-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokie potvyniai kyla, nes, pasirodo, Panevėžyje lietaus surinkimo sistemų nėra įrengtų ne tik kylančiuose naujuose kvartaluose, bet ir kai kuriuose seniai apgyvendintuose.
Rožyne, Pelkių gatvėje, gyvenanti Regina guodėsi jau trejus metus su nerimu stebi orų prognozes, mat kiek smarkesnis lietus tvindo kiemą.
Dar pernai pagalbos ji prašėsi bendrovės „Panevėžio gatvės“. Tąkart atvykę specialistai nusiurbė dalį vandens šalia jos sklypo einančiame griovyje ir pažadėjo ką nors daryti, kad dalis Pelkių gatvės nebeskęstų.
Šiemet griovys, į kurį suteka lietaus nuotekos, po lietaus vėl buvo sklidinas, o ištvinęs vanduo apsėmė ne tik Reginos, bet ir kaimynų kiemus bei daržus.
„Skendo dalis Pelkių gatvės. Tik mūsų namas žemiausioje vietoje, todėl kritiškiausia situacija pas mus. Nebesitikiu, kad darže pavyks ką užsiauginti, viskas supus. Net šiltnamis buvo pilnas vandens“, – guodėsi Pelkių gatvės gyventoja.
Vandeniui kieme kylant, Reginos dukra pagalbos kreipėsi ir į Panevėžio miesto savivaldybę, ir į „Panevėžio gatves“.
Panevėžietė sako, kad į prašymą buvo iškart sureaguota – iš griovio išsiurbtas visas vanduo.
Visgi Regina nerimauja, kad Pelkių gatvės gyventojai taip ir liks priklausomi nuo tarnybų malonės.
„Pirmadienį „Panevėžio gatvių“ darbuotojai išpumpavo vandenį, taip pat buvo atvykę Savivaldybės atstovai. Kalbėjo, kad pagelbės mums. Bet jau ir pernai žadėjo“, – guodėsi Regina.
Įsikūrusieji Pelkių gatvėje svarsto, kad jų šlapios bėdos atsirado, kai kaimynystėje prasidėjo namų statyba.
„Galbūt buvo pažeista lietaus kanalizacija. Dabar vanduo neturi kur išbėgti. Kiek susigeria į žemę, tiek. Jeigu didesnė liūtis, vanduo iš karto semia daržus ir kiemus. Savivaldybė pažadėjo, kad parengs projektą ir ieškos lėšų bei tvarkys. Bet kada tai bus?“ – kalbėjo panevėžietė.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga patvirtino, kad problema Pelkių gatvėje gerai žinoma.
Pasak vedėjo, joje kiemai po liūčių skęsta, nes ten nėra lietaus surinkimo sistemos.
Pasak D. Vadlugos, vienintelė išeitis – skęstančius plotus prijungti prie naujos lietaus kanalizacijos, kuri ne taip seniai buvo sumontuota Rožyno mikrorajone.
„Iš „Panevėžio gatvių“, kurios atsakingos už lietaus nuotekų sistemos priežiūrą, sulaukiau atsakymo, kad tai gali būti padaryta 2022–2023 metais. Manau, tai ir bus padaryta laiku“, – patikino D. Vadluga.
Vedėjo teigimu, skęsta ne tik Pelkių gatvės gyventojai.
Panevėžyje yra ir gerokai „karštesnių“ vietų, o vanduo grasina ne tik gyventojų turtui.
Po smarkių liūčių stoja ir gatvių rekonstrukcijos ar visuomeninių pastatų statybos, mat didžiuliai kiekiai vandens tiesiog išplovė iškasas.
„Pats buvau nuvykęs į Savitiškio aklagatvį, kur po lietaus savaitės pradžioje skendo didžiuliai plotai – kiemuose susitvenkė ežerai. Probleminių vietų mieste tikrai daug“, – teigė D. Vadluga.
Ši savaitė buvo pats darbymetis lietaus nuotekų tinklus prižiūrinčiai bendrovei „Panevėžio gatvės“.
Kaip teigė direktoriaus pavaduotojas statybai Rimantas Šaučiuvėnas, lyjant įmonė kasdien sulaukdavo daugiau kaip po dešimtį iškvietimų dėl semiamų kiemų ar turto.
„Daugiausia bėdų ten, kur nėra paviršinių nuotekų surinkimo tinklų. O kur tinklai yra, problemos ne tokios aštrios. Galbūt sistema nesurenka tokių didelių kiekių vandens ar užsikemša, bet užtenka ją išvalyti. Kai nėra lietaus nuotekų tinklų, padėti greitai negalime“, – teigė R. Šaučiuvėnas.
Nors Pelkių gatvėje lietaus surinkimo sistemos nėra, buvo padaryta išimtis – užteko išsiurbti vandens perteklių iš griovio, kad vanduo nuslūgtų ir gyventojų sklypuose. Dar šįmet šią gatvę bus bandoma prijungti prie bendros nuotekų sistemos.
Anot R. Šaučiuvėno, labai panaši situacija ir Savitiškio aklagatvyje. Jame taip pat nėra paviršinių lietaus nuotekų tinklų.
Iškritus rekordiniam kiekiui kritulių, gyventojų sklypai skendo ir Girelės gatvės kvartale ties Smėlynės gatve, taip pat Molainių gatvės gale.
Pasak R. Šaučiuvėno, ypač sudėtinga situacija naujai besikuriančiuose kvartaluose, kur lietaus nuotekų praktiškai nėra.
