Pievose augantis gaurometis apsaugo net nuo vėžinių susirgimų

Pievose augantis gaurometis apsaugo net nuo vėžinių susirgimų

Lietuviai jau nuo seno žino vaistažolių naudą sveikatai, tačiau šiandien ji, deja, yra kiek primiršta.

VDU Žemės Ūkio Akademijos doktorantas, žolininkas Marius Lasinskas, savo mokslinę veiklą pašventęs vaistažolių tyrinėjimui, primena kokių vitaminų bei mineralų galima rasti Lietuvoje randamose vaistažolėse bei kaip namų sąlygomis pasiruošti arbatas, savo poveikiu neatsiliekančias ir nuo vaistų.

M. Lasinskas teigia, kad turėtume būti dėkingi, jog gyvename šalyje, kurioje apstu naudingų vaistažolių. Nuo senovės vaistažolės buvo ir maistas, ir vaistas, tik, anot žolininko, svarbu turėti žinių, kaip jas atskirti, kaip surinkti ir kaip tinkamai paruošti vartojimui.

„Lietuvoje viename kvadratiniame metre galima rasti 20 ir daugiau vaistažolių – tai ir kiaulpienė, ir dilgėlė, ir gaurometis. Tik reikia žinoti, kada surinkti ir kaip geriausiai jas vartoti“, – teigia M. Lasinskas.

Štai Lietuvoje augantis siauralapis gaurometis nuo seno yra itin populiarus liaudies medicinoje. Jis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, gerina virškinimą, yra tinkamas mažakraujystės gydymui. Radus pievoje gaurometį, galima panaudoti visas jo dalis – lapus, stiebą ir žiedus. Naudingomis savybėmis pasižymi net šaknys. Gaurometis gali pagerinti nervų sistemos veiklą ar net apsaugoti nuo vėžinių susirgimų.

„Gaurometis yra gausus polifenolinių junginių, fenolinių rūgščių, turinčių priešvėžinį poveikį. Jis puikus antioksidantas bei analgetikas. Liaudyje jis paplitęs kaip „Ivano arbata“, geriama vietoj juodos ar žalios arbatos. Gauromečio arbatą galima gerti ir šviežią, ir fermentuotą. Užtenka sutrintus lapus uždaryti stiklainyje ir keletą dienų palaikyti ant saulės. Išdžiovinus šiuos lapus, gaunama gardi gauromečio arbata“, – pasakoja doktorantas.

M. Lasinskas atkreipia dėmesį, jog daugelis gaurometį maišo su ožkarože ir galvoja, jog tai vienas ir tas pats augalas. Žolininkas dalinasi ir itin naudingu patarimu, kaip atpažinti pievose gaurometį ir negrįžti namo su ožkarožių puokšte.

„Gaurometis mėgsta sausą vietą, jo žiedynas tiesus ir lapai be dantukų, o ožkarožė auga drėgnesnėse vietose, grioviuose, žiedynas šakotas ir lapai su mažais dantukais“, – pasakoja M. Lasinskas.

Dažnas mūsų visgi pamiršta apie žolelių naudą ir dėl informacijos stokos nežino, kokios jos gali būti naudingos. Lietuvos pievose apstu naudingų žolelių, o vienas pagrindinių jų panaudojimų būdų yra arbatų gamyba. Tinkamai panaudojant laukuose randamus augalus, galima apsisaugoti nuo daugybės ligų, o artėjant šaltajam sezonui – sustiprinti imunitetą ir nesusirgti.

„Arbatas galima daryti ne tik iš gauromečio, bet ir iš įvairių augalų, esančių tiesiai mums po kojomis. Tai ir kiaulpienė, ir dilgelė, ir garšva. O atėjus rudeniui, nuo peršalimo labai gerai šeivamedžio žiedai. Na, o jeigu dar šalia ir medaus šaukštelį pakabinsime, tai tik sustiprinsime naudingąsias vaistažolių savybes“, – sako M. Lasinskas.

Energijos suteikianti arbata žiemai

Jums reikės:

Medetkų žiedų;

Šalavijaus lapelių;

Kinrožės žiedų;

Šeivamedžio žiedų.

Žoleles užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 8-10 minutes uždengus. Arbatą galima pagardinti medumi.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų