Planuoti šeimą padeda Savivaldybė

Panevėžio rajonas yra tarp nedaugelio savivaldybių, teikiančių pagalbą rizikos grupei priklausančioms moterims planuojant šeimą ir kompensuojančių kontraceptinės spiralės įsigijimą. Per ketverius metus tokia parama suteikta daugiau nei dviem dešimtims moterų, nors poreikio būta didesnio.

Pasinaudoti Savivaldybės pagalba gali rajono moterys iš šeimų, patyrusių socialinę riziką, neturinčios pakankamai lėšų išvengti nepageidaujamo nėštumo.

Penktus metus skaičiuojanti iniciatyva kilo pačiose seniūnijose, kuriose kontraceptinėmis priemonėmis norinčios naudotis moterys negalėjo to sau leisti finansiškai.

Panevėžio rajono savivaldybės gydytojos (vyriausiosios specialistės) Renatos Valantinienės teigimu, iniciatyvai įgyvendinti iš rajono sveikatos rėmimo specialiosios programos 2018-aisiais ir 2020 metais buvo gauta po 3 tūkst. eurų. Už juos nupirktų kontraceptinių spiralių dar turima pakankamai, tad šiemet daugiau lėšų gali ir neprireikti. Viskas priklausys nuo to, kiek prašymų joms sulauks.

Medikės duomenimis, pagal patvirtiną tvarką parama jau pasinaudojo iš viso 24 rajono moterys: 2018-aisiais ir 2020 metais – po keturias, 2021 metais – trys.

„Didžiausias bumas buvo 2019-aisiais metais – 13 norinčiųjų“, – sako R. Valantinienė ir pabrėžia, jog būtų buvę ir daugiau, tačiau daliai sutrukdė sveikatos problemos.

Šiemet prašymų kol kas negauta, tačiau, specialistės patikinimu, tai nereiškia, kad tokia parama moterims nėra reikalinga – priešingai. Veikiau įtakos galėjo turėti pandemija, apsunkinusi patekimą pas gydytojus.

Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė sako, jog kontracepcija bet kuriuo atveju geriau nei abortas. A. Leleivienės nuotr.

Spaudimo negali būti

Krekenavos seniūnijos vyriausioji socialinė darbuotoja Audronė Paškevičienė irgi mano, kad pandemija gal kiek ištęsė paramos suteikimo laiką. Tačiau paties proceso, tikina, tikrai nepristabdė.

Su šeimomis dirbančios specialistės žiniomis, per kelerius metus Savivaldybės siūloma pagalba planuojant šeimą pasinaudojo ne viena moteris. Tik dabar susidomėjusiųjų ja mažiau, palyginti su tuo, kas buvo pačioje programos pradžioje. Moterys džiaugiasi turinčios galimybę bet kada kreiptis paramos. Ir nebūtinai tai būna daugiavaikės mamos.

„Iniciatyva pasiteisino“, – tikina A. Paškevičienė, pridurianti, jog ji svarbesnė, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kad gautų kompensaciją kontracepcijos priemonei, moterys nori nenori turi apsilankyti pas gydytoją. Taip laiku nustatoma ir išsprendžiama daugiau gretutinių sveikatos problemų. Tęstinę medikų priežiūrą vėliau užtikrina ir periodiniai tikrinimai.

A. Paškevičienė neslepia: moterys, išgirdusios apie nemokamos kontracepcijos galimybę, reaguoja labai skirtingai. Pasitaiko ir priešiškai nusiteikusių – vien išgirdusios, kad reikės apsilankyti pas gydytoją, jau sako ne.
Tačiau prievartos čia, pasak specialistės, nėra. Moterys pačios turi priimti sprendimą – socialiniai darbuotojai tik suteikia visą būtiną informaciją. Jei reikia, konsultuojant įsitraukia ir gydytojas.

„Kai kurios moterys net nesileidžia į kalbas todėl, kad nežino, kas tai. Kai išaiškini, išdėlioji visą informaciją, apsisprendžia, – sako A. Paškevičienė. – Nors, būna, pasako pačios žinančios, kaip reikia saugotis. Prievartos nėra ir mes neturime teisės versti.“

Panevėžio rajonas yra tarp nedaugelio savivaldybių, teikiančių pagalbą rizikos grupei priklausančioms moterims planuojant šeimą. P. Židonio nuotr.

Praverstų ir alternatyva

Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė sako, kad ir jų seniūnijoje yra moterų, kurios nebenori turėti daugiau vaikų, tad kreipiasi paramos. Šiaip ar taip, spiralė – brangi kontracepcijos priemonė, ne kiekviena socialinės rizikos šeima išgalėtų už ją susimokėti.

„Jeigu moteris pati to nori, tai gera išeitis – ir dar finansuojama šeimoms, kurios sunkiai verčiasi ir apsisprendė daugiau vaikų nebeturėti arba nenori turėti konkrečiu metu“, – sako seniūnė, mananti, jog kontracepcija bet kuriuo atveju geriau nei abortas.

Kitose Panevėžio rajono seniūnijose situacija nedaug tesiskiria. Vienoje jų vyriausiąja socialine darbuotoja dirbanti Aušra Volkovienė sako, kad moterys ir pačios būna girdėjusios apie Savivaldybės paramą, nori ja pasinaudoti.
„Jei nebeplanuoji didesnės šeimos, tai labai gera priemonė“, – pritaria ji.

Deja, ne visoms moterims parama prieinama dėl medicininių indikacijų.

„Tada gal geriau, kad būtų kompensuojamas dar ir geriamas kontraceptikas, – rimtai svarsto specialistė. – Bet tokios galimybės šiuo metu nėra.“

A. Volkovienė sako suprantanti, jog tai sukurtų naujų problemų: geriamus kontraceptikus reikia vartoti sistemingai, o rizikos šeimoms neretai trūksta įgūdžių. Visgi socialiniai darbuotojai būtų pasiryžę pagelbėti moterims su tokiu iššūkiu, jei tik atsirastų alternatyvos galimybė.