„Sekundės“ nuotr.

Pienininkystė palieka Panevėžio rajoną

Pienininkystė palieka Panevėžio rajoną

Panevėžio rajono laukuose besigananti karvė tampa vis didesne retenybe. Pieno upės senka – jo supirkėjams pristatoma kasmet mažiau. Nebeištveriantys žemų supirkimo kainų, ūkininkai masiškai vienas po kito kelia rankas ir likviduoja savo bandas.

Dar nuo 2017–ųjų pieno supirkimo kainoms trypčiojant vietoje, per tą laiką Panevėžio rajone iš pieninkystės gyvenančių ūkių sumažėjo perpus.

Dar neseniai į pavyzdinį Stasės Puodžiukienės ūkį Smilgių seniūnijoje tiek žemdirbių, tiek kitų smalsuolių ekskursijos vyko ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Tačiau šiandien 73-ejų moteris su trejais metais vyresniu sutuoktiniu tvirtina likę prie suskilusios geldos. Per 70 ha turėtos žemės ir 130 melžiamų karvių teko parduoti, kad ūkis galėtų padengti skolą kredito unijai.

„Kažkada buvo geri laikai, per dieną pristatydavome po 4 tonas pieno. Pas mus dirbo 11 žmonių, iš jų 3 – 4 melžėjos, keli gyvulių prižiūrėtojai, traktorininkai. Turėjome technikos, modernios įrangos darbui, renovuotą fermą“, – pasakoja nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ūkininkaujanti S. Puodžiukienė.

Suklestėti šiam ūkiui dar esant lito valiutai labai padėjo milijoninė paskola. Tačiau ji taip pat ir galutinai sužlugdė pienininkus.

O Miežiškių seniūnijoje pieninkyste užsiimantis Valentinas Vidugiris už kilogramą supirkėjams parduoto pieno gauna vdutiniškai 27 centus  Jaunas vyras laiko savo 15 melžiamų karvių ir tame pačiame ūkyje padeda dar 35 karves auginančiam tėvui Jonui Vidugiriui.

„Kartu ūkininkaujame, turime dar tris darbininkus. Šiuo metu kartu auginam apie 50 karvių, su prieaugliu ir visas šimtas išeina“, – pasakoja Valentinas.

Naujokas pripažįsta, kad pieno ūkyje šiais laikais sunku, bet nuleisti ranku dar nepasiruošęs.

„Kuras brangsta, technika dėvisi, o pienas pigus, Nors dabar jo kaina kiek kyla, bet vasarą vėl kris – taip visada būna. Didelio pelno neturiu, bet dar laikausi“, – patikina jaunasis ūkininkas.

Jei ne piniginė parama žemės ūkiui, anot V. Vidugirio, gal ir nebepavyktų išsilaikyti.

„Dabar niekas nesidžiaugia šita žemės ūkio šaka, visi aplink tik dejuoja ir skundžiasi“, – sako V. Vidugiris.

Visą straipsnį skaitykite lapkričio 24 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų