G. Kartano nuotr.

Pinigų laukia kaip manos iš dangaus

Dalį Panevėžio rajono nusiaubusios galingos krušos nuostoliai jau pasiekė apie 9 mln. eurų.
Suniokotą turtą nukentėjusieji tvarko kaip kas išmano, bet daugumai jų surasti ne vieną tūkstantį eurų kiauriems stogams užlopyti – neįmanoma užduotis.

Panevėžio rajono savivaldybės skaičiavimais, šešiose seniūnijose rugpjūčio 7-ąją stipri kruša sugadino 100 450 kvadratinių metrų namų stogų, 75,5 tūkst. kv. m ūkininkų sandėlių stogų, 6 450 hektarų pasėlių, 93 automobilius.
Pirminiais skaičiavimais, bendra žala Panevėžio rajono gyventojams, ūkio subjektams – apie 9 mln. eurų.
Vadokliuose gyvenanti pensininkė Gražina ir dabar jaudinasi kalbėdama apie patirtus išgyvenimus. Kruša sudaužė ir gyvenamojo namo, ir ūkinių pastatų stogus, dengtus senu šiferiu, šiltnamį.
Gražina namų nebuvo apdraudusi. Pensininkė guodžiasi neturinti iš ko.
Iki šiol jai pavyko surinkti tik trečdalį namo stogui pakeisti reikalingos sumos. Apie ūkinių pastatų sutvarkymą vadoklietė prisipažįsta nedrįstanti nė galvoti. Stogdengių pateikta sąmata pensininkę gąsdina – pakeisti vien namo 180 kv. m stogą kainuotų 10,5 tūkst. eurų.
„Nežinome, ką daryti, iš kur tiek pinigų gauti“, – atsidūsta Gražina.
O dar sudaužyta vos ne 600 kv. m ūkinių pastatų stogų.
Laikinai skylės užpūstos montavimo putomis, kur buvo įmanoma, prikalta plėvelė. Kol kas tai visas Gražinos stogų remontas.
„Lauksime, gal Vyriausybė padės. Negi mes, Lietuvos piliečiai, negalime sulaukti iš savo Vyriausybės kokios nors pagalbos? Ar mes jau nebe piliečiai?“ – pro ašaras kalba moteris.
Pasak jos, nukentėjo ne tik namo išorė, bet ir vidus.
Prasidėjus audrai ir pliaupiant lietui, pro sudaužytą stogą vanduo iš antro aukšto bėgo per šviestuvų angas, laidus, sugadino grindis, baldus.
„Baugu elektrą jungti, nes vanduo pliaupė per laidus“, – dar didesnės nelaimės bijo Vadoklių gyventoja.
Sulietos ir daržinėje sukrautos malkos žiemai.

Bando pagelbėti

Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė kasdien sulaukia skambučių, pageidavimų padėti internetu užpildyti prašymus atlyginti žalą.
„Ateina senutė ir sako: vaikeli, aš viena, nežinau, ką daryti“, – pasakoja seniūnė.
Anot jos, nukentėjusieji nuo krušos susiduria su dviem problemomis – vieni neturi pinigų remontui, o kas turi, ilgose eilėse laukia stogdengių.
Neturintiesiems iš ko bent laikinai susitvarkyti namų, bando pagelbėti ir seniūnija, rajono Savivaldybė yra nupirkusi plėvelės neišgalintiems jos įsigyti.
„O toliau laukiame manos iš dangaus“, – sako seniūnė.
Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenės pirmininkas Justas Vasiliauskas tvirtino nematęs Vadokliuose nė vieno nuo krušos nenukentėjusio namo.
Pačiuose Vadokliuose darbuojasi trys stogdengių brigados, tačiau ir atvykėliams čia darbo netrūks dar ilgai.

Nepadengia nė draudimas

Bendruomenės pirmininko pastatai taip pat nukentėjo nuo krušos – gyvenamojo namo visas stogas, o ūkinio – vienas šlaitas.
„Radau vietinius stogdengius. Planuoja atvažiuoti už poros savaičių“, – sako J. Vasiliauskas. Jis skyles laikinai užtaisė montavimo putomis.
Jo žiniomis, pigiausios stogo skardos kvadratinis metras kainuoja nuo 50 eurų, įskaičiuojant ir stogdengių darbą.
„Kiek girdėjau, šiferinių stogų jau niekas neplanuoja kloti, nes kruša net čerpes apdaužė. Realiai vertinant, jeigu ir bus ta parama, manau, labai nedidelė. Tikrai nepadengs tokių išlaidų“, – daug nesitiki J. Vasiliauskas.
Bendruomenės pirmininkas svarsto, kad didesnių išmokų galbūt labiau verta tikėtis apdraudusiesiems turtą. Jo paties turtas irgi buvo draustas, tačiau stogas – senas, pastatai taip pat seni, tad iš draudimo kompanijos gaus tik maždaug pusę remontui reikalingų išlaidų.

Viltis – kompensacijos

Barklainių I kaimo bendruomenės pirmininkas Mykolas Želnys pasakoja, kad ir šiame kaime po krušos neliko sveikų stogų.
Pirmininkas domėjosi, kiek kainuotų sutvarkyti jo paties turtą. Sumos – įspūdingos. Preliminariai, skarda ūkiniams pastatams kainuotų per 6000 eurų, o gyvenamajam namui prireiktų 3500 Eur.
„Iš kur tiek pinigų paimti žmonėms? Užsidengė plėvele ir laukia, bus kokia kompensacija ar ne, nes už ką viską susipirkti ir uždengti stogą? Neturi žmonės pinigų“, – teigia M. Želnys.
Anot jo, vienas barklainiškis vos prieš porą metų uždengė stogą nauju šiferiu. Po šios krušos jis – kaip sušaudytas.

Didina rezervą

Kitą savaitę vyksiančiame Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus didinamas mero rezervo fondas iki 200 tūkst. eurų.
„Jo nenaudosime, kol visko nesuderinsime su Krizių valdymo centru, Vyriausybe“, – sako rajono meras Antanas Pocius.
Jo teigimu, didesnį rezervą norima turėti dėl šventos ramybės, jei nepavyktų gauti paramos iš Vyriausybės.
„Lyg ir nemaža tikimybė gauti paramą, tik laiko klausimas, kada“, – pripažįsta meras.
Anot jo, pinigų reikės ne tik gyventojų, bet ir pačios savivaldybės turtui sutvarkyti. Vien Vadokliuose nuo krušos nukentėjo ne vienas socialinis būstas.
A. Pociaus teigimu, Savivaldybė per seniūnijas kol kas gali skurdžiai gyvenančius žmones paremti tik polietileno plėvele ar rasti kitą sprendimą užtaisyti skyles.
Ir pats meras sako pažįstantys senų žmonių, kuriems nėra jokių vilčių iš savos kišenės užsidengti stogus – neturi tiek pinigų. Kaip bus sprendžiamas šis opus klausimas, meras atsakymo kol kas neturi.
Taryba svarstys ir siūlymą sudaryti galimybę į paramą pretenduoti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.