apylinkės inspektorius, vėliau dirbo areštinėje, kriminalistu, o dabar ekspertu. Šis pareigūnas paprastai pirmasis pradeda įvykio tyrimą, jo pareiga surinkti nusikaltimo pėdsakus.
V. Kartanas, be piešimo, dar dirba su medžiu – gamina baldus, drožia. V. BULAIČIO nuotr.
Iki pensijos policininkui liko nebe tiek ir daug, bet pareigūnas tarnybos palikti neskuba. Jam šis darbas patinka.
„Nors kai kas galvoja, kad kriminalistai pripranta prie to, ką mato darbe, bet taip nėra. Visada prisimenu, kas nutiko, ypač žiaurius atvejus su vaikais. Įstrigo nesenas įvykis, kai Kniaudiškių mikrorajone buvo nužudytas jaunas vaikinas. Man tada keitėsi pamaina, bet mačiau vaizdą, kai kartu su mirusio sūnaus mama verkė ir ten dirbusios pareigūnės“, – apie žiaurią policijos kasdienybę kalbėjo V. Kartanas.
Ne vienas policininkas, anot jo, tokios įtampos neatlaikė – prasigėrė. Laimė, dabar komisariatai turi savo psichologus. Darbo naštą širdyje pasilengvina ir patys policininkai, susirasdami mėgstamą užsiėmimą.
„Vieni žvejoja, kiti namus remontuoja, o aš – piešiu“, – priduria ekspertas ir pasakoja, kad jo poilsis būna vienumoje, klausant audioromanų. Taip per kelis vakarus vyras atlieka savo draugės sumanytą užduotį ir ausimis perskaito kokią nors naują knygą.
„Kiek knygų jau perskaityta, spektaklių perklausyta, net nepatikėtum“, – juokiasi pašnekovas.
Paklaustas, ar kolegų nestebina toks jo užsiėmimas, pašnekovas sako, kad daugeliui keistai atrodo ant moteriškų drabužių piešiantis vyras. Todėl ruošdamas parodą jis nerimavo, kad tik kas jo nepalaikytų ne tos orientacijos atstovu. Nors žinomi pasaulio dizaineriai – vyrai, bet Panevėžyje, kriminalisto nuomone, stereotipai šiek tiek kitokie.
Tačiau policijos ir dailės V. Kartanas nelaiko nesusijusiais dalykais. Priešingai, anot jo, eksperto darbas net labai panašus į jo pomėgį.
„Pasiimu dažų ir plauko storio teptuku žaidžiu. Kuo tai skiriasi nuo mano pareigų? Beveik niekuo – ekspertas daug laiko praleidžia smulkiai nagrinėdamas kiekvieną piršto atspaudo gyslelę“, – palygino pareigūnas.
Kaip darbe, taip ir kūryboje pasitaiko klaidų. Einant metams, pasak V. Kartano, jų mažiau. Tačiau savo piešinį sugadinęs autorius labai neapgailestauja, o stengiasi jį pataisyti. Taip iš nereikalingų dėmių gimsta papildomos kūrinio detalės, dar labiau papuošiančios drabužį.
„Dar neteko išmesti nė vienos suknelės. Vieną suknelę, kuri jau atrodė nepataisoma, apipiešiau medžio šakomis ir dabar draugė pati nešioja, visi giria. Apskritai Asta daug paprasčiau į viską žiūri nei aš, man ne viskas atrodo įmanoma įgyvendinti“, – atvirauja policininkas.
Darboholike gyvenimo draugo praminta Asta per dieną gali pasiūti tuntus drabužių. V. BULAIČIO nuotr.
Daugiausia ant drabužių jis yra pripiešęs kačių – jos niekaip neišeina iš mados. Bet pačiam autoriui gražiausias flamingas ant suknelės. Jį Vytautas piešė kelis vakarus.
Pasak pašnekovo, jo šeimos versle žmonių poreikiai labai nuspėjami – kas populiaru gatvėje, to užsakovai ir prašo. Bet pačiam dailininkui įdomiausia atkartoti tatuiruočių paveikslėlius iš interneto. Vyras netgi svajoja kada nors pats imtis tokio amato.
Dažniausiai policininko ir jo draugės pagalbos prašo moterys. Vytautas juokiasi, kad vyrams užtenka kelių švarių ir tvarkingų drabužių. O štai dailiosios lyties įgeidžiai jo nepaliauja stebinę – moterims, jo pastebėjimu, ir lūžtančios nuo rūbų spintos negana. Tokią savybę turi ir pati pašnekovo draugė Asta.
„Jai vis maža – drabužiai iš spintos virsta ir dar perka“, – per dantį savo mylimąją patraukia vyras.
O jo draugė prisipažįsta, kad sau drabužį retai pasisiuva – kaip batsiuvys be batų, taip ir siuvėja be aprangos. Bet savo artimuosius, ypač dukrą, moteris mielai aprengia vis nauju apdaru – sukneles siuvo visoms mokyklos šventėms.
Iš Kupiškio rajono kilusi Asta siūti išmoko vaikystėje. Augo kartu su dviem seserimis, kurios taip pat mėgo rankdarbius, bet siuvimo mašiną mama patikėdavo tik jai – jauniausiajai dukrai. Didžiausią praktiką pašnekovė įgijo tuometinėje „Nevėžio“ siuvykloje, vėliau dirbo savarankiškai.
Rankdarbiai nesvetimi ir pačiam V. Kartanui. Be piešimo, jis dar dirba su medžiu – gamina baldus, drožia. Savo rūsyje vyras laiko paties pasidarytą komodą, svetainėje – nedideles televizoriaus spinteles ir lentynėles.
Prieš penkerius metus aplinkos ministras apdovanojo Panevėžio policininką tarptautiniame konkurse „Geriausias gaminys iš lapuočių medienos Pietų Baltijos regione“. Panevėžietis laimėjo antrąją vietą už ąžuolinę netradicinę pašto dėžutę, imituojančią nupjautą statinę. Dabar pareigūnas įvertintą darbą vadina tik smulkmena.
„Lietuvoje labai mėgsta girti ir apdovanoti už smulkmenas…“ – kukliai atsiduso V. Kartanas.
Didžiausia padėka šiam kuriančiam pareigūnui, kai savo piešinį pamato ant gatve žengiančių žmonių.
Komentarai
-
- Samsara
- 18:14 2018.04.07
Rodyti visus komentarus (1)ASMENYBĖ !!!! Dydžiojus, kad kažkada teko dirbti kartu. Santūrus, darbštus,teisingas žmogus. Geriausias pavyzdys ir įvaizdis šių laikų pareigūno.