Jau nuo pirmadienio šalies pedagogai pradeda streiką.
Teigiama, kad tokį žingsnį žengti privertė mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistema, kurioje įžvelgiama nemažai ydų. Tiesa, streiką organizuoja tik viena – Lietuvos švietimo darbuotojų – profesinė sąjunga. Kitos prie protesto akcijos neprisidėjo.
Kiek streikuos panevėžiečių, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio susivienijimo pirmininkė Erika Leiputė-Stundžienė tikslių duomenų dar neturi. Šis streikas – neterminuotas ir švietimo įstaigos prie streikuojančiųjų gali prisijungti vėliau. Darbdavys apie streiką turi būti įspėjamas prieš penkias darbo dienas.
Streikas planuojamas bangos principu. Jį pirmadienį pradės vos kelios šalies mokyklos, tačiau kasdien prie jų jungsis vis naujos.
Panevėžio rajono Velžio gimnazija bus tarp pirmųjų, šalyje pradedančių streiką – mokytojai nedirbs jau pirmadienį. Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus sako, kad, penktadienio duomenimis, rajone streikuos šešios mokyklos. Vedėjas spėjo, kad daugiau norinčiųjų neatsiras. Antradienį į streiką įsijungs Krekenavos M. Antanaičio gimnazija, Paįstrio J. Zikaro ir Smilgių gimnazijos, trečiadienį – Naujamiesčio, o ketvirtadienį – Ramygalos gimnazijos. Iki šiol Paįstryje planavo streikuoti beveik trečdalis mokytojų, Velžyje, Krekenavoje ir Ramygaloje – apie 60 procentų, Naujamiestyje – 46 procentai.
Siūlo neiti į darbą
Panevėžio mokytojai prie streikuojančių kolegų jungsis lapkričio 15-ąją, ketvirtadienį. Tądien streiką pradės Panevėžio muzikos mokyklos, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bei „Šaltinio“ progimnazijos pedagogai. Penktadienį prisidės M. Karkos pagrindinė mokykla ir „Vyturio“ progimnazija, po savaitgalio – lapkričio 19-ąją – „Saulėtekio“ progimnazija bei dalis miesto darželių. Pasak E. Leiputės-Stundžienės, ar streikuojantys mokytojai streiko metu bus darbe, kiekviena įstaiga nuspręs suderinusi su streiko komitetu, tačiau streikuojantieji turi teisę neiti į darbą.
„Mes sakome, kad streikuojantys darbuotojai neturėtų būti darbe, išskyrus streiko komiteto narius, kurie, nors ir streikuoja, tačiau bus pasiekiami darbo vietose“, – sako E. Leiputė-Stundžienė.
Streikas truks iki tol, kol bus susitarta su Vyriausybe ir pasirašyti susitarimai. Pedagogai kelia ne vieną reikalavimą: kad etate būtų 18 kontaktinių ir 18 nekontaktinių valandų, kad jos būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei, kad dalijant etatą būtų išlaikoma proporcija tarp kontaktinių į nekontaktinių valandų. Taip pat reikalaujama visiems švietimo įstaigų darbuotojams 20 procentų kelti pareiginės algos koeficientą, mažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse. Paskutinis reikalavimas – ikimokyklinių įstaigų mokytojų etate turėtų būti ne mažiau nei 6 nekontaktinės valandos.
Pasak pirmininkės, jai pačiai teko bendrauti su švietimo įstaigų vadovais – jie supranta situaciją ir streikui neprieštarauja.
„Direktoriai taip pat atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje, nes dabar sąmoningai priešinami su mokytojais. Bet kuriuo atveju streikas nenukreiptas prieš vadovą, streikas nukreiptas prieš valdžią, konkrečiai – prieš Švietimo ir mokslo ministeriją“, – sako E. Leiputė-Stundžienė.
Vadovai palaiko
Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijoje iš 44 mokytojų planuoja streikuoti 35. Ar streikuojantieji ateis į darbą, direktorės Zitos Stripeikienės teigimu, nuspręs patys.
„Pagal Darbo kodeksą žmonėms, kurie prisideda prie streiko, sustabdomas jų darbo sutarties vykdymas, tad jie galės ir neiti į darbą“, – sako direktorė.
Nepaisant streiko, ugdymo procesas mokykloje nebus nutrauktas. Pasak Z. Stripeikienės, pradinukams bus organizuojami bendrųjų kompetencijų užsiėmimai, įvairūs prevenciniai renginiai. Su jais dirbs nestreikuojantys pedagogai ir pagalbos specialistai. Vyresniems mokiniams vyks pagal tvarkaraštį tos pamokos, kurių mokytojai nestreikuoja. Tarp pamokų mokykloje likusius vaikus prižiūrės nestreikuojantys pedagogai ir techninis personalas, bus rodomi įvairūs mokomieji ar prevenciniai filmai.
„Mes neužsidarome – į mokyklą mokiniams reikės ateiti“, – sako Z. Stripeikienė.
Direktorė palaiko streikuojančius mokytojus. Jos teigimu, iškelta idėja, kad mokytojo profesija turi tapti prestižine, tačiau jie ir turėtų gauti orų atlyginimą už savo darbą.
„Šiuo metu Vyriausybės pažadai mokytojų nepasiekė“, – sako mokyklos vadovė.
Įvedus etatinį apmokėjimą, „Šaltinio“ progimnazijoje atlyginimai pedagogams kito labai įvairiai. Jie nemažėjo, tačiau padidėjimas, pasak direktorės, buvo labai nedidelis – vos nuo dviejų eurų. Tiesa, yra ir tokių, kurių alga išaugo 200 eurų, tačiau tik todėl, kad gavo papildomų klasių – jiems padidėjo krūvis.
„Dirbant su tuo pačiu krūviu, atlyginimas beveik nepasikeitė. Pagal šią reformą mokytojai už tą patį atlyginimą turi dirbti daugiau valandų“, – sako Z. Stripeikienė.
Nors J. Balčikonio gimnazijoje nėra streiką organizuojančios profesinės sąjungos atstovų, direktorius R. Dambrauskas neatmeta, kad pedagogai gali surengti tylią pilietinę akciją. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Neatmeta tylios akcijos
J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko teigimu, jo vadovaujamos mokyklos pedagogai nestreikuos – įstaigoje nėra profesinės sąjungos. Visgi direktorius neatmeta, kad pedagogai gali surengti tylią pilietinę akciją. Pavyzdžiui, tyliai vesti pamokas – vaikai daugiau dirbtų savarankiškai.
„Man nepatinka, kad yra tiek švietimo darbuotojų profesinių sąjungų ir jos suskaldo jėgą, bet streikas yra viena iš protesto formų, tad kodėl gi ne. Gal tada į mokytojus atkreips dėmesį?“ – sako R. Dambrauskas.
Anot jo, J. Balčikonio gimnazijos pedagogai dėl etatinio apmokėjimo iš tikrųjų nukentėjo. Gimnazijoms buvo nuimti priedai ir dabar visoms nesaldu.
„Aš nei pritariu, nei nepritariu, nes esu gi kitoje pusėje, bet kiekvienas pilietis demokratinėje valstybėje turi reikšti savo nuomonę ir įvairiais būdais – streikais, peticijomis, pareiškimais, teismais, kad būtų išspręsta problema. Jeigu yra problema, ją reikia spręsti, o jeigu ji nesprendžiama, vieni kitus pradeda kaltinti“, – mano R. Dambrauskas.
Prie streiko jungiasi ir V. Žemkalnio gimnazijos pedagogai. Mokyklos direktorius Artūras Totilas teigė palaikantis tokią iniciatyvą. Anot jo, įvedus etatinį apmokėjimą gimnazijos mokytojams nors ir ne drastiškai, bet atlyginimai irgi mažėjo.
„Mokytojai apgaudinėjami ir protingi žmonės tą mato. Kad etatinis apmokėjimas neatneš naudos, buvo akivaizdu ir užprogramuota. Tai tebuvo politinis gestas“, – sako direktorius.