-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, labiausiai – nekilnojamojo turto operacijų (23 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (17,8 proc.), informacijos ir ryšių (15,3 proc.) bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos (15,1 proc.) įmonėse.
Darbo sąnaudų pokyčiams per metus įtakos turėjo nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, sumažėjusios valstybės skirtos subsidijos, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, didesnės išmokos natūra bei didesnės išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dirbtų valandų skaičiaus pasikeitimai bei kitos priežastys.
Pirmą šių metų ketvirtį vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos padidėjo 3,1 proc.
Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos, palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant individualiąsias), pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,1 proc., iš jų verslo įmonėse taip pat 3,1 proc.
Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, per ketvirtį darbo sąnaudos labiausiai augo nekilnojamojo turto operacijų (14,4 proc.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (10,7 proc.) įmonėse, o labiausiai mažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos (0,6 proc.) įmonėse.
Darbo sąnaudų pokyčiams per ketvirtį įtakos turėjo sumažėjusios valstybės skirtos subsidijos, išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, taip pat mažesnės išmokos natūra, išmokėtos didesnės ligos išmokos bei kitos priežastys.
