-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Sodros“ atlikta pirmojo šių metų ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga rodo, kad per metus atlyginimai sparčiau augo šalies rajonuose – apie 16 proc., dirbančių miestuose – apie 13 proc.
Panevėžio miestas ir rajonas – ne išimtis.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, Panevėžio mieste šių metų kovą vidutinis darbo užmokestis siekė apie 1620 eurų neatskaičius mokesčių, o tai 12,8 proc. daugiau nei 2022-ųjų tą patį mėnesį.
Panevėžio rajone kovą atlyginimai siekė apie 1550 eurų popieriuje, bet augo sparčiau nei mieste – per metus darbo užmokestis rajono gyventojams ūgtelėjo apie 14,4 proc.
Į rankas panevėžiečiai uždirba vidutiniškai 1040 eurų. Tai reiškia, kad Aukštaitijos sostinės dirbantiems žmonėms per metus atlyginimas padidėjo apie 111 eurų.
Panevėžio rajone darbo užmokestis ūgtelėjo kiek daugiau – apie 117 eurų, tačiau mėnesinė alga vis tiek keliomis dešimtimis eurų mažesnė nei miestiečių – vidutiniškai 1003 eurai į rankas.
„Turime vis mažiau žmonių, kurie gauna pačias mažiausias pajamas, ir visi slenkasi link vis didesnių.“
K. Zitikytė
Visos Lietuvos mastu darbo užmokestis į rankas nuo praėjusių metų kovo išaugęs 140 eurų.
„Darbo pajamų augimas stengiasi vytis infliacijos tempus, bet pirmąjį šių metų ketvirtį vis tiek infliacija augo sparčiau – beveik 17 proc., o atlyginimai – apie 13 proc. Vis dėlto tai jau leido sušvelninti kainų augimo pasekmes šeimos biudžetui“, – sako K. Zitikytė.
K. Zitikytės nuomone, vienas esminių veiksnių, turėjusių įtakos spartesniam atlyginimų augimui rajonuose, buvo padidėjęs minimumas.
„Rajonuose daugiau gaunančiųjų minimalią algą. Panevėžio rajone apie 13,4 proc. dirbančiųjų gauna minimumą arba dar mažiau, o Panevėžyje tokių – apie 12,3 proc. Tai rodo, kad minimalios algos didinimas 15 proc. didesnį poveikį turi rajonuose, kur daugiau gaunančiųjų mažesnes pajamas“, – įvertino K. Zitikytė.
Anot jos, dėl ūgtelėjusio minimumo labiausiai atlyginimų augimą juto dirbantys apgyvendinimo, maitinimo, aptarnavimo sektoriuose.
Taip pat atlyginimus augino valstybės tarnautojams, politikams beveik iki 3 proc. augęs pareiginės algos bazinis dydis.
Kaip vieną iš esminių veiksnių, turėjusių įtakos atlyginimų ūgtelėjimui, „Sodros“ ekspertė įvardija ir konkurenciją dėl darbuotojų ir darbdavių lūkesčius juos išsaugoti keliant atlyginimus.
Analitikų teigimu, nors atlyginimai augo lėčiau nei infliacija, vis dėlto tai leido sušvelninti kainų smūgius. P. Židonio nuotr.
Nepaisant, kad tarp darbdavių, ypač pramonės sektoriuje, tęsiasi varžytuvės dėl darbo jėgos, nuo praėjusių metų kovo Lietuvoje bedarbių gretos išaugo net 17 proc.
Panevėžio miestas ir rajonas netapo malonia išimtimi.
„Sodros“ duomenimis, Aukštaitijos sostinėje nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo apie 16 proc., Panevėžio rajone – apie 15 proc.
Pasak K. Zitikytės, kovo mėnesį nedarbo išmokas gavo 2,2 tūkst. panevėžiečių, rajone – apie 1000.
Nedarbas metų pabaigoje labiausiai kirto dviem sektoriams – apdirbamosios gamybos ir prekybos.
„Visos šalies mastu matome, kad apdirbamojoje gamyboje darbuotojų labiausiai mažėjo medienos ir baldų bei maisto gamyboje. Tas sukėlė nedarbo augimą. Ryškiausiai tokią tendenciją matome tarp nekvalifikuotų darbininkų“, – komentavo „Sodros“ atstovė.
Prieš prarasdami darbą, nedarbo išmokos gavėjai daugiausia dirbo mažmeninėje, didmeninėje prekyboje, užsiėmė maitinimo ir gėrimų teikimo veikla. Jie buvo parduotuvių pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, nekvalifikuoti apdirbamosios pramonės darbininkai, padavėjai.
K. Zitikytės nuomone, atlyginimų skirtumas Vilniuje ir Panevėžyje nėra tragiškas – vertinti reikia ne tik darbo užmokesčio dydį, bet ir pragyvenimo lygį miestuose. L. Labučio (ELTA) nuotr.
Atlyginimų lenktynės lyderiu toliau išlieka Vilnius.
Sostinėje vidutinis darbo užmokestis kovą siekė apie 2400 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas vilniečiai uždirba apie 1500 eurų. Jiems per metus atlyginimai augo tokiais pačiais tempais kaip ir panevėžiečiams – 12,7 proc.
Nors sostinės gyventojų vidutinis uždarbis į rankas apie 460 Eur didesnis, nei gauna panevėžiečiai, pasak „Sodros“ atstovės, nemenkas atlyginimų skirtumas neturi didelės įtakos gyvenimo kokybei.
„Toks atlyginimų skirtumas Vilniuje ir Panevėžyje nėra tragiškas. Turėtume vertinti ne tik darbo užmokesčio dydį, bet ir pragyvenimo lygį miestuose, taip pat kainas“, – sako K. Zitikytė.
Analitikė atkreipė dėmesį, kad bene labiausiai Lietuvoje gerėjo mažiausiai uždirbančių žmonių padėtis.
Tokių asmenų, anot jos, apskritai sumažėjo daugiau nei perpus. Prieš metus uždirbantys mažiau nei 840 eurų prieš mokesčius gyventojai sudarė 22 proc. visų apdraustųjų, šių metų kovą šis skaičius siekė 9 proc.
„Didėjant pajamoms turime vis mažiau žmonių, kurie gauna pačias mažiausias pajamas, ir visi slenkasi link vis didesnių“, – tvirtino K. Zitikytė.
Iki 840 eurų popieriuje daugiausia gauna nekvalifikuoti darbininkai, valytojai, pardavėjai. Vertinant visos šalies mastu, vadovai, programinės įrangos kūrėjai, gydytojai Lietuvoje uždirba daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Vis dėlto, kaip pažymi K. Zitikytė, didžiąją dalį apdraustųjų sudaro vidurinė klasė – 56 proc. šalies dirbančiųjų atlyginimai siekia nuo beveik 800 eurų ir iki 1900 eurų į rankas.
Sparčiausiai atlyginimai augo informacijos ir ryšių sektoriuje (iki 2 033 eurų į rankas).
Toliau rikiuojasi mokslinė ir techninė veikla (iki 1 327 eurų į rankas) bei finansinė ir draudimo veikla (iki 1 961 eurų į rankas).
Viešajame sektoriuje didžiausias pajamų augimas fiksuotas švietimo darbuotojams (iki 1 066 eurų į rankas).
