D. Asanavičiūtė į Londoną su vaikais išvyko prieš šešerius metus, greitai įsitraukė į lietuvių bendruomenės veiklą ir jau antrą kadenciją jai vadovauja.

Pilietybės išsaugojimas – raktas namo

Pilietybės išsaugojimas – raktas namo

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalios Asanavičiūtės viena koja Didžiojoje Britanijoje, kita – Lietuvoje. Šios veiklios, energingos, patriotiškos moters darbai kalba kur kas garsiau už ją pačią. Tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės gyvenimą dalijanti D. Asanavičiūtė atvira: viskas tik dėl to, jog jai, kaip ir išeivijos bendruomenės nariams, ypač svarbus lietuviškumo išsaugojimas, net jei esi toli nuo tėvynės.

Emigracijoje gyva lietuvybė

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė (JKLB), kaip organizacija, šiuo metu vienija devyniolika skyrių, išsibarsčiusių visoje šalyje. Pasak šios bendruomenės pirmininkės D. Asanavičiūtės, aiškiai pastebimas aktyvių lietuvių noras burtis draugėn, rengti lietuviškas šventes, vakarones, minėjimus. Viena po kitos kuriasi lituanistinės šeštadieninės mokyklos, kurių veikia jau apie penkiasdešimt. Tad Dalia neabejoja: lietuvių išeivių poreikis bendrauti su bendraminčiais, dalytis gerąja patirtimi – išties didelis.

„Šįmet visi susitelkėme raginti bendrapiliečius aktyviai dalyvauti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Pilietiškumo skatinimas – prioritetinė mūsų užduotis, taip pat ir lietuvybės išlaikymas, kultūrinė veikla“, – sako D. Asanavičiūtė.

Vien Jungtinėje Karalystėje rinkimuose dalyvavo rekordinis Lietuvos piliečių skaičius – kone 20 tūkstančių. Visgi neįvykusio dvigubos pilietybės referendumo rezultatus pati Dalia vertina nevienareikšmiškai. Pasak jos, skaičiuojant matematiškai, aukštai iškėlus referendumo kartelę, buvo galima numatyti, kad Konstitucijoje išdėstyta nuostata dėl Lietuvos pilietybės gali likti nepakeista. Tačiau atėjusių balsuoti Lietuvos piliečių gausa ir didžiosios daugumos teigiamas balsavimas parodė, kad visuomenė dvigubos pilietybės atžvilgiu nėra nusiteikusi priešiškai.

Pasak D. Asanavičiūtės, lietuvių kalbos puoselėjimas, tradicijų išlaikymas svarbus daugeliui emigrantų.  JKLB nuotr.

Dvigubos pilietybės siekis

Kol Lietuvoje virė aistros dvigubos pilietybės klausimu ir lietuviai buvo kviečiami pasisakyti referendume, D. Asanavičiūtė aiškiai pabrėžė savo poziciją. Anot moters, ji į pilietybės išsaugojimą visų pirma žiūri ne galvodama apie asmeninę naudą, o apie Lietuvos perspektyvas.

„Skaičiumi esame maža tauta, todėl prarasti piliečius valstybei nenaudinga. Ypač dėl „Brexit“ neapibrėžtumo“, – įsitikinusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pasak Dalios, dviguba pilietybė arba pilietybės išsaugojimas, įgijus kitos šalies pilietybę, nėra neigiamas reiškinys, kaip dažnai bandoma pavaizduoti.

Didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Italija, Vokietija, Prancūzija ir kitos, leidžia turėti savo piliečiams ir kitos šalies pilietybę. Net kaimynė Latvija leido įgyti įstatymuose išvardintų šalių pilietybę ir išlaikyti latviškąją.

Nors pilietybė, anot D. Asanavičiūtės, nurodo teisinį santykį su valstybe, tačiau ne mažiau svarbus ir emocinio ryšio išsaugojimas su tėvyne.

„Tai ne tik teisės ir privilegijos, bet ir pareigos. Pilietybė yra ir emocinis ryšys su gimtine ir jos atsisakyti morališkai ne taip paprasta. Pilietybė yra raktas grįžti namo“, – pabrėžia Dalia.

Istorinis laimėjimas

Po karo išvykusiųjų, vadinamųjų dipukų, karta, pagal Pilietybės įstatymo išimtį, gali turėti dvi pilietybes ir D. Asanavičiūtė teigia matanti, kaip tos emigrantų bangos atstovai grįžta į Lietuvą, kaip jie visą savo gyvenimą kovojo, kad šalys, kuriose gyvena, nepripažintų Lietuvos aneksijos.

„Mūsų prezidentas Valdas Adamkus – tos pačios dipukų kartos atstovas“, – primena D. Asanavičiūtė.

Lietuvių bendruomenės pirmininkė nemano, jog dvigubos pilietybės įteisinimas būtų paskatinęs dar didesnę emigracijos bangą Lietuvoje.

Istoriniu įvykiu ir didžiuliu lietuvių bendruomenės laimėjimu D. Asanavičiūtė įvardija Pasaulio lietuvių apygardos įkūrimą. Nuo ateinančių Seimo rinkimų emigrantai turės jau vien savo apygardai atstovaujantį Seimo narį.

Pasak Dalios, tai nėra nauja praktika pasaulyje. Pavyzdžiui, Italijos diaspora renka net kelis savo atstovus Parlamente.

„Tai didelis žingsnis emigracijos, kaip reiškinio, pripažinimo link. Negalime ignoruoti to fakto, kad per 90 tūkstančių Lietuvos piliečių gyvena ne Lietuvos teritorijoje. Emigracijoje gyvenančiųjų problematika ypatinga ir to nepatyrus, sunku tinkamai atstovauti šiai gyventojų grupei“, – apygardos svarbą pabrėžia pirmininkė.

Istoriniu įvykiu ir didžiuliu lietuvių bendruomenės laimėjimu D. Asanavičiūtė įvardija Pasaulio lietuvių apygardos įkūrimą. Nuo ateinančių Seimo rinkimų emigrantai turės jau vien savo apygardai atstovaujantį Seimo narį.

Buriasi draugėn

Pasak D. Asanavičiūtės, lietuvių kalbos puoselėjimas, tradicijų išlaikymas svarbus daugeliui emigrantų. Tą rodo ir gausus neformaliojo ugdymo šeštadieninių lituanistinių mokyklų skaičius, kur lietuvybę puoselėja ir patys mažiausieji.

Gražiausioms metų šventėms – Kūčioms, Kalėdoms ir Velykoms – po Jungtinę Karalystę išsibarsčiusios lietuvių šeimos renkasi draugėn ir vis dar stengiasi tradiciškai patiekti ant stalo simbolinių patiekalų.

Jungtinės Karalystės lietuviai aktyviai drauge mini ir valstybines šventes – sausio 13-ąją bėga „Gyvybės ir Mirties“ keliu, vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją rengia vaikų ir suaugusių kolektyvų koncertus, o liepos 6-ąją kartu su viso pasaulio lietuviais su didžiuliu pasididžiavimu gieda tautišką giesmę.

Bendrystei emigracijoje esančius lietuvius jungia ir istorinis Baltijos kelias. Net ir būdami kitame pasaulio krašte, lietuviai emigrantai tradiciškai tądien susikimba rankomis su latviais ir estais.

„Taip pat norime dalytis gėriu. Bendradarbiaudami su Lietuvos savivaldybėmis praėjusiais metais surengėme Kalėdų šventę Alytaus, Marijampolės ir Tauragės vaikams iš socialiai jautrių šeimų. Šiemet planuojame nudžiuginti vaikus Utenoje, Vilkaviškyje, Šakiuose ir Širvintose“, – bendruomenės veiklumu ir indėliu džiaugiasi Dalia.

Emigrantų paveikslai skirtingi

Dalia tikina, jog jos aplinkoje labai daug lietuviško identiteto žmonių. Tad nenuostabu, jog tarpusavyje ir šeimose jie bendrauja lietuviškai, o kalbos ir tapatybės santykis ypač svarbus.

„Vaikams ugdome aiškų lietuviškos tapatybės suvokimą. Londone yra dvi lietuviškos gausiai lankomos bažnyčios – Šv. Kazimiero katalikų parapija ir evangelikų sekmininkų bažnyčia. Nemažai tautiečių perka lietuvišką maistą, yra lietuviškų taksi vairuotojų, lietuviškų restoranų – visos sąlygos nepamiršti nei kalbos, nei savo tradicinio maisto, nei bendravimo kultūros“, – įsitikinusi D. Asanavičiūtė.

Pasak Dalios, Jungtinėje Karalystėje gyvenimas bėga labai greitai, tempai didžiuliai, žmonės dirba daug. Todėl daugeliui Lietuva atrodo tikras rojus dėl mažų atstumų, lėtesnio gyvenimo ritmo ir artimųjų šalia.

Anot bendruomenės pirmininkės, lietuvių gyvenimas Jungtinėje Karalystėje labai įvairus ir margas. Galima rasti aukšto lygio profesionalų, padariusių karjerą savo srityse, yra žmonių, dirbančių įvairiausius darbus.

„Šalis didžiulė, o lietuviai kuria savo gyvenimus joje taip, kaip sugeba ir gali. Vieni mato savo ateitį tik Jungtinėje Karalystėje, kiti nori grįžti atgal į Lietuvą, treti išvažiuoti gyventi į dar kitą šalį. Yra dalyvaujančiųjų lietuvių bendruomenės veikloje, kiti stengiasi integruotis į anglišką visuomenę“, – sako D. Asanavičiūtė.

Veiklai aukoja laisvalaikį

Pati D. Asanavičiūtė į Londoną su vaikais išvyko prieš šešerius metus. Kaip ir daugelis emigravusiųjų, ji ieškojo galimybės sukurti atžaloms geresnę buitį ir suteikti galimybę pagyventi daugiakultūrėje aplinkoje, išmokti kalbos, praplėsti akiratį.

Londone D. Asanavičiūtė dirba vadovaujamą darbą – yra pardavimo ir rinkodaros specialistė. Tad bendruomeninę veiklą vykdo visuomeniniais pagrindais, laisvu nuo darbo metu.

Tik atvykus, bičiuliai kaipmat įtraukė energija trykštančią moterį į bendruomenės veiklą. Iš pradžių ji padėjusi organizuojant renginius, vėliau tapo valdybos nare ir ilgainiui bendruomenės pirmininke. Praeitais metais pelniusi visų pasitikėjimą buvo perrinkta antrai trejų metų kadencijai.

Nors laisvalaikio neturi daug, visą jį D. Asanavičiūtė aukoja lietuviškumui išsaugoti tarp užsienio lietuvių.

„Man rūpi, kad lietuviai norėtų grįžti namo ir nenorėtų iš gimtinės išvykti“, – pabrėžia pirmininkė.

Ji ragina Lietuvos politikus atvykti į Jungtinę Karalystę, suprasti, kodėl žmonės išvyko, kuo gyvena ir dėl ko grįžtų atgal į Lietuvą. Dalia aktyviai dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos darbe, kuriame nagrinėja grįžusių šeimų vaikų integracijos galimybes, pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę klausimą, reemigracijos, edukacinės prevencijos prekybos žmonėmis ir išnaudojimo klausimus.

Taip pat ji yra tarpžinybinės komisijos kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo narė. D. Asanavičiūtė skaičiuoja per pastaruosius dvejus metus apvažiavusi trylika gimnazijų ir mokymo centrų su paskaita apie prekybos žmonėmis pavojus ir atsakingą emigraciją, ragindama jaunuolius pagalvoti prieš neapdairiai paliekant šalį.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų