Išorė renovuota, tačiau viduje – nugyventa ir apleista. V. Žemkalnio gimnazijoje atliktas Savivaldybės auditas atskleidė ne tik plika akimi matomą netvarką.
Mokykloje pristeigta abejotinų pareigybių, nežinia kur išgaravo degalai už kelis šimtus eurų, daliai pedagogų mokami priedai neįvardijant konkrečiai už ką, o direktorius Artūras Totilas tokį priedą nusistatęs ir pats sau.
Į tokias Savivaldybės audito išvadas atsižvelgs Švietimo skyrius, tačiau A. Totilo gali laukti ir rimtesni rūpesčiai. Dėl jo galbūt supainiotų viešųjų ir privačių interesų direktorių įvertinti bus prašoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
Akis bado neūkiškumas
Miesto Švietimo skyrius jau rugsėjį planavo vertinti, ar palikti A. Totilui pirmą, tai yra aukščiausią, vadybinę kategoriją. Po auditorių vizito gimnazijoje direktoriui jos tikėtis būtų sunku.
Gimnazijos veiklą 2016–2017 m. visapusiškai įvertinę Savivaldybės tikrintojai vadovo ne tik nepagyrė, bet netgi suabejojo dėl galbūt padarytos žalos mokyklai.
Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjo Mindaugo Čipinio teigimu, vien atėjus į gimnazija stebina plika akimi matomas neūkiškumas.
„Mokykla, ypač senasis jos pastatas, nugyventa, nusidėvėjusi ir iš tikrųjų labai prastos būklės. Manome, kad tai pasekmė pavaduotojo ūkio daliai neūkiškumo ir direktoriaus per mažos ūkio dalies kontrolės“, – „Sekundei“ teigė M. Čipinys.
Matant seniai nedažytas sienas, vietomis nutrupėjusias laiptų pakopas, negali nestebinti mirtina tyla mokykloje. Kai kitos švietimo įstaigos mokinių atostogas išnaudoja bent jau kosmetiniam remontui atlikti, V. Žemkalnio gimnazijoje – ramybė.
Pasak M. Čipinio, nors joje įdarbinti du nekvalifikuoti darbininkai, besidalijantys 1,5 etato, jie taip pat poilsiauja.
„Vasarą mokykloje darbai turėtų virte virti. Kai nevyksta ugdymo procesas, tinkamiausias metas remontui, bet V. Žemkalnio gimnazijoje darbininkai irgi išleisti atostogų. Toks požiūris mums nesuprantamas. Pagal gimnazijos pateiktus dokumentus taip ir liko neaišku, kokius iš viso darbus jie atlieka“, – pripažino M. Čipinys.
Nors miesto švietimo įstaigos ieško įvairiausių būdų, kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis susitvarkyti aplinką, graibsto pagal viešųjų darbų programą atsiunčiamus darbininkus arba talkininkaujančius socialinių pašalpų gavėjus, remonto besišaukianti V. Žemkalnio gimnazija papildomų darbo rankų, kurioms nereikėtų mokėti, net nesistengia paieškoti. Anot M. Čipinio, ši mokykla niekada nebuvo pasitelkusi talkininkų pagal viešųjų darbų programą, kaip kad daro kitos mokyklos, gimnazija nėra užsiregistravusi nė kaip socialinio darbo organizatorius, kad galėtų pasinaudoti atidirbančiųjų už valstybės paramą pagalba.
„Nesamdant įmonių, vien tik savo jėgomis persidažyti sienas mokykla tikrai pajėgi. Tereikia ūkiško požiūrio į turto valdymą ir naudojimą“, – įsitikinęs M. Čipinys.
Važinėja brangiau nei taksi
Nors mokykloje akis bado skurdi aplinka, visgi, sprendžiant iš audito ataskaitos, finansiniai resursai nėra tokie menki, kad įstaiga nepajėgtų bent nusidažyti sienų. Tikrintojams nuostabą sukėlė kai kurių etatų reikalingumas ir nežinia už kokius nuopelnus daliai darbuotojų mokami priedai prie atlyginimų.
Vienu iš tokių „atradimų“ tikrintojams – gimnazijoje esantis vairuotojo etatas. Ką reikia vežioti, kad du senus automobilius turinčioje mokykloje prireikė įdarbinti vairuotoją, taip ir liko neaišku.
Pasak M. Čipinio, visu etatu įdarbintas vairuotojas per darbo dieną nuvažiuoja vidutiniškai 19 km. Tai yra apie 380 km per visą mėnesį. Nors tiek tesuvažinėjantis vairuotojas neturėtų persidirbti, jam dar nustatytas 20 proc. priedas už papildomus darbus. Tačiau šie, M. Čipinio teigimu, visi tokie patys, kokie numatyti vairuotojo pareigybės aprašyme, o tai reiškia, kad darbuotojas juos privalo atlikti už gaunamą pagrindinį atlyginimą.
„Tikrai nesupratome, kam mokykloje reikalingas vairuotojas. Jo nuvažiuojamo vieno kilometro kaina siekia 1,95 Eur, kai Panevėžyje su taksi galima nuvažiuoti už 50 centų. Manome, kad lėšos šitam etatui išlaikyti naudojamos neekonomiškai ir neefektyviai“, – išvadą daro M. Čipinys.
Dar keisčiau atrodo mokyklos deklaruojamos išvažinėtų degalų sąnaudos. Auditoriams patikrinus, kur ir kokiais tikslais buvo važinėta 2016–2017 mokslo metais, nustatyta, kad dalis degalų nepagrįstai įtraukta į sąnaudas: skyrėsi nuvažiuotų kilometrų rodmenys kelionės lapuose ir automobilių spidometruose. Viso automobilių kelionės lapuose parodyta, kad automobiliai nuvažiavo 3309 km daugiau negu rodo jų spidometrai. Todėl, anot M. Čipinio, peršasi išvada, kad nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. gegužės galėjo būti neteisėtai nurašyta per 400 Eur vertės degalų ir taip padaryta materialinė žala gimnazijai.
Patikrinę, kaip V. Žemkalnio gimnazijoje tvarkomasi su pinigais, Savivaldybės auditoriai nustatė ir daugiau sunkiai paaiškinamų dalykų.
Nors mokykloje kasos operacijų atliekama tikrai nedaug, puse etato įdarbintas kasininkas, surenkantis pinigus už, pavyzdžiui, suteiktas kopijavimo paslaugas. Peržiūrėjus 2016 m. kasos operacijas nustatyta, kad kasininkas veda dvi kasos knygas, per metus išrašė 55 kasos pajamų orderius bei 16 kasos išlaidų orderių. 2016 m. 05-08 mėn. nebuvo nei vienos kasos operacijos.
„Tokio etato mokykla galėtų atsisakyti. Nėra tikslinga net ir pusę etato laikyti“, – neabejoja M. Čipinys.
Gimnazijoje įdarbintos 9 valytojos, tačiau vienai jų numatyta valyti patalpas (sporto salę, choreografijos salę), kurios jau yra pavestos valyti kitai valytojai.
Po auditorių vizito V. Žemkalnio gimnazijoje A. Totilui atostogos nebus ramios. Savivaldybė dėl jo veiksmų rengiasi kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Priedai už mistinius darbus
Auditoriams įtarimų sukėlė ir mokytojų darbo apmokėjimas. Anot vedėjo, patikrinus pedagogų tarifikacijas, pagal kurias skaičiuojami atlyginimai, nustatyta, kad gimnazijoje 15-ai pedagogų mokami priedai už papildomus darbus, nors nėra pagrįsta, kurgi taip mokytojai triūsė po darbo valandų. Keisčiausia, pasak M. Čipinio, kad už papildomus darbus priemoka nustatyta iš anksto visiems mokslo metams.
„Kitose mokyklose kiekvieną mėnesį išleidžiamas direktoriaus įsakymas, pagal kurį mokytojui, dirbusiam papildomą darbą, pavyzdžiui, vedusiam renginį, konkrečiai už tai sumokama. O V. Žemkalnio gimnazijoje kaip paskirta rugsėjį, taip ir mokama visus metus. Galima traktuoti, kad tokius priedus gauna tie, kurie direktoriui palankūs“, – stebėjosi auditorius.
O vienas iš pedagogų, gaunančių tokį priedą, yra ir pats direktorius A. Totilas, sau pasiskyręs 1,5 val. per savaitę papildomam darbui. Už tai mokyklos vadovas per mokslo metus papildomai uždirbo apie kelis šimtus eurų.
Savivaldybės tikrintojai tokį atlygį traktuoja kaip gautą galbūt neteisėtai. Pasak M. Čipinio, kadangi darbo sutartį su gimnazijos direktoriumi pasirašęs Panevėžio meras, jis ir turėjo nustatyti priedą už papildomus darbus, o ne pats A. Totilas nuspręsti, kiek sau pasiskirti.
Maža to, direktorius pasiskaičiavo sau ir užmokestį už egzaminų vykdymą.
Auditoriai daro išvadą, kad be darbdavio žinios pats sau papildomą atlygį pasiskirdavęs A. Totilas galėjo pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.
Pastabų tikrintojai turėjo ir dėl mokykloje vykdomų viešųjų pirkimų. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pateikta ataskaita netiksli (sumažinta 2000 eur), joje pateikta bendra pirkimų vertė ir pirkimų skaičius nesutampa su 2016 m. įvykdytais pirkimais (35.476,05 eur) ir jų bendra verte V. Žemkalnio gimnazijoje, t.y. per 2016 metus Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijoje buvo nupirkta prekių ir paslaugų už 37.395,63 Eur.
Pasak M. Čipinio, akivaizdu, kad gimnazijoje nėra tokių pirkimų kontrolės sistemos – visas pirkimo ataskaitas pasirašo pavaduotojas ūkiui, jų nederindamas net su buhalterija.
„Pirkimus organizuoja pats pavaduotojas ūkio daliai, jis pats ir pasirašo, o visi pirkimai atlikti iš vienintelio šaltinio. Nors pagal taisykles tai yra leistina, bet nemanome, kad gerai“, – teigė Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjas.
Gresia nemalonumai
Po auditorių vizito V. Žemkalnio gimnazijoje direktoriui atostogos nebus ramios. Mokykloje atliktas išsamus patikrinimas gali ne tik kirsti jam per kišenę. Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Dainius Šipelis patvirtino, jog į audito išvadas bus atsižvelgta vertinant, ar A. Totilui pratęsti prieš penkerius metus paskirtą aukščiausią, pirmą, vadybinę kategoriją. Maža to, gimnazijos direktoriaus darbo metodus aiškintis gali imtis ir etikos sargai.
Vicemeras Petras Luomanas patvirtino, jog bus kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisija ir prašoma atlikti A. Totilo tarnybinės veiklos tyrimą.
„Audito medžiagoje yra pastebėjimų, jog direktorius galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Norime, kad tuos dalykus įvertintų VTEK“, – teigė atostogaujantį miesto merą pavaduojantis P. Luomanas.
Anot jo, laukiama ir paties A. Totilo paaiškinimų dėl auditorių nustatytų teisės aktų pažeidimų.
Per pastaruosius metus A. Totilas bus antras miesto švietimo įstaigos direktorius, dėl kurio Savivaldybė kreipiasi į VTEK. Pastaroji savo išvadas buvo pateikusi dėl buvusio Muzikos mokyklos direktoriaus Gvido Vilio veiksmų. Komisijai konstatavus, kad direktorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, G. Viliui buvo skirta pastaba. Vėliau direktorius atleistas iš pareigų paties prašymu.
Smuko mokyklos prestižas
A. Totilo vadovaujama V. Žemkalnio gimnazija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jos vietą tarp miesto gimnazijų realiausiai atskleidė šiais metais pirmą kartą Panevėžyje organizuotas liberalus mokinių priėmimas į pirmąsias klases, kai tėvai ir vaikai galėjo rinktis norimą švietimo įstaigą. Laisvas mokyklos pasirinkimas V. Žemkalnio gimnazijai kirto labai skaudžiai. Šiais metais išleidžianti šešias abiturientų klases, rugsėjo 1-ąją ji sulauks per pusę mažiau mokinių. Iš panorusiųjų joje mokytis gimnazija tesugebėjo suformuoti tris klases.
Labiausiai panevėžiečiai veržėsi mokytis į J. Miltinio, J. Balčikonio ir 5-ąją gimnazijas. Jos turės po 6-ias pirmąsias klases. „Minties“ gimnazija – 4-ias.
Sunkiai mokinius renkanti V. Žemkalnio gimnazija negali pasigirti ir gerais mokslo pasiekimais. Valstybinio lietuvių kalbos egzamino šįmet neįveikė 20,3 proc., anglų 4 proc. jos abiturientų ir tai yra prasčiausi rodikliai iš miesto gimnazijų.
Kas nutiko gimnazijai, kadaise ne tik Panevėžyje, bet ir šalyje garsėjusiai kaip stipri humanitarinio profilio mokykla, ir kodėl Savivaldybės auditorių direktorius kaltinamas neūkiškumu bei abejotinais finansiniais mokėjimais, paklausti paties A. Totilo nepavyko. Gimnazijos vadovas vakar visą dieną neatsiliepė telefonu ir nerado laiko perskambinti.