-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš kelių dešimčių įregistruotų pasiūlymų dėl biudžeto, kuriuos teikė Seimo nariai ir iš valdančiųjų, ir iš opozicijos stovyklų, panevėžiečiams atstovaujantys politikai Aukštaitijos sostinei neprašė nė cento.
Valstiečiai Guoda Burokienė ir Deividas Labanavičius kartu su būriu parlamentarų rūpinosi pinigais kurortinės Preilos krantinės rekonstrukcijai.
Demokratas Tomas Tomilinas suraitė parašą po 13-a prašymų: papildyti šalies bibliotekų fondus knygomis, Trečiojo amžiaus universiteto veiklai ir plėtrai visoje šalyje, teismų darbo užmokesčiui, Marijampolės daugiafunkcei sporto arenai, kitų metų Eurolygos finalo varžybų organizavimui Kaune ir kt.
O valdžią savo rankose laikančių konservatorių atstovas Bronislovas Matelis nepareiškė absoliučiai jokių pretenzijų dėl biudžeto pinigų.
„Čia yra tuščias laiko gaišimas ir oro virpinimas. Matėme, kaip klostosi biudžeto svarstymas ir kad valdantieji nepritars jokiems opozicijos pasiūlymams. Užkulisiuose tiesiai šviesiai tas buvo pasakyta“, – pakomentavo G. Burokienė, paklausta, kodėl Seimui tvirtinant kitų metų biudžetą neprašė lėšų Panevėžio miesto ir rajono reikalams.
Anot jos, visai kitos valdančiųjų koalicijai priklausančių Seimo narių galimybės. Mat pasiūlymai, kurie nepriimami Vyriausybės, turi surinkti 71 Seimo nario balsą.
„Opozicijai surinkti 71 balsą praktiškai neįmanoma. Dirbant daugumoje galimybės visai kitos, bet kad joje kautųsi dėl Panevėžio, tikrai negirdžiu“, – teigė G. Burokienė.
Prašymą dėl milijono eurų Preilos krantinės rekonstrukcijai kartu su dar 54-iais parlamentarais panevėžiečių atstovė Seime pasirašė, anot jos, manydama, jog toks pasiūlymas svarbus ne tik kurortui.
„Kiek mes paplūdimio teturim, čia aktualu visai Lietuvai“, – argumentavo G. Burokienė.
Kad iš biudžeto pyrago riekė būtų atpjauta ir Preilai, inicijavo pasiūlymą parengęs neringiškių į Seimą išrinktas liberalas Andrius Bagdonas.
Visgi koalicijos partnerių atstovo prašymą Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovaujama Vyriausybė atmetė.
Gaišti laiko bandant išreikalauti pinigų Panevėžiui teigia nematantis reikalo ir valstietis Deividas Labanavičius.
Anot jo, būnant opozicijoje teikti siūlymas dėl biudžeto tebūtų „oro virpinimas“.
„Esu konkretus žmogus ir man patinka konkretumas. Dirbti darbą dėl darbo, pigiai „piarintis“ ne mano duona. Pamatėme iš karto, kokia valdančiųjų pozicija – jokių pasiūlymų, nesuderintų su Vyriausybe, nesvarstys, neduos demokratiškai Seimo nariams apsispręsti, bus iš karto atmesta“, – komentavo D. Labanavičius.
Dauguma pasiūlymų dėl biudžeto, kurie parengti ne pačios Vyriausybės, išties ir buvo atmesti. Anot valstiečio, ką reiškia ir pačių valdančiųjų atstovams turėti savo poziciją, nesuderintą su vadovybe, parodė konservatorių Mykolo Majausko ir Mindaugo Skritulsko istorija. Už tai, kad palaikė Laisvės partijos siūlymą dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pratęsimo maitinimo įstaigoms metams, vienas pašalintas iš TS-LKD, kitas sulaukė įspėjimo. Nuo konservatorių kliuvo ir „laisviečiams“. TS-LKD prezidiumas pareiškė, kad Laisvės partija pažeidė koalicijos sutartį.
„Pirmus metus Seime dar naiviai tikėjau, kad įmanoma „pramušti“ ir būnant opozicijoje. Kai buvo svarstomas 2021 m. biudžetas, teikiau tris pasiūlymus, susijusius su Panevėžiu. Bet kiekvienas pasiūlymas Seime turi surinkti 71 balsą. Valdantieji specialiai neateina į salę ir nebalsuoja, kad netyčia kažkas nepaspaustų „už“. Pamačiau, koks ten cirkas, ir nematau prasmės toliau teikti pasiūlymų tik dėl pateikimo“, – kalbėjo D. Labanavičius.
Valstiečių atstovas pripažįsta: padėti rinkėjams pritraukiant lėšų į Panevėžį – ne jo galimybėms.
„Biudžeto pasiūlymai būna nulemti tam tikrame rate žmonių. Nesuderinai su jais – gali net neiti į salę, nes iš tų pasiūlymų svarstymų Seime išeina parodija“, – darbą parlamente įvertino D. Labanavičius.
Iš parlamentarų teiktų kelių dešimčių pasiūlymų dėl kitų metų biudžeto palaikymo Seime sulaukė vos du. Abu inicijuoti konservatorių. Laurynas Kasčiūnas su grupe parlamentarų prašė iš biudžeto atseikėti 3,6 mln. eurų Šaulių sąjungai, o jo partijos kolega Kazys Starkevičius pateikė siūlymą dėl valstybės skolinimosi geležinkelių eismo saugai.
„Iš anksto buvo žinoma, kad pritars. Tuos pasiūlymus svarstant salėje iš karto atsirasdavo daugiau Seimo narių, kad tas 71 balsas būtų surinktas“, – pastebėjo D. Labanavičius.
Panevėžiui iš valstybės kišenės nieko nepaprašęs konservatorius Bronislovas Matelis teigia, jog biudžeto reikalai buvo iš anksto aptarti frakcijoje, todėl jokių papildomų pasiūlymų asmeniškai neinicijavęs.
Į klausimą, ar frakcijoje teikęs siūlymų dėl lėšų pritraukimo į Panevėžį, seimūnas motyvavo, jog atsisakyta ydingos praktikos, kai parlamentarai visomis išgalėmis stengdavosi atitempti pinigų maišą į savo apygardas.
„Vienas išprašo pinigų pamatams, paklojami tie pamatai, o prasideda kita kadencija, Seimas pasikeičia ir kiti nebeduoda pinigų sienoms“, – mąstyti valstybiškai siūlo B. Matelis.
Konservatorius teigia, jog rūpinasi rimtesniais dalykais – pritraukti į Panevėžį 30 mln. eurų šilumininkės „Panevėžio energijos“ termofikacinės elektrinės rekonstrukcijai, kad šią būtų galima kūrenti ne vien brangiomis dujomis, kaip šiuo metu, bet ir biokuru.
Apie tokį Seimo nario rūpestį pati „Panevėžio energija“ prisipažino pirmą kartą girdinti.
Dar 2019 metais Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimu buvo suderintos investicijos dėl biokuro panaudojimo termofikacinėje elektrinėje.
Šįmet atlikta ir galimybių studija, kurios tikslas buvo nustatyti, kokios reikalingos projekto investicijos ir ar jis būtų naudingas.
Kaip teigiama įmonės atsiųstame rašte, „Panevėžio energija“ pati kreipėsi į Energetikos ministeriją, kuri spalį inicijavo susitikimą.
Dalyvaujant „Panevėžio energijos“ atstovams ir energetikos ministerijos viceministrei I. Žilienei bei ministerijos atstovams buvo sprendžiami klausimai dėl Panevėžio elektrinės biokuro kogeneracijos plėtros.
„Panevėžio energija“ tokio projekto be valstybės ar ES paramos negalėtų įgyvendinti, todėl susitikimo metu su Energetikos ministerijos atstovais buvo nagrinėjamas ir projekto finansavimo klausimas, kuris galėtų būti sprendžiamas 2023 metais, paskelbus kvietimą teikti paraišką dėl projekto finansavimo“, – pakomentavo įmonė.
