Skaitytojo pasiūlyta tema
Ekstremali žiema miestui tapo, regis, nesibaigiančiu išbandymu.
Praėjusią savaitę siautęs stichinis snygis atnešė tiek sniego, kad dalis šaligatvių, mažų gatvelių išlieka neišvažiuojamos, o kai kurios pėsčiųjų perėjos – nepereinamos.
Antradienį Savivaldybės atstovai, apžiūrėję Panevėžį, dėliojo prioritetus, kurias miesto vietas pirmiausia vaduoti iš sniego gniaužtų.
Gamtos stichija parodė ne tik technikos ir žmogiškųjų išteklių ribas, bet ir bendruomeniškumo svarbą – be gyventojų, į rankas čiupusių sniego kastuvus, situacija būtų buvusi dar sudėtingesnė.
Pėsčiųjų takai – po pusnimis
Nors pagrindinės gatvės jau išvažiuojamos, gyvenamuosiuose rajonuose ir net pačiame Panevėžio centre vietomis nebeliko šaligatvių – juos paskandino pusnys arba tematyti tik siauručiai nelygūs pėsčiųjų išmindžioti takeliai. Kai kur nė žymės nėra, kad čia būta pėsčiųjų tako.
Panevėžietė Lina Ž. guodėsi, kad ilgąjį savaitgalį Rožių gatvėje kai kur nebuvo galima eiti šaligatviais, nes šią žiemą jie dar nė karto nevalyti.
„Anksčiau reikėjo šaligatvius prižiūrėti prie gatvių stovinčių namų šeimininkams, o kaip yra dabar? Kas turėtų valyti šaligatvius prie nuosavų namų? Rožių gatvės šaligatviais kai kur neįmanoma eiti, nes nė karto nebuvo kastas sniegas. Žmonės eina per važiuojamąją dalį“, – „Sekundei“ guodėsi Rožyno mikrorajono gyventoja.
Panaši situacija ne tik gyvenamuosiuose mikrorajonuose. Ir pačiame Panevėžio centre šaligatviai tebelaukia valytojų.
Sniege skęsta net tokio intensyvaus judėjimo šaligatviai kaip Klaipėdos, Smetonos, Algirdo bei kitose gatvėse.
Imsis šaligatvių
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė teigia, kad šaligatviai valomi vadovaujantis administracijos direktoriaus patvirtinta tvarka.
„Pirmiausia valome ten, kur didžiausi žmonių srautai – prie gydymo, švietimo įstaigų, pagrindinėse gatvėse. Kolegė išvažiavo apžiūrėti situacijos mieste, kad galėtume sudaryti sąrašą ir pagal prioritetus valyti dar nenuvalytus šaligatvius. Labai tikimės, kad jau šios savaitės pradžioje dalies šaligatvių ir pėsčiųjų perėjų būklė pagerės“, – kalbėjo K. Grubinskienė.
Pasak pašnekovės, praėjusios savaitės pabaigoje maksimalios pajėgos buvo sutelktos gatvėms valyti, kad mieste apskritai galėtų vykti eismas.
Jas išvadavus iš sniego gniaužtų, dabar dėmesį žadama skirti šaligatviams ir pėsčiųjų perėjoms, mat kai kurios jų vis dar užverstos sniegu.
„Turime stichinį sniego lygį, todėl pirmiausia reikėjo užtikrinti gatvių pravažumą. Vienu metu išvalyti visų šaligatvių esame nepajėgūs. Kai kurie šaligatviai valytojų dar turės palaukti. Pirmiausia dėmesys skiriamas didesnio intensyvumo gatvėms ir šalia jų esantiems takams“, – aiškino Savivaldybės atstovė.
K. Grubinskienė pabrėžė bendruomeniškumo svarbą.
„Sulaukiame ir piktų gyventojų skambučių, bet džiaugiamės, kad daug panevėžiečių patys čiumpa kastuvą į rankas ir tvarkosi. Turime neeilinę situaciją, todėl jei tik yra galimybė, prašome gyventojų nukasti takus šalia namų. Technika ir darbuotojai nepajėgūs visame mieste atkasti visų šaligatvių. Esame dėkingi tiems, kurie imasi iniciatyvos ir tvarkosi savo teritorijas bei šalia jų esančius takus“, – sako Savivaldybės atstovė.
Prieš stichiją bejėgiai
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Sigitas Vainauskas dabartinę situaciją vadina viena sudėtingiausių per savo darbo metus.
„Bandome valyti pagrindinius šaligatvius, tačiau didelės technikos į juos pasiųsti negalime – šaligatviai siauri, pilni kliūčių: elektros stulpų, medžių. O mažoji technika tokio sniego kiekio jau nebepajėgi įveikti – nuo pusnių ji tiesiog stringa“, – pasakojo įmonės atstovas.
Todėl didesnioji dalis šaligatvių, pasak S. Vainausko, gali būti valomi tik rankomis – valytojams tiesiog mosuojant kastuvais.
Tačiau, anot pašnekovo, žmogiškieji resursai menki.
„Labai tikimės, kad jau šios savaitės pradžioje dalies šaligatvių ir pėsčiųjų perėjų būklė pagerės.“
K. Grubinskienė
Nuo sunkaus fizinio darbo vienas po kito kaip lapai krenta teritorijų valytojai – daugumą surietė nugaros skausmai.
„Kai sniegas sušalęs ir sutryptas, jį nukasti ypač sunku. Yra vietų, kur neįmanoma kasti – šaligatvis siauras, šalia tvora ar namo siena, tad nėra kur padėti nukasto sniego“, – aiškino S. Vainauskas.
Sniego išvežimo iš miesto galimybės, kaip tvirtino pašnekovas, taip pat ribotos.
Sniegas gabenamas iš vietų, kur trukdo eismui. Tai nėra pigus sprendimas, o ir tuoj nebebus, kur tą sniegą vežti.
Anot jo, net ir norint pasitelkti papildomas pajėgas, susiduriama su realybe – norinčiųjų dirbti sunkų fizinį darbą beveik nėra.
„Galėtume įdarbinti kelias dešimtis kasėjų ir pastatyti kiekvienoje gatvėje, bet praktiškai nėra žmonių, kurie imtųsi tokio darbo“, – sako S. Vainauskas.
Trūksta ne tik technikos
S. Vainauskas pripažįsta, kad operatyviai nukasti sniego neįmanoma ir dėl technikos stygiaus. Įmonei savų resursų kovoti su tokiu snygiumi jau nebepakanka, tačiau ir rasti, kur laikinai būtų galima išsinuomoti technikos, nėra.
Pasak S. Vainausko, kiek bandyta ieškoti, visur gautas tas pats atsakymas: eilės kelioms savaitėms į priekį.
Kadangi bendrovė gali atsiskaityti tik pavedimu, ne visi nori su ja bendradarbiauti.
S. Vainauskas pripažįsta: po šiųmetės žiemos pamokų „Panevėžio specialus autotransportas“ svarstys apie turimos bazės peržiūrą, tačiau didelės investicijos į brangią techniką irgi kelia abejonių.
„Nežinome, kokios bus kitos žiemos. Prieš kelerius metus turėjome daugiau technikos, bet ji stovėjo nenaudojama – žiemų beveik nebuvo, tad teko ją parduoti. Įsigyti techniką nėra sudėtinga – sudėtingiau rasti žmonių, kurie gebėtų ją profesionaliai valdyti. Kaip parodė patirtis, svarbiausia ne pati technika, o kas ją vairuoja“, – pabrėžė S. Vainauskas.
Jo teigimu, nuolatiniai darbuotojai turi patirties, tačiau naujokams sekasi įvairiai.
„Tam reikia įdirbio. Ne kiekvienas geba tinkamai nuvalyti šaligatvį net ir turėdamas traktorių“, – patikino įmonės atstovas.
Prašymas – netrukdyti
Pasak S. Vainausko, suprantama, kad kiekvienam jo gatvė ir šaligatvis yra svarbiausi, bet esant tokiam stichiniam sniego kiekiui, nuvalyti viso miesto vienu metu neįmanoma.
Todėl gyventojų įmonė prašo kantrybės ir, jei tik įmanoma, patiems nusikasti sniegą bent jau apie savo namus.
„Tikrai mieste turime puikių bendruomeniškumo pavyzdžių – kas čiumpa kastuvus, kas samdosi techniką, bet išsivalo savo teritoriją, nusikasa takelius šalia namų. Nuoširdžiai visiems dėkojame už tą bendruomeniškumą“, – teigia S. Vainauskas.
Tačiau, anot jo, yra ir ne tokių gražių pavyzdžių.
Ilgąjį savaitgalį kai kuriose probleminėse gatvėse buvo pastatyti automobilių statymą draudžiantys ženklai, kad technika galėtų išvalyti gatves.
Nepaisant ženklų, daugelyje vietų stovėjo automobiliai, kai kurie jų paslėpti po tokiu storu sniego sluoksniu, kad nebeįmanoma suprasti, nei kokia markė, nei kokia spalva.
„Gatvėse pastatyta net po dešimt statyti draudžiančių ženklų, bet jie tarsi nematomi. Gyventojai skambina ir piktinasi, kodėl nevalome, tačiau kai gatvė pristatyta automobilių, technika negali važiuoti. Tokios stichijos akivaizdoje turime būti vieningi ir bent jau netrukdyti dirbti“, – pabrėžia S. Vainauskas.
Sinoptikams prognozuojant dar vieną snygį, miestą vaduoti iš sniego gniaužtų gali užtrukti.
O artėjant atlydžiui, anot pašnekovo, laukia nauji iššūkiai – galimas potvynis.
„Per savo darbo metus nepamenu tokios sudėtingos žiemos. Tai anomalija, su kuria tenka kovoti. Ir šioje kovoje labai svarbus gyventojų sąmoningumas“, – sako S. Vainauskas.
