Prieš penkiolika metų senelių ūkį Miežiškių seniūnijoje perėmė Vincentos Vidugirienės sūnus Jonas (dešinėje), o prieš metus prisidėjo ir šeštosios kartos atstovas – anūkas Valentinas. P. Židonio nuotr.

Pienas teka per šešias kartas

Lietuvos pienininkystė sparčiai traukiasi ir vis dažniau parduotuvių lentynose pasirodo pieno produktų iš Lenkijos, Latvijos ūkių.

Dauguma pienininkyste užsiimančių šalies ūkininkų – vyresnio amžiaus. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika rodo, jog vis mažiau žemės ūkyje jaunimo – ūkininkų gretas kasmet palieka po kelis šimtus jaunų, iki 40 metų, žemdirbių. Tokio amžiaus ūkininkai Lietuvoje tesudaro tik apie 15 proc.

Tad prieš metus Miežiškių seniūnijoje, savo protėvių žemėje, nedidelę karvių bandą užveisęs 21-erių kauniškis Valentinas Vidugiris – tikra retenybė.

Naujoku žemės ūkyje V. Vidugirio nepavadinsi. Gyvulius, fermas ir didžiules pieno statines Valentinas mato nuo vaikystės. Šis ūkis Miežiškių seniūnijos mažame Sutkūnų kaime Vidugirių šeimoje eina iš kartos į kartą ir skaičiuoja daugiau nei šimtą metų.

„Šiame kaime mes belikę vieni tarp kukurūzų laukų ir karvių bandų“, – juokauja jaunojo ūkininko tėvas, o taip pat ir bendradarbis 46-erių Jonas Vidugiris.

Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 19 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.