Panevėžio neįgalieji šįmet kava prekiaus važinėdami triračiu.

Po karantino abstinencijos lepins kava ant ratų

Po karantino abstinencijos lepins kava ant ratų

Šį šiltąjį sezoną Panevėžio gatvėse ir parkuose turėtų stipriau kvepėti kava bei skanėstais. Miesto Savivaldybė pajuto didesnį verslininkų dėmesį prekybai lauke – gausiai imami leidimai mobiliosioms prekyvietėms viešosiose vietose įsirengti, skelbiami konkursai naujiems stacionarių prekybos vietų šeimininkams.

Prieš dvejus metus kavinę, kur lankytojai vaišinti kava už šypseną, Kranto gatvėje, savo patalpose, atidaręs Jaunuolių dienos centras plečia verslą. Antradienį neįgalieji sulaukė naujo kavos vežimėlio. Pagal specialų panevėžiečių užsakymą Klaipėdoje sukonstruotas triratis, tad bus galima viešoje vietoje pasiūlyti kavos tiesiai iš aparato.

„Liko pasirūpinti keliais dokumentais dėl prekybos lauke, išmokti valdyti triratį ir bandysime startuoti. Gal šio mėnesio gale, gal gegužės pradžioje, kai labiau sušils“, – sako Jaunuolių dienos centro socialinė darbuotoja Ieva Kaupaitė.

Neįgalieji dar pernai vasarą dalyvavo idėjų konkurse, kuriame įvairios šalies organizacijos skyrė finansinę paramą socialiniam verslui. Panevėžiečių sumanymas pradėti mobiliąją prekybą kava iš karto sulaukė didelio palaikymo. Lėšų skirta naujo verslo įrangai.

„Į naujai sukurtą darbo vietą pamainomis planuojame paleisti po kelis pardavėjus – Jaunuolių dienos centro lankytojus. Jie jau anksčiau įgijo patirties centro kavinukėje, išmoko gaminti kavą, aptarnauti klientus“, – pasakoja I. Kaupaitė.

Važinės po miestą

Įvairių rūšių kava, o gal net ir vaisvandeniai bei desertai iš neįgaliųjų triračio nebebus dalijami už šypseną, o parduodami. Dar nežinia, ar kavos vežimėliu į darbą mieste neįgalieji keliaus kas dieną – tai priklausys nuo paklausos.

„Važiuosime į parkus, kitas viešas vietas, gal paskui ir į renginius. Juose lankydavomės ir seniau su savo kavinuke“, – sako I. Kaupaitė.

Per dvejus kavinės veiklos metus Jaunuolių dienos centre teikti maitinimo paslaugas mokėsi dešimt neįgaliųjų. Labai daug lankytojų ši kavinė neturėjo, bet padavėjams ir barmenams tai buvo gera proga įsilieti į visuomenę.

„Mūsų jaunuoliai labai patenkinti tokia galimybe: jie gali dirbti, aptarnauti žmones, jaučiasi jiems naudingi. Dirbdami neįgalieji gali gyventi visavertį gyvenimą“, – pabrėžia socialinė darbuotoja.

Po kavinėms skausmingo karantino Savivaldybė teigia jau pajutusi verslininkų išaugusį susidomėjimą mobiliąja prekyba. P. Židonio nuotr.

Sujudo mobilioji prekyba

Kava iš mobiliųjų prekyviečių šį sezoną rengiasi prekiauti ne tik neįgalieji. Miesto Savivaldybė jau sulaukia nemažai užklausų dėl lauko prekybos leidimų, ypač dažnai norima taip pardavinėti kavą.

„Šįmet turėtų daugėti mobiliųjų kavos pardavėjų, vadinamųjų vežimėlių. Lauko prekyba yra galima ir jai išduodame leidimus – susidomėjimas tokiu verslu šį pavasarį itin jaučiamas. Tereikia sulaukti šiltesnių dienų ir pardavėjai pasirodys“, – teigia Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Pagal Savivaldybės nustatytą tvarką mobiliajai prekybai tiek specialiais vežimėliais, tiek iš automobilių yra numatyta 21-a konkreti teritorija. Pardavėjai gali įsikurti miesto parkuose, jų stovėjimo aikštelėse. Nauja erdvė jiems siūloma atnaujintose „Ekrano“ marių pakrantėse. Mobilioji prekyba dėl remonto darbų šįmet negalima prie Senvagės ir Skaistakalnio parke.

Pagal patvirtintą tokių prekyviečių schemą prekybos vežimėlius galima stumdyti gana plačiai.

Už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas iš automobilio, kiosko (paviljono) nustatytas vietinės rinkliavos mokestis siekia 20 eurų už mėnesį arba 2 eurus už dieną.

Šiuo metu Savivaldybė yra išdavusi 34 lauko prekybos leidimus. Dauguma jų išduota ūkininkams. O viešojo maitinimo patiekalais iš specializuotų automobilių kol kas viešose erdvėse turi teisę prekiauti du pardavėjai.

Siūlys kioskus

Šį mėnesį miesto Savivaldybė planuoja skelbti konkursą prekybininkams dėl stacionarių prekybos vietų – kioskų. Tokių prekyviečių įvairiose miesto gatvėse yra 14, dalis jų šiuo metu tušti ir bus pasiūlyti verslui. Savivaldybė tikisi, kad į šias prekyvietes pretenduos ne po vieną kandidatą.

„Viena stacionari vieta kioskui numatyta ir atnaujintame Kultūros ir poilsio parke. Skelbdami jai konkursą norėtume sulaukti verslininkų, kurie čia sutiktų investuoti bent trejiems metams. Tiesiog norėtume daugiau atsakomybės tokioje teritorijoje“, – sako J. Leipus.

O lauko kavinės tebelaukia savo valandos. Jų veikla tebėra uždrausta, tad kol kas iš tokių įmonių Savivaldybė prašymų dėl leidimų prekiauti lauke irgi nėra gavusi. Paprastai kavinės veiklą lauke pradėdavo nuo gegužės mėnesio.

Jau paruošė stoginę

Panevėžio centre įsikūrusios kavinės direktorius Justinas Dalinda į lauko terasą jau išnešė stoginę. Šalies valdžiai prakalbus apie galimus apribojimų atlaisvinimus, verslininkas pasirengęs nors ir tą pačią dieną statyti staliukus ir priimti kavos mėgėjus lauke.

„Turbūt mums atlaisvinimų galima tikėtis nebent gegužės pabaigoje, o gal tik vasaros pradžioje“, – atsidūsta verslininkas.

Kol kas jis verčiasi parduodamas kavą išsinešti. Stoginė su pertvaromis, pasak J. Dalindos, labiau tarnaus pasislėpti nuo lietaus, kai žmonės lauks eilėje prie durų.

Nors dienų be pirkėjų Justino kavinėje nebūna, bet apyvarta toli nuo tų laikų, kai verslas Lietuvoje džiaugėsi laisve. Tuomet geromis dienomis šios kavinės lauko terasoje vienu kartu susėsdavo ir šimtas lankytojų.

„Klientai nuolat klausinėja, kada jau atsidarysim – pasiilgo ne tik kavos, bet ir pasisėdėjimo prie jos. Kavinės ne tik maitina. Tai žmonių bendravimas, atsipalaidavimas“, – teigia J. Dalinda.

Anot jo, leistina mobilioji prekyba kava padėtų palaikyti verslą, bet savo pasirinktos platesnės krypties kol kas Justinas nenori keisti.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų