Pirmą kartą po 28 metų pertraukos Lietuvos gyventojų skaičius per metus didėjo, tai lėmė migracijos tendencijos, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Visgi Panevėžiui ir šiam regionui demografinės tendencijos kol kas optimizmo neteikia.
Išankstiniais duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – tai 145 žmonėmis daugiau negu prieš metus.
Departamentas teigia, kad Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo pirmą kartą po 28 metų. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais.
Gyventojų augimą lėmė tai, kad 2019 metais 10,8 tūkst. daugiau žmonių atvyko į Lietuvą, nei išvyko. Daugiau nei pusė imigravusiųjų yra Lietuvos piliečiai.
Gimstamumas toliau išliko mažesnis nei mirtingumas – 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų agentūrai BNS komentavo, kad augančią imigraciją į Lietuvą daugiausiai lemia ekonominės priežastys – tai augantis darbo užmokestis, didėjančios investicijos ir „galimybės realizuoti savo potencialą Lietuvoje“.
„Todėl paspartėjo tiek Lietuvos piliečių reemigracija, tiek asmenų iš trečiųjų šalių imigracija į Lietuvą“, – teigė ekonomistas.
Visgi Panevėžio kraštui statistiniai duomenys toliau negailestingi. Praėjusių metų pradžioje visoje apskrityje, į kurią įeina Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio miestai ir rajonai, gyveno 214 617 žmonės, o šių metų pradžioje – 211 162, tai yra per metus šiame regione gyventojų sumažėjo 3455.
Gyventojų toliau mažėja ir Aukštaitijos sostinėje. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. sausio pradžioje Panevėžyje gyvena 85 878 žmonės, o 2019 m. tuo pačiu metu panevėžiečių buvo suskaičiuota 87 139, 2018 m. – 88 678.