Jaunoji menininkė Valdemara Katlioriūtė – labai įvairiapusiška asmenybė. Ją domina visos dar nepažintos ir neištirtos sritys: nuo architektūros iki maisto. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Piešiniuose įsitvirtino mitologija

Piešiniuose įsitvirtino mitologija

Kūryba – žodis, geriausiai apibūdinantis panevėžietę dailininkę Valdemarą Katlioriūtę. O ir ji pati sutinka, jog jos kūriniai yra pats įdomiausias dalykas apie ją.

Devyniolikmetė Valdemara piešia nuo pat vaikystės.

Augdama su mama skrupulingai gamindavo popierines lėles. Tai galiausiai pavirto į pomėgį kurti išgalvotus veikėjus, jų istorijas, o kartu atėjo ir noras iliustruoti.

V. Katlioriūtė užaugo mažame Panevėžio rajono vienkiemyje, supama miško, atsiskyrusi nuo judraus pasaulio.

Socialinę tuštumą jai užpildė istorijos apie dvasias, dievus ir mitologines būtybes, kurios gimė vaikiškoje vaizduotėje ir gyveno gamtoje.

Atsigręžė į religiją

V. Katlioriūtės kūriniai išties nėra įprasti.

Augančią katalikiškoje šeimoje, ją visada domino religijos, ypatingai jų pomirtiniai pasauliai. Tad Valdemaros iliustracijos dažnai susijusios su mirties tematika, nors mergina sako nesanti religinga.

Dar jai tiesiog labai patinka piešti gražias merginas.

Visa tai jaunoji menininkė sudėjo į neseniai pristatytą savo skaitmeninės tapybos darbų parodą „Rojaus prisiminimai“.

Piešiniuose – išgalvotos veikėjos, įkvėptos katalikybės bei Egipto mitologijų.

Piešiniai tapyti akvarele ir vėliau redaguoti kompiuteriu, pasitelkiant įvairias piešimo programas.

Darbų ciklas vaizduoja šviesų, laimingą pomirtinį pasaulį.

„Paroda yra apie mano kurtas veikėjas, kurios egzistuoja savos kūrybos pomirtiniame pasaulyje. Norėjau pavaizduoti šių būtybių tarpusavio santykius. Rojaus karalienės, pragaro karalienės ir kariškės, kuri tarnauja joms abiem, jų visų savotišką grožį bei draugystę – artimą draugystę“, – pasakoja V. Katlioriūtė.

Panevėžietė dailininkė šypsosi: jos kūriniai yra pats įdomiausias dalykas apie ją. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Panevėžietė dailininkė šypsosi: jos kūriniai yra pats įdomiausias dalykas apie ją. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Perlipo nepasitikėjimo slenkstį

Tai pirmoji V. Katliotiūtės darbų ekspozicija. Anot jaunosios kūrėjos, iššūkis buvo perlipti įsitikinimą, kad jos kūriniai nepakankamai geri rodyti viešai.

„Paroda buvo tarsi tikras įrodymas, kad aš esu dailininkė, kuri nusipelnė dėmesio“, – šypsosi Valdemara.

„Stengiuosi suteikti savo darbams nejaukumo jausmą, nepaisant, kad jie yra paviršutiniškai linksmi.“

V. Katlioriūtė

V. Mikalausko menų gimnaziją baigusi panevėžietė su grafiniu dizainu nutarė sieti ateitį. Šiuo metu ji Vilniaus dailės akademijoje studijuoja taikomąją grafiką.

„Grafinis dizainas man yra visas gyvenimas – tai, į ką galiu atsiremti ir kuo galiu džiaugtis. Tai yra jungtis tarp manęs ir realaus pasaulio“, – sako Valdemara.

Pirmąją parodą surengusi Valdemara neslepia: nemenkas iššūkis buvo perlipti per savo įsitikinimą, kad jos kūriniai nepakankamai geri rodyti viešai. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Pirmąją parodą surengusi Valdemara neslepia: nemenkas iššūkis buvo perlipti per savo įsitikinimą, kad jos kūriniai nepakankamai geri rodyti viešai. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Galerija

Mirtis ir meilė

Kuriančiai merginai labiausiai imponuoja komiksai bei iliustracijos. Jos darbų aplanke galima rasti portretų, akimirkų iš jos kurtų veikėjų gyvenimų.

Valdemaros piešiniuose, be mirties, dažna tema yra meilė. V. Katliotiūtė genialiai atskleidžia, kaip skirtingos būtybės patiria meilę sau ir kitiems.

„Kaip dailininkė, kuri pripratusi visada matyti savo darbus, nebepastebiu atskirų kūrybos burožų, kurie būtų tik mano. Vienintelis dalykas yra tai, kad stengiuosi suteikti savo darbams nejaukumo jausmą, nepaisant, kad jie yra paviršutiniškai linksmi“, – pasakoja Valdemara.

Paklausta, kas formavo jos požiūrį į grafinį dizainą kaip meno šaką, jaunoji kūrėja svarsto, jog pagrindinę įtaką darė filmukai ir komiksai, kuriais visada labai domėjosi.

Nors aplinkiniai stebėjosi jos pomėgiu, bet, anot V. Katlioriūtės, populiariosios medijos parodė, kad iš dailės galima susikurti ateitį ir jaustis patogiai finansine prasme.

Nuo architektūros iki maisto

Nuo vaikystės V. Katlioriūtė yra labai tyli ir rami, o piešimas jai ir tuomet, ir dabar padeda atsiskleisti.

„Mano visa šeima tokia – bebalsė, pasireiškianti tik meniniais būdais“, – svarsto Valdemara.

Jaunoji menininkė įsitikinusi, kad kūrybiškumas yra prigimtinis dalykas, kiekvienas žmogus jį turi, labai gaila, jog dauguma augdami jį užgožia.

V. Katlioriūtė – labai įvairiapusiška asmenybė. Ją domina visos dar nepažintos ir neištirtos sritys: nuo architektūros iki maisto.

„Vieną savaitę šoku, kitą domiuosi mados istorija arba miesto dizainu“, – pasakoja pašnekovė.

Ir vis pasvajoja, kad baigusi studijas ras mėgstamą darbą kompiuterinių žaidimų kompanijoje.

„Mano tikslas yra gyventi finansiškai stabilų gyvenimą uždirbant iš meno. Galiausiai visai norėčiau sukurti ilgalaikį projektą su savo veikėjomis ir jų istorijomis“, – sako V. Katlioriūtė.

Komentarai

  • dirbti,dirbti ir dar koki 100 kartu dirbti, po to galima pasvajoti apie paroda, siaip tai piesiniai gana prasti,nepadeda net kompiuterines programos, taip kad vadinti sia jauna mergina jaunaja dailininke ar menininke kiek ankstoka, silpni piesiniai, teko matyti jos bendraamziu kuryba kuri tikrai verta demesio, o cia silpnas niekalas

    • Jeigu , tamstele , esi toks išmanantis meno reikaluose , galėtum prisistatyti , parašyti savo mokslinį laipsnį ar kažkokius įrodymus , kad pateisintum savo niekinančius jauną menininkę komentarus . Be to , jei rašai su daugybe gramatinių klaidų , kyla abejonės dėl tavo raštingumo apskritai .
      Negalima viešai žeminti jauno žmogaus , kuris tik pradėjo savo kūrybinį kelią

    • Vaikiški.

      • Atsakyti
  • gal nereikia lysti i viesuma su prasto meninio lygio kuryba, tada nereikes ir bijoti , kad kazkas paraso ir neigiama komentara,o mokytis piesti mergaitai reikia laaabai daug, nes nemoka

  • parasysiu ir dar viena sakineli, jai norite pamatyti tikrai geru , auksto lygio 15-18 metu vaiku piesiniu, uztenka ateiti i panevezio dailes mokykla ir paziureti kokio lygio mokiniu darbai kaba koridoriuose, galesite palyginti ir susidaryti nuomone , ten tikrai puikus kurybinia darbai, o cia deja …………………..

  • Tamstele , nemokate parašyt komentarų be gramatinių klaidų , o vistiek lendate į viešumą

    • Baisi beskonybė.

  • o argumentu apie mena neturite, uzsiciklinot apie gramatikos subtilybes

    • Čia stilius??? Ir su juo nieko nėra blogai. Vien tik dėl to, jog dailės mokykloje visi piešia trafaretinius piešinius ir neturi galimybės išsiskleisti, tai dar nereiškia, kad visi tokie. Su jos menu viskas gerai. Kūnuose yra matomos proporcijos, o pastelinės spalvos suteikia labai aiškų toną paveikslui. Jei šis paveikslas ne Jūsų stiliaus, tai kam čia komentuoti?

      • kada buvote dailes mokykloje paskutini syki ,pries 30 metu turbut))) na o kai kam zinoma, nemoksiskumas ir beskonybe irgi stilius)))

      • pirma,tai asmenybe ne issikleidzia o atsiskleidzia, antra jai jau rasote apie pastelines spalvas tai ryski melyna ir raudona tokiomis spalvomis niekada nebuvo,apie zmogaus kuno proporcijas jus neturite jokio supratimo, nebent tas issizegusios merginos piesinys su silikono papais jums yra moterisko kuno etalonas,ir nemaisykite ,,stiliaus“ su elementariu nemoksiskumu, cia kaip x faktoriuje ar kituose lt projektuose, ateina dalyvis be balso, kazkur kazkokiame kiemo parkelyje mergom padainaves ir dainuoja, o kai komisijoje sedintys profai pasako, kad jaunuoli juk dar reikia daug pasimokyti tai isgirsti turbo atsakyma,, cia toks mano dainavimo stilius)))))),tai ir sitie piesineliai visiska beskonybe ,ir mergaitei tikrai reikia dar daug pasimokyti

Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų